pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Rausvoji rodiolė: nauda, savybės ir vartojimas

Gyvenimas - tarsi amerikietiški kalneliai, kupinas pakilimų ir nuosmukių, ir niekas nėra apsaugotas nuo psichologinių sunkumų. Laimei, yra natūralių sprendimo būdų, jei jaučiatės sunerimę ar tiesiog norite palaikyti stabilią nuotaiką.

Pakankamai miego, subalansuota mityba, mankšta ir meditacija gali padėti pasiekti puikių rezultatų. Bet gamtoje yra augalų, tokių kaip rodiolė, kurios sudėtyje esančios bioaktyviosios medžiagos palaiko psichinę sveikatą. Nors visuomenės supratimas apie rodiolę nėra didelis, vis daugiau natūralia medicina besidominčių žmonių atranda šį nepaprastai vertingą augalą.

Kas yra rausvoji rodiolė?

Rodiolė, plačiau žinoma kaip auksinė šaknis, priklauso sukulentinių augalų klasei. Pasaulyje skaičiuojama apie 200 šio augalo rūšių, bet mediciniškai labiausiai vertinga yra rausvoji rodiolė (lot. Rhodiola rosea).

Mokslišką šiauriniuose planetos regionuose augančio augalo pavadinimą XVIII amžiaus viduryje sugalvojo švedų gamtininkas Karlas Linėjus. Šį augalą jis pavadino būtent Rhodiola rosea, nes augalo šakniastiebių kvapas primena rožių aliejaus aromatą. Dar I m.e. amžiuje Rhodiola rosea buvo aprašyta graikų gydytojo Dioskorido, kaip labai vertingus šakniastiebius turintis augalas. Iki pat VIII amžiaus daugelyje šalių klestėjo prekyba šviežiomis rausvosios rodiolės šaknimis bei šakniastiebiais. Ypatingai auksinę šaknį vertino tradicinė kinų ir Tibeto medicina, todėl ji dažnai minima medicinos metraščiuose.

Dėl šio unikalaus augalo kinai ryždavosi rizikuoti savo gyvybe: keliaudavo į Sibirą ir gabendavo auksinę šaknį kontrabanda per sieną, kad grįžę galėtų pasigaminti galingų vaistinių preparatų. Dėl palankaus klimato rodiolės augimui, Rusija gali pasigirti nemenku užauginamu rodiolių kiekiu. Aukščiausios kokybės augalai dažniausiai atkeliauja iš Sibiro, kur auksinės šaknies derlius nuimamas iš natūraliai gamtoje augančių laukinių augalų.

Rusai yra sukaupę nemažai žinių apie unikalias rodiolių savybes, nes prieš kelis dešimtmečius vykdė nemažai tyrimų su auksine šaknimi, tačiau daugelis jų nebuvo viešinami, o rezultatai - slepiami. Sovietų mokslininkams pavyko nustatyti, jog streso valdymas veiksmingas naudojant Rhodiola rosea, o be to augalas turi organizmą tonizuojantį poveikį. Atliktų tyrimų dalyviais buvo ne tik kariai, sportininkai, bet ir kosmonautai.

Rausvosios rodiolės sudedamosios dalys

Rodiolių pagrindinė sudedamoji dalis yra rosavinas. Šis cheminis junginys buvo ištirtas dėl savo teigiamo poveikio atminčiai, koncentracijai, fizinei bei psichinei būklei. Taip pat rodiolės sudėtyje yra flavonoidų, glikozidų ir proanthocianidino.

Farmacijoje gaminamas skystasis rodiolių ekstraktas, pasižymintis stimuliuojančiu poveikiu. Tačiau pakanka užsiplikyti malonaus rožių kvapo auksinės šaknies arbatos, jog pajustumėte sužadinantį jos poveikį, kuris, sakoma, pranoksta tonizuojantį kavos bei žaliosios arbatos poveikį.

Taigi, mitybą praturtinti auksine šaknimi derėtų tiems, kurie jaučia nuolatinį išsekimą, pritrūksta energijos, kenčia nuo nerimo ar depresyvios nuotaikos, tačiau nori tai pakeisti natūraliomis priemonėmis.

Auksinė šaknis - adaptogenas

Auksinė šaknis - vienas iš stipriausių pasaulyje tonizuojančių augalų - nuo senų laikų vadinama stiprybės šaknimi. Rausvoji rodiolė yra kilusi iš Altajaus kalnų, tačiau puikiai auga ir mūsų klimato sąlygomis. Ji pakankamai atspari šalčiams, jai nereikia daug drėgmės, tad sausuoju periodu auga taip pat gerai. Tačiau ši vaistažolė gyvuoja maždaug trejus metus, jei auga toje pačioje vietoje, todėl jos šaknis būtina persodinti į naują dirvą kas tris metus, kad būtų tinkamos naudoti.

Jei pristigote jėgų ar organizmas išseko po sunkios ligos, daug dirbote ir jaučiate pervargimo požymius, vaistažolių arbata iš auksinės šaknies padės atgauti jėgas ir sustiprins organizmą, taigi puikiai tonizuos. Auksinės šaknies arbatą paruošti išties paprasta: 1 arbatinį šaukštelį susmulkintų šaknų ir šakniastiebių užpilti 1 l karšto vandens, palaikyti vos kelias minutes ir po valandos galima gerti (2-3 stiklinės per dieną). Nors jos skonis aitrokas, bet kvapas labai malonus.

Dar gilioje senovėje, kuomet skaudėdavo skrandis ar išsibalansuodavo žarnynas, sulėtėdavo medžiagų apykaita, auksinės šaknies arbata palengvindavo simptomus. Auksinė šaknis žinoma kaip populiariausias adaptogenas, nes puikiai stimuliuoja ir tonizuoja organizmą.

Savo savybėmis ji primena kavą, todėl tiems, kas nemėgsta kavos ar jos negali gerti, auksinės šaknies arbata puikiai pasitarnaus. Tačiau jei prie kavos ar kitų stimuliantų galima priprasti, tai auksinės šaknies preparatai tausoja organizmą, to dėka organizmas geriau prisitaiko prie įvairių stresinių situacijų. Auksinės šaknies preparatai gali būti ne tik arbatos, bet miltelių ar kapsulių pavidale. Geriausiam efektui išgauti patariama suvartoti ne daugiau 2 arbatinių miltelių šaukštelių per parą arba 2-3 stiklinės arbatos.

Rausvoji rodiolė liaudies medicinoje

Rausvoji rodiolė (Rhodiola rosea L.) - storalapinių (Crassulaceae) šeimos, iki 60 cm užaugantis daugiametis žolinis augalas. Botaninis rodiolės (Rhodiola L.) genties pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio „rhodon“ - rožių kvapo šakniastiebiai. Rodiolės šakniastiebis storas, mėsingas, mazguotas, padengtas auksinio atspalvio žvynais, gal todėl Altajaus bei Sibiro senbuviai augalą „aukso šaknimi“ (zolotoj korien) vadina. Stiebų daug, jie nešakoti. Lapai pražanginiai, bekočiai, paprasti, lancetiški. Žiedai dvilyčiai, ryškiai geltoni, žiedynas skydiškas.

Lietuvoje šis augalas auginamas saulėtoje vietoje, priesmėlio dirvoje. Rodiolės sėklos, sumaišytos su smėliu (santykiu 1:3), sėjamos vėlai rudenį, prasidėjus šalnoms. Tačiau galima sėti ir anksti pavasarį, prieš tai jas 1-2 mėnesius stratifikavus nuo 0 iki 5°C temperatūroje. Sėjinukai lėtai auga ir vystosi. Augalai pražysta tik antraisiais-ketvirtaisiais auginimo metais.

Praktiškiau rodiolę dauginti vegetatyviai - 1-2,5 cm ilgio šakniastiebio dalimis, turinčiomis ne mažiau kaip du pumpurus. Paruošti šakniastiebiai į nuolatinę vietą sodinami pavasarį (kovo pabaigoje-balandžio pradžioje) 25x25 cm atstumais (jų pumpurai paliekami dirvos paviršiuje), pridengiami nuo tiesioginių saulės spindulių. Prigyja 95-100 proc. sodinukų, kurie gerai auga ir vystosi - jau pirmaisiais auginimo metais išaugina stiebus ir pražysta. Rausvoji rodiolė atželia anksti pavasarį (balandžio pradžioje) ir netrukus suveši. Augalai ypač dekoratyvūs pumpurų krovimo ir žydėjimo (gegužės-birželio mėn.) metu.

Sėkloms subrendus (rugpjūčio mėn.), antžeminė dalis nuvysta. Tai ženklas, kad jau laikas ruošti vaistinę žaliavą. Vaistinė žaliava - rausvųjų rodiolių šakniastiebiai su šaknimis (Rhodiolae roseae rhizoma cum radicibus), primenančiais žmogaus ranką sulenktais pirštais. Žaliava ruošiama antrųjų-ketvirtųjų auginimo metų vegetacijos pabaigoje (rugpjūčio-rugsėjo mėn.) arba anksti pavasarį (balandžio pradžioje). Šakniastiebiai kasami, plaunami tekančiu vandeniu, nuvalomos žemės, šaknys apipjaustomos (išpjaustomi puviniai ir rudas kamštinis audinys). Po to šakniastiebiai supjaustomi plonais, 4-5 cm ilgio gabalais ir džiovinami 40-60°C temperatūroje.

Tinkamai išdžiovinta žaliava būna malonaus rožių aromato, šakniastiebių lūžio vieta - baltos arba rožinės spalvos. Jos šakniastiebiuose ir šaknyse gausu fenolinių junginių, cukrų, organinių rūgščių, eterinių aliejų, mineralinių medžiagų, mikroelementų (ypač mangano).

Rausvąją rodiolę jau I a. aprašė gydytojas ir gamtininkas Dioskoridas. Ilgus amžius gerosios šio vaistinio augalo savybės žinotos ir taikytos Tibeto, Kinijos medicinoje. Eksperimentais įrodyta, kad rodiolės etanolinės ištraukos ir vandeniniai užpilai mažina fizinį ir protinį nuovargį, kelia darbingumą bei didina organizmo atsparumą ligoms. Rodiolės preparatų adaptogeninis veikimas artimas aralinių šeimos augalams (kininiam ženšeniui, juodajam eleuterokokui).

Rausvosios rodiolės arbatos paruošimas

Namuose galima paruošti rausvųjų rodiolių šakniastiebių arbatą. Gėrimas yra gero skonio ir skleidžia malonų rožių aromatą. Ruošiama: arbatinis šaukštelis susmulkintų šakniastiebių užpilama 1 litru verdančio vandens, pavirinama 7-10 min. ant liepsną paskirstančiojo tinklelio; paprasčiau ruošti termose. Po 40 min. jį galima vartoti. Gėrimas paskaninamas medumi ar cukrumi.

Pastaba: rausvųjų rodiolių žaliavos ir iš jos pagamintų preparatų nevartoti padidėjus kraujospūdžiui, nervingumui, kankinant nemigai.

Daugelyje šalių rodiolių šakniastiebių su šaknimis ištraukos, koncentruoti užpilai naudojami kosmetikoje kaip tonizuojamoji, uždegimus malšinanti bei prakaitavimą mažinanti priemonė. Tad auginkime rausvąją rodiolę: ji pavasarį ar vasarą papuoš darželį, o rudenį ir žiemą - aromatinga arbata pamalonins ir praskaidrins nuotaiką.

Rausvoji radiolė ir lieknėjimas

Daug vartotojų naudoja rausvosios radiolės papildus norėdami numesti svorio ir paskatinti medžiagų apykaitą. Kad suprastume, kaip tai veikia, turime aptarti energijos apykaitos mechanizmą.

ATP (adenozino trifosfatas) yra molekulės, kuriose ląstelės kaupia energiją lyg pinigus banko sąskaitoje. Kai organizmui reikia energijos, jis išskiria ATP. AMPK (adenozino monofosfatu aktyvinta proteinkinazė) reguliuoja ir palaiko kūno ląstelių energinę pusiausvyrą.

Rausvoji radiolė padeda deginti riebalus, nes stimuliuoja AMPK fermentų gamybą. Suaktyvinta AMPK stimuliuoja ATP generuojančius katabolinius procesus, tuo pat metu slopindama ATP vartojančius procesus. Dėl šio poveikio pagerėja organizmo aprūpinimas ATP (mūsų kūno degalais) ir paveiktos insulino raumenų ląstelės greičiau pasisavina gliukozę ir riebalų rūgštis.

Įrodyta, kad rausvosios radiolės sudėtyje esantis rozavinas stimuliuoja hormonams jautrų lipazės fermentą.

Poveikis streso lygiui ir nuotaikai

Tyrimai rodo, kad rausvosios radiolės ekstraktas labai patikimai mažina stresą, nerimą ir depresiją. Jis padeda smegenų neurotransmiteriams pasiekti pusiausvyrą, subalansuodama serotonino ir dopamino lygius. Kad nuotaika būtų stabili ir gerai jaustumėtės būtina, kad šie neurotransmiteriai liktų pusiausvyroje. Dėl žemo serotonino ir dopamine lygio gali išsivystyti depresija.

Vieno mėnesio klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 150 asmenų, patiriančių lėtinį stresą ir sergančių depresija, parodė aiškų depresijos simptomų pagerėjimą.

Rausvoji radiolė naudinga smegenims dėl lengvo psichostimuliacinio poveikio. Tyrimai rodo, kad šis poveikis ypač vertingas esant ilgalaikei įtampai ar kovojant su lėtiniu stresu ir nuovargiu. Vartotojai pastebi, kad pagerėja atmintis, pagreitėja vizualinė reakcija ir sumažėja protinis nuovargis.

Tyrimai rodo, kad rausvoji radiolė gali sumažinti streso hormono kortizolio koncentraciją organizme.

Rausvosios radiolės šalutinis poveikis

Rausvosios radiolės šalutinis poveikis yra silpnas ir itin retas. Tai saugi ir gerai toleruojama nootropinė žolė. Naudodami tinkamas dozes, dauguma vartotojų džiaugiasi pagerėjusia sveikata nepatirdami nepageidaujamų reiškinių.

Rausvosios radiolės ekstraktas yra labia efektyvi natūrali medžiaga, padedanti išsaugoti aštrų protą ir darbingumą stresinėse situacijose. Ji padeda deginti riebalus, pašalina neigiamą streso, nerimo ir depresijos poveikį. Ši žolė net naudinga sportinei veiklai, nes didina ištvermę bei lėtina senėjimo procesus.

Rausvoji rodiolė sportuojantiems

Visų pirma, reikia pabrėžti, kad aukso šaknis rausvoji rodiole, turi labai daug įvairių vitaminų bei mineralų ir dėl jų gausos, neretai yra vadinasi supermaistu. Būtent todėl, kad šis gamtos stebuklas yra toks turtingas vitaminais bei mineralais, jis puikiai tinka daug sportuojantiems žmonėms, kurie kartu su prakaitu netenka įvairių maistinių medžiagų. Dar daugiau, toks papildas taip pat turėtų būti vartojamas ir tų žmonių, kurie norėdami numesti svorio, laikosi ir griežtos dietos ir galbūt nesirenka visų reikiamų maistinių medžiagų.

Intensyvios ir itin dažnos treniruotės, pasiruošimas sporto varžyboms ir jų laukimas, sportuojančius žmones išsekina ne tik fiziškai, bet ir emociškai, be to, visą pasiruošimo laikotarpį neretai lydi stresinės situacijos. Tad labai svarbu gebėti palaikyti puikią emocinę būklę, kad būtų paprasčiausiai siekti pačių geriausių rezultatų, o taip pat - didinti atsparumą stresui. Pasitelkiant pagalbines priemones, šių tikslų siekti bus kur kas lengviau, na, o rausvoji rodiolė papildai yra vienas idealiausių pasirinkimų šiuo atveju. Tačiau ne tik dėl šių priežasčių rausvoji rodiolė arbata arba rausvoji rodiolė papildai turėtų būti vartojami sportuojančių žmonių. Dėmesį verta atkreipti ir į tai, kad šis augalas pasižymi energijos suteikiančiomis ypatybėmis ir atminties gerinimu.

Kaip vartoti Rhodiola rosea papildus

Rodiolė yra palyginti retas augalas, todėl pirmiausia ją galima įsigyti kaip rodiolės rožės ekstraktą kapsulėse arba tabletėse. Jos taip pat galima įsigyti kaip arbatos, tačiau daugelis žmonių pirmenybę teikia tablečių formai, nes taip galima tiksliai dozuoti.

Rodiolą geriausia vartoti tuščiu skrandžiu, bet ne prieš miegą, nes ji turi šiek tiek stimuliuojantį poveikį. Dauguma žmonių vartoja rodiolų ekstraktą kapsulėse arba tabletėse, kurių sudėtyje yra nuo 100 iki 200 mg su 3 proc. rozavinų ir 0,8-1 proc. salidrozido. Taip pat galima įsigytitinktūrų.

Dabartinių tyrimų duomenimis, rodiolos gali būti veiksmingos streso, nuovargio ar depresijos simptomams gerinti, jei vartojamos nuo 400 mg iki 600 mg per dieną vienkartinėmis arba dalinėmis dozėmis. Be to, kai kurie tyrimai parodė, kad mažesnės 200-300 mg per dieną dozės gali padėti pagerinti sportinį pajėgumą.

Saugumas

Dabartinių tyrimų rezultatai rodo, kad rodiola yra saugi ir gerai toleruojama. Naujausiuose klinikiniuose tyrimuose rodiolai priskiriama nedaug rimtų šalutinių poveikių. Tačiau nuo 2024 m. Maisto ir vaistų administracija (FDA) išleido šešis įspėjamuosius laiškus rodiolos papildų gamintojams.

Įspėjimuose aptarti šie klausimai: grynumas prekės ženklo nepagrįstų teiginių apie sveikatingumą pateikimas nepatvirtinti kaip nauji vaistai FDA maisto papildus reglamentuoja kaip maisto produktus, o ne kaip vaistus. Ji neleidžia jokiam papildui teiginti, kad jis gydo, gydo ar užkerta kelią ligai. Visi papildai, įskaitant rodiolą, gali turėti neigiamą šalutinį poveikį. Tai ypač aktualu, jei rodiolos yra nešvarios arba derinamos su kitomis žolelėmis. Rodiolė taip pat gali sąveikauti su kitais vartojamais vaistais arba pabloginti kitą sveikatos būklę. Be to, jos poveikis nebuvo tirtas vaikams, nėščiosioms ar kitoms pažeidžiamoms grupėms.

Kokybės problemų gali kilti perkant vaistažolių papildus. Jei perkate papildus, ypač internetu, atidžiai įvertinkite šaltinį. Be to, pasitarkite su medicinos specialistu, kad įsitikintumėte, jog papildas yra saugus jūsų konkrečiai sveikatos būklei.