Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai ragina lietuvius išlikti budriems, nes kiekvieną dieną daugėja sergančiųjų gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.
Sergamumo situacija Lietuvoje
Visuomenėje girdima, kad sergamumas gripu yra didžiulis - darželiuose, kolektyvuose, mokyklose vis daugiau sergančių, kokia situacija yra bendrai visos Lietuvos mastu?
„Šiuo metu turime sergamumo pakilimą. Dabar yra ketvirtoji metų savaitė, sergamumo rodiklis yra 1847 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę šis skaičius siekė 1597 atvejus. Palyginę šiuos skaičius su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu matome, kad rodikliai yra aukštesni. Prieš metus ketvirtą metų savaitę sergamumas siekė 1610 atvejų 100 tūkst. gyventojų“, - statistiką komentavo O.Ivanauskienė.
Pasak pašnekovės, matyti, kad labiausiai dominuoja susirgimai gripu, auga viršutinių kvėpavimo takų infekcijų skaičius, bet mažėja sergamumas kovidu: „Imant procentine išraiška, gripas sudaro apie 20 proc., o kovidas - 0,7 proc. nuo bendro sergamumo.“
Hospitalizuotų pacientų skaičius, pasak NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Orinos Ivanauskienės, bendrai nėra didelis, tačiau, kadangi auga sergamumas, po truputį daugėja.
„Dėl gripo šiuo metu yra hospitalizuoti 246 asmenys, 12 iš jų - intensyvios terapijos skyriuje. Iš jų daugiau kaip pusė - 149 - yra vaikai“, - komentavo pašnekovė.
Kalbant apie kovidą, atkreipė dėmesį pašnekovė, ligoninėse šia liga sergančių pacientų gydoma 16, o 4 iš jų - intensyvios terapijos skyriuje.
Epidemijos rodikliai
Kalbant apie epidemijos skelbimą, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tai daroma atsižvelgiant į penkis kriterijus. Šiandien teigiamus turime tris iš jų.
„Nuolat stebima sergamumo dinamika, lyginama su praėjusiu sezonu, tačiau iš esmės vertinami 5 pagrindiniai kriterijai. Pirma, suminis sergamumas, kai viršijamas 1500 atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojui. Tai šis rodiklis šiuo metu yra pasiektas“, - tikino Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė.
Kitas kriterijus, anot NVSC atstovės, kai savivaldybių, kuriose suminis sergamumas viršija 1500 atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojui, pacientų sudaro daugiau nei 50 proc. bendro šalies sergamumo šiomis ligomis. Minėtas rodiklis irgi pasiektas - turime 71 proc.
Trečias kriterijus - kai epideminį lygmenį pasiekia daugiau nei 50 proc. savivaldybių: „Jis irgi yra pasiektas, nes Lietuvoje turime 60 savivaldybių, o epideminės situacija paskelbta 31-oje.“
Bet dviejų kriterijų dar neperžengėme. Kokių?
„Šie kriterijai irgi parodo ligos sunkumą bei eigą. Vienas iš tokių yra hospitalizacijos rodikliai - lovų užimtumas. Epidemijos skelbimui rodiklis hospitalizuotų ligonių skaičius turėtų siekti 1500, o šiuo metu, kaip minėjau, hospitalizuoti 246 asmenys, o pridėjus kovidą - 262. Nesame pasiekę dar vieno rodiklio, kuris yra labai svarbus. Tai - pacientų skaičius intensyvios terapijos skyriuose. Epidemijos rodiklis yra 120 užimtų reanimacijos lovų per savaitę, o šiuo metu, imant ir gripą, ir kovidą, turime 16“, - dėstė NVSC atstovė.
Beje, O. Ivanauskienė, palyginusi Lietuvos sergamumą su kitų Europos šalių, tikino, kad daugelyje šalių sergamumas gripu išlieka aukštas. Nuo 40 savaitės stebima, kad 50 proc. visų sunkių kvėpavimo takų ligų atvejų diagnozuojami vyresniems nei 65 m.
NVSC teigimu, šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu. 2024 metų penktą savaitę jis siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausia sergančiųjų buvo Tauragės apskrityje (1307,8), daugiausia - Vilniaus apskrityje (2363,7). Epideminį sergamumo lygį pasiekė 37 savivaldybės - peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.
Situacija didžiuosiuose miestuose
Gripo epidemija šiuo metu yra paskelbta ir Kauno mieste, o Vilniuje kol kas gripo susirgimų skaičius yra stabilus.
Šiandien susisiekus su Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos specialiste Egle Audickaite, ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Skubios pagalbos skyriuje netrūksta pacientų, kurie yra atvykę dėl ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų ir jaučiamų simptomų: karščiavimo, galvos ar gerklės skausmo, slogos, kosulio.
„Atsižvelgdami į tai, jog Kauno mieste paskelbta gripo epidemija, Kauno klinikose nuo vakar taip pat paskelbta gripo epidemija - yra ribojamas pacientų lankymas, siekiant apsaugoti ir pačius pacientus, ir jų artimuosius“, - padėtį komentuoja E. Audickaitė.
Vilniuje gripo atvejų šiuo metu yra kiek mažiau. Vilniaus universiteto Santariškių klinikų atstovė Gitana Letukienė teigė, kad klinikose šiuo metu yra užfiksuoti vos aštuoni gripo atvejai. Tačiau kitų infekcinių susirgimų ligoninėje šiuo metu netrūksta.
Susisiekus su Vilniaus universiteto Santariškių klinikų vyresniąja infekcinių ligų gydytoja Vida Gulbiniene, ji patikino, kad gripo atvejų ligoninėje šiuo metu nėra daug, tačiau yra ir kitų susirgimų.
„Situacija kol kas yra stabili. Didelio srauto nėra. Gripo susirgimai paprastai yra gydomi namuose. Tačiau dėl sunkios būklės ar komplikacijų, pacientai yra guldomi į ligoninę. Gripo komplikacijų buvo tik pavieniai atvejai, tai plaučių uždegimai“, - komentuoja ji.
Gydytoja teigia, kad be gripo ligoninėje taip yra pacientai, susirgę viduriavimu, žarnyno infekcijomis, rožėmis, anginomis ar įvairiais karščiavimais.
Priemonės apsisaugoti nuo gripo
ULAC taip pat pateikia pagrindines apsisaugimo priemones nuo gripo susirgimų:
- tinkamai ir dažnai plauti rankas, nusiplovus jas - nusausinti;
- vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
- vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
- laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų - prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites nedelsiant išmesti, nusiplauti rankas;
- neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
- gerai vėdinti patalpas;
- susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į vaikų ugdymo įstaigas, gydytis, kaip nurodė gydytojas;
- sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint, bei sveiki žmonės slaugydami sergantį asmenį taip pat turėtų dėvėti medicinines kaukes.
Jo duomenimis, sausio 27-vasario 2 dienomis dėl gripo į ligonines pateko 176 asmenys, dėl COVID-19 ligos - aštuoni. Dėl šių abiejų ligų Intensyviosios terapijos skyriuose gydyta 18 asmenų.
Per savaitę registruoti septyni mirties nuo gripo atvejai. Iš viso šį sezoną ši liga jau nusinešė 27 gyvybes. Mirusieji priklausė 50 metų ir vyresnių asmenų grupėms, visi turėjo lėtinių ligų. NVSC teigimu, šeši buvo neskiepyti nuo sezoninio gripo.
Nuo COVID-19 ligos mirties atvejų praėjusią savaitę nefiksuota, tačiau šį sezoną nuo jos mirė 50 žmonių.
Mokyklų padėtis
Keli skaitytojai į 15min kreipėsi klausdami, ar planuojama, siekiant išvengti ligos plitimo, įvesti nuotolinį mokymą, mat kelių savivaldybių mokyklose tokia praktika jau taikoma.
„Mes dirbame ir su savivaldybėmis, ir su ugdymo įstaigomis. Situacija yra tokia, kad pačios ugdymo įstaigos turi galimybę keisti ugdymo proceso organizavimą, paskirdamos infekcijos plitimą ribojantį režimą“, - tikino NVSC. Anot jos, nacionaliniu lygmeniu to daryti neplanuojama, kol kas įstaigos sprendžia pačios.
Kada rekomenduojama skelbti epidemiją?
Gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemiją savivaldybėje rekomenduojama skelbti, kai toje savivaldybėje suminis sergamumo gripu, COVID-19 ligos ir ŪVKTI rodiklis viršija 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę.
Tačiau, priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus: atsižvelgti į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką bei kitus epidemiologinius ypatumus (ligoninių lovų užimtumo dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos dinamiką savivaldybėje ar regione ir kt.). Sprendimą dėl epidemijos skelbimo savivaldybėje priima savivaldybė meras, siūlymą skelbti epidemiją teikia NVSC, įvertinęs epidemiologinę situaciją.
Paskelbus epidemiją, gali būti taikomos šios infekcijų plitimą ribojančios priemonės: laikinas ugdymo įstaigų veiklos ribojimas, skelbiant infekcijų plitimą ribojantį režimą (IPRR); laikinas masinių renginių ribojimas (renginių atšaukimas ar žiūrovų skaičiaus ribojimas); pacientų srautų atskyrimas gydymo ir socialinės globos įstaigose, asmens sveikatos priežiūros paslaugų sergantiesiems gripu ar COVID-19 liga teikimo namuose organizavimas, pacientų ir socialinės globos įstaigų gyventojų lankymo ribojimas, rekomenduojamas kaukių dėvėjimas bendrose įstaigos patalpose visiems įstaigoje esantiems asmenims.
Infekcijų plitimą ribojantis režimas (IPRR)
IPRR gali būti skelbiamas gripo ir (ar) COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epidemijos laikotarpiu ir atskirais atvejais, kurie vertinami atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją apskrityje, savivaldybėje, įstaigoje, - ne epidemijos laikotarpiu.
NVSC šiuo metu yra gavęs 2 ugdymo įstaigų prašymus dėl IPRR skelbimo: Šiauliuose esančio darželio (4 d. iki 2024-02-02) ir Kalvarijos mokyklos (5 d. iki 2024-02-04).
Sergamumo rodikliai savivaldybėse
Praėjusią savaitę (sausio 22-28 d.) Marijampolės, Kalvarijos ir Kauno r. savivaldybėse buvo užfiksuoti didžiausi sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 ligos rodikliai.
Marijampolės savivaldybėje sergamumo rodiklis siekė 2437 atvejus 100 tūkst. gyventojų, Kalvarijos savivaldybėje - 2309 atvejus 100 tūkst. gyventojų, Kauno r. savivaldybėje - 2028 atvejus 100 tūkst. gyventojų.
COVID-19
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja dėl uodų platinamos virusinės ligos - Čikungunijos - epidemijos. Liga jau nustatyta 119 šalių, „todėl pavojus kyla 5,6 mlrd. žmonių“, - antradienį žurnalistams Ženevoje sakė PSO atstovė Diana Rojas Alvarez. Čikungunija yra uodų platinama virusinė infekcija, paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Liga sukelia didelį karščiavimą ir stiprius sąnarių skausmus, kurie gali tęstis savaites ar net mėnesius. Pasak D. Rojas Alvarez, mirtingumo rodiklis yra mažiau nei 1 proc., tačiau „esant milijonams atvejų, šis vienas procentas gali reikšti tūkstančius mirčių“.
„Kadangi šis (viruso) plitimo modelis jau stebėtas 2004 m., PSO ragina imtis skubių priemonių, kad istorija nepasikartotų“, - pažymėjo D.
Kalbėdamas per antrą dieną vyksiančią konferenciją paukščių gripo klausimais, jis pasakė: "Toks virusas gali paplisti po pasaulį per tris keturis mėnesius", ir pridūrė, "kad net jeigu būtų pagaminta 900 mln. vakcinos dozių, jų toli gražu nepakaktų".
Labiausiai jų prireiktų neturtingose šalyse, kur pandemijos atveju gali mirti nuo dviejų iki septynių milijonų žmonių, 28 milijonai gali būti paguldyta į ligoninę, sakė jis.
Mirtinas paukščių gripo H5N1 virusas, nuo kurio Azijoje mirė per 60 žmonių, kol kas dar neperduodamas iš žmogaus žmogui. Visos aukos turėjo kontaktų su negyvais viruso infekuotais paukščiais.
Tačiau H5N1 virusas gali mutuoti, ir tik tada gali būti gaminama vakcina.
Jungtinių Tautų koordinatorius Davidas Nabarro paragino šalis "kuo greičiau parengti modernias monitoringo sistemas" ir viso pasaulio mastu vesti derybas dėl vakcinos gamybos didinimo.