Baltijos jūra, nors ir palyginti jauna geologiniu požiūriu, yra unikali ekosistema, kurioje gyvena įvairios žuvų rūšys. Baltijos jūra yra pusiau uždara, druskinga jūra Šiaurės Europoje, yra unikali ekosistema, kurioje gyvena daugybė žuvų rūšių. Baltijos jūra, pusiau uždara jūra, susijungusi su Atlanto vandenynu siaurais sąsiauriais. Tai lemia žemą druskingumą, kuris svyruoja nuo 3-8 promilių paviršiuje iki 10-15 promilių giliau. Ji pasižymi specifinėmis savybėmis, kurios daro ją ypatinga: nedidelis gylis, vandens stratifikacija (sluoksniuotumas) ir druskingumas, kuris yra mažesnis nei kitų jūrų. Sūrus, gerai prisotintas deguonies vanduo iš Šiaurės jūros kartais patenka į Baltijos jūrą per sąsiaurius ir pasklinda į gilesnes sritis, o gėlas vanduo teka paviršiuje.

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime Baltijos jūroje aptinkamas žuvis, jų paplitimą, biologines ypatybes ir ekologinę reikšmę. Šiame straipsnyje nagrinėsime Baltijos jūros žuvų įvairovę, jų ekologinę svarbą, ekonominę vertę ir iššūkius, su kuriais jos susiduria. Taip pat atsižvelgsime į žmogaus veiklos, ypač žvejybos ir taršos, poveikį šių žuvų populiacijoms.

Baltijos Jūros Ypatybės ir Poveikis Žuvų Gyvenimui

Tai lemia žemą druskingumą, kuris svyruoja nuo 3-8 promilių paviršiuje iki 10-15 promilių giliau. Šis druskingumo gradientas turi didelę įtaką žuvų rūšių paplitimui, nes tik nedaugelis rūšių gali toleruoti tokį platų druskingumo diapazoną. Be to, Baltijos jūra yra gana sekli, vidutinis gylis siekia apie 55 metrus. Vandens temperatūra taip pat kinta priklausomai nuo sezono, o tai daro įtaką žuvų migracijai ir veisimuisi.

Pagrindiniai Ekologiniai Veiksniai

• Druskingumas: Žemas druskingumas riboja jūrinių rūšių paplitimą ir skatina gėlavandenių rūšių išlikimą pakrantės zonose.
• Temperatūra: Sezoniniai temperatūros svyravimai lemia žuvų migracijas ir veisimosi laikotarpius.
• Gylis: Palyginti nedidelis gylis riboja giliavandenių rūšių paplitimą.
• Deguonies kiekis: Giluminiuose vandenyse dažnai trūksta deguonies, ypač vasarą, dėl eutrofikacijos ir vandens sluoksnių susisluoksniavimo.

Pagrindinės Baltijos Jūros Žuvų Rūšys

Baltijos jūroje aptinkama apie 70 žuvų rūšių, tačiau tik keletas iš jų yra komerciškai svarbios. Toliau aptarsime svarbiausias rūšis, atsižvelgdami į jų biologiją, paplitimą ir ekologinę reikšmę.

Verslinės Žuvys

Menkė (Gadus morhua callarias)

Baltijos menkė yra viena svarbiausių verslinių žuvų. Ji skiriasi nuo Atlanto menkės genetiškai ir fiziologiškai, prisitaikiusi prie žemo druskingumo sąlygų. Menkės paplitusios visoje Baltijos jūroje, tačiau didžiausios koncentracijos yra pietinėje ir centrinėje dalyse. Jos minta smulkesnėmis žuvimis, vėžiagyviais ir bestuburiais. Dėl perintensyvios žvejybos ir aplinkos pokyčių, menkių populiacija Baltijos jūroje pastaraisiais dešimtmečiais labai sumažėjo. Todėl taikomi griežti žvejybos apribojimai, siekiant atkurti populiaciją. Ne paslaptis, kad didžiausią įtaką menkių žuvų ištekliams gali daryti pernelyg intensyvi verslinė žvejyba. Vis plačiau kalbama, bet dar nėra galutinai įrodyta, kodėl itin drastiškai sumažėjo rytinės Baltijos menkių išteklių grupė - ar menkių išteklių sumažėjimas yra intensyvios verslinės žvejybos pasekmė, ar tai lemia eutrofikacija ir kiti veiksniai. Šiuos klausimus nagrinėja ir priežastis bando nustatyti Tarptautinė jūrų tyrimų taryba (ICES).

Strimelė (Clupea harengus membras)

Baltijos strimelė yra kita svarbi verslinė žuvis. Tai nedidelė, pulkuose gyvenanti žuvis, kuri minta planktonu. Strimelės yra paplitusios visoje Baltijos jūroje ir yra svarbus maisto šaltinis daugeliui plėšrūnų, įskaitant menkes, ruonius ir paukščius. Atlantinių silkių porūšis Baltijoje vadinamas strimėlėmis (Clupea harengus membras L.). Paprastai jos daug mažesnės už Atlante gyvenančias, siekia vidutiniškai 14-16 centimetrų ilgio. Arčiau kranto strimėlės pasirodo neršto metu pavasarį, gegužės mėnesi - vadinamosios pavasarinės strimėlės ir rupgpjūčio-rugsėjo mėnesiais - rudeninės strimėlės. Tuo metu jos dažniau pakliūva į tinklaičius. Strimėlėmis nuo seno garsėja Rygos įlanka, tačiau nemažai jų sugaunama ir Lietuvos pajūryje. Strimelių populiacija yra gana stabili, tačiau ją gali paveikti aplinkos pokyčiai ir perintensyvi žvejyba.

Plekšnė (Platichthys flesus)

Upinė plekšnė yra dugninė žuvis, paplitusi visoje Baltijos jūroje. Ji prisitaikiusi prie žemo druskingumo ir gali gyventi tiek sūriame, tiek gėlame vandenyje. Dažnai pajūrio žvejai sugauna ir upines plekšnes (Pleuronectes flesus L.). Jų kūnas šiurkštus, padengtas sukaulėjusiais žvyneliais. Upinės plekšnės neužauga labai didelės, siekia daugiausia iki kilogramo svorio. Įdomu tai, jog jos nevengia gėlo vandens, kartais užklysta į Kuršių marias, net į upių žiotis, dėl to jų toks ir pavadinimas, tačiau neršia tik sūriame vandenyje. Plekšnės minta dugno bestuburiais ir smulkiomis žuvimis. Plekšnių populiacija yra gana stabili, tačiau ją gali paveikti dugno buveinių pažeidimas ir tarša.

Lašiša (Salmo salar)

Baltijos lašiša yra migruojanti žuvis, kuri neršti keliauja į upes, įtekančias į Baltijos jūrą. Lašišos yra svarbios tiek versliniu, tiek rekreaciniu požiūriu. Dėl upių užtvankų ir taršos, lašišų populiacija labai sumažėjo. Taikomos įvairios priemonės, siekiant atkurti lašišų populiaciją, įskaitant upių renatūralizaciją ir žuvų auginimą. Vertinimui svarbios ir lašišos, didelius atstumus migruojančios Baltijos jūros ekosistemos plėšrios žuvys. Lašišų gausumą labiausiai veikia mirtingumas jūroje ir migracijos į nerštavietes kliūtys. Lašišų vertinimui atlikti svarbus į upes migruojančių reproduktorių skaičius, netiesiogiai veikiamas komercinės ir rekreacinės žvejybos jūroje ir upėse.

Kitos Žuvų Rūšys

• Ešerys (Perca fluviatilis): Dažnas pakrantės zonose ir įlankose.
• Vėgėlė (Lota lota): Vienintelė gėlavandenė menkių šeimos žuvis, gyvenanti Baltijos jūros įlankose.
• Ciegorius (Cyclopterus lumpus): Tai tipiška jūros pakraščių žuvis, gyvenanti bangų mūšos zonoje.
• Ungurys (Anguilla anguilla): Migruojanti žuvis, kuri neršti keliauja į Sargaso jūrą.
• Grundalas (Neogobius melanostomus): Invazinė rūšis, sparčiai plintanti Baltijos jūroje ir daranti poveikį vietinėms ekosistemoms.

Žuvų Paplitimas Baltijos Jūroje

Žuvų paplitimą Baltijos jūroje lemia įvairūs veiksniai, įskaitant druskingumą, temperatūrą, gylį ir buveinių prieinamumą. Kai kurios rūšys yra plačiai paplitusios, o kitos apsiriboja tam tikromis zonomis.

Pagrindinės Zonos

• Pakrantės zonos: Čia vyrauja ešeriai, karšiai, lydekos ir kitos gėlavandenės ir mažai sūrios vandens žuvys.
• Atviroji jūra: Čia dominuoja strimelės, menkės ir plekšnės.
• Giliavandenės zonos: Čia gyvena menkės, vėgėlės ir kai kurios plekšnių rūšys.

Žuvų Biologinės Ypatybės

Baltijos jūros žuvys turi įvairių biologinių ypatybių, kurios padeda joms prisitaikyti prie specifinių aplinkos sąlygų. Tai apima:

• Druskingumo tolerancija: Gebėjimas toleruoti žemą druskingumą.
• Temperatūros prisitaikymas: Gebėjimas prisitaikyti prie sezoninių temperatūros svyravimų.
• Mitybos strategijos: Įvairios mitybos strategijos, leidžiančios išnaudoti įvairius maisto šaltinius.
• Veisimosi strategijos: Įvairios veisimosi strategijos, pritaikytos prie specifinių aplinkos sąlygų.

Žmogaus Poveikis Baltijos Jūros Žuvų Populiacijoms

Žmogaus veikla daro didelį poveikį Baltijos jūros žuvų populiacijoms. Svarbiausi veiksniai yra:

• Perintensyvi žvejyba: Perintensyvi žvejyba gali sumažinti žuvų populiacijas ir pakeisti ekosistemos struktūrą.
• Tarša: Tarša gali paveikti žuvų sveikatą, veisimąsi ir augimą.
• Buveinių pažeidimas: Buveinių pažeidimas, pavyzdžiui, dėl dugno tralavimo ar pakrantės statybų, gali sumažinti žuvų populiacijas.
• Klimato kaita: Klimato kaita gali pakeisti vandens temperatūrą, druskingumą ir deguonies kiekį, o tai gali paveikti žuvų paplitimą ir produktyvumą.
• Eutrofikacija: Didelis maistinių medžiagų kiekis vandenyje skatina dumblių augimą, kuris gali sumažinti deguonies kiekį ir sukelti žuvų dusimą.

Žvejyba Baltijos jūros priekrantėje

Baltijos jūros priekrantė yra iki 20 m gylio, vidutiniškai apie trijų kilometrų pločio pakrantės juosta. Tai svarbi tiek ūkiniu, tiek rekreaciniu požiūriu akvatorija. Priekrantė pasižymi dideliu produktyvumu ir bioįvairove, ji yra svarbi žuvų neršto vieta ir nerštinių migracijų kelias, taip pat vandens paukščių žiemojimo teritorija ir migracijų kelias. 2013-2019 m. laikotarpiu gaudyklėmis buvo pagauta 51,1 proc. visų verslinių laimikių, o pastaraisiais metais jos jau tapo svarbiausiu pagal sugaunamą žuvų kiekį priekrantės žvejybos įrankiu: nuo 2016 m. jomis pagaunama daugiau nei 60 proc. metinių laimikių (2018 m. - 67,2 proc.). Tuo pačiu metu mažėja statomais tinklais pagaunamų laimikių dalis, taip pat ir patys laimikiai bei žvejybos tinklais intensyvumas.

2019 m. priekrantės žvejyboje buvo naudojama apie 60 gaudyklių. Beveik visa žvejyba gaudyklėmis priekrantėje yra vykdoma smulkiaakėmis gaudyklėmis (akių dydis 10-20 mm). Labai nedaug žvejojama 30-40 mm akių dydžio gaudyklėmis. Didžioji dalis žvejybos gaudyklėmis vykdoma pirmąjį metų pusmetį: sausio-birželio mėnesiais sudaro 83,4 proc. metinių pastangų, sugaunama 94,6 proc. laimikių. Žvejyba gaudyklėmis šiuo laikotarpiu taip pat pasižymi didesniu efektyvumu (laimikiais pastangai). Patys didžiausi efektyvumo rodikliai stebimi gegužės mėnesį, kai daugiausia gaudomi grundalai.

Vertinant šešerių metų laikotarpį (2013-2019 m.), 89,4 proc. gaudyklių laimikių sudarė trys žuvų rūšys: beveik pusę jų, 47,2 proc., sudarė grundalai, stintų ir strimelių dalis buvo labai panaši, atitinkamai 21 proc. ir 21,2 proc. Skyrėsi svarbiausių žuvų didžiausių sugavimų laikotarpiai - 77,6 proc. stintų buvo pagauta vasario-kovo mėnesiais (pikas kovo mėn.), 77,1 proc. strimelių - kovo-balandžio mėnesiais (pikas balandžio mėn.), 93,8 proc. grundalų - balandžio-gegužės mėnesiais (gegužės mėnesį 69,2 proc.).

Nuo 2016 m., žymiai išaugus žvejybos gaudyklėmis intensyvumui, jomis buvo pagauta 99,4 proc. grundalų, 52,1 proc. stintų, 78 proc. strimelių, 88,2 proc. vėjažuvių, 35,3 proc. plekšnių, 55 proc. žiobrių, 57,3 proc. ešerių, 46,4 proc. kitų žuvų laimikių. Neskaitant grundalų, kurių beveik visi laimikiai sugaunami gaudyklėmis, šio įrankių didžiąją laimikių dalį sudaro tos pačios žuvys, kaip ir 16-24 mm tinklų laimikiuose. Stambesnių akių (30-40 mm) gaudyklių laimikių sudėtis buvo panaši kaip ir 45-90 mm tinklų. Vertinant laikotarpį nuo 1993 m., intensyvios žvejybos gaudyklėmis laikotarpiu 2016-2018 m., esminio kitų žuvų (be grundalų ir menkių) laimikių pokyčio dėl intensyvesnio gaudyklių naudojimo priekrantėje nebuvo.

Žvejybos intensyvumo didėjimas vertinant žuvų laimikius gali turėti neigiamą poveikį tiek žuvų ištekliams, tiek žvejybos efektyvumui, ypač intensyviausiai eksploatuojamose akvatorijose. Atsižvelgiant į tai, kad pastarųjų metų priekrantės vandenų būklė vertinant pagal žuvų bendrijos rodiklius yra bloga, manome, kad verslinė žvejyba turėtų būti reguliuojama taip, kad žuvų išteklių eksploatavimas priekrantėje nedidėtų ar net mažėtų (išskyrus grundalų žvejybą). Potencialiai gaudyklės gali daryti poveikį tų žuvų populiacijoms, kurių žymi bendrų laimikių dalis pagaunama priekrantėje. Svarbiausios žuvys yra grundalai, strimelės ir stintos.

Strimelių laimikiai 2016-2019 m. registruojami kiek didesni nei daugiametis vidurkis, žvejyba gaudyklėmis didesnės įtakos jiems neturėjo. Žiobrių, ešerių, plekšnių ir ypač vėjažuvių gaudyklėmis irgi pagaunama didelė laimikių dalis, tačiau atsižvelgiant į jų laimikių dydį žymesnės įtakos neturėtų daryti. Stintos yra svarbiausios pagal vertę gaudyklėmis gaudomos žuvys (daugiau nei pusė visų pajamų), jomis pagaunama kiek daugiau nei pusė visų stintų. 2015-2019 m. registruojami apie ketvirtadaliu didesni nei daugiametis vidurkis laimikiai. Toks jų laimikių didėjimas gali būti susijęs su intensyvesne stintų žvejyba didėjant priekrantėje naudojamų gaudyklių kiekiui. Per pastaruosius tris stintų žvejybos sezonus (žiema-pavasaris), priekrantėje vidutiniškai pagaunama apie trečdalį visų stintų laimikių, gaudomų neršto migracijos į Nemuno deltą metu.

2019 m. atlikto tyrimo duomenimis, stambiausios stintos sugaunamos 16-18 mm stintiniais tinklais, priekrantėje naudojamos gaudyklės ir Kuršių mariose naudojamos stintinės gaudyklės gaudo beveik vienodo dydžio stintas, kiek mažesnės žuvys pagaunamos traukiamais tinklais Nemuno deltoje. Šiuo metu galiojančios žvejybos priekrantėje taisyklės žvejojant gaudyklėmis reguliuoja tik minimalų akių dydį ir priegaudą. Tokia situacija, kai žvejybos svarbiausiais priekrantėje įrankiais intensyvumas praktiškai nereguliuojamas, yra nepalanki tiek siekiant palaikyti racionalų išteklių eksploatavimo lygį, tiek įmonėms planuojant savo veiklą.

2019 m. priekrantės žvejyboje buvo naudojama apie 60 gaudyklių. Siekiant išlaikyti bent jau nedidėjantį eksploatavimo lygį, nustatant įrankių limitus ir jų kvotas žvejybos įmonėms, taip pat konvertuojant įrankius, rekomenduojame taikyti šiuos skaičiavimus (be grundalų laimikių): vienos gaudyklės vidutiniai metiniai laimikiai siekia 4,8 t, 16-24 mm tinklais toks kiekis pagaunamas naudojant apie 3 km tinklų, 45-90 mm - 7 km, per metus priekrantėje vidutiniškai pagaunama 340 t žuvų. Žvejybos įmonėms pasitraukiant iš verslo, atitinkama dalimi įrankių limitai priekrantėje galėtų būti mažinami. Grundalų žvejyboje naudojamų gaudyklių skaičius galėtų būti didesnis, kadangi šių invazinių žuvų žvejybai ribojimai nėra taikomi. Remiantis Latvijos patirtimi, galėtų būti nustatomas apie 40 proc. didesnis gaudyklių limitas grundalų žvejybai nuo balandžio vidurio iki birželio vidurio.

Manome, kad dabartinėse taisyklėse numatytas smulkių akių gaudyklių skirstymas ir akių dydžių ribojimas neatitinka esamos situacijos ir būtų tikslinga jas keisti. Priekrantėje specializuota šprotų žvejyba priekrantėje nėra vykdoma, o jų akių dydį atitinkančiomis gaudyklėmis gaudomos stintos, strimelės ir grundalai. Mažesnės šioms žuvims gaudyti naudojamų gaudyklių sparno akys leidžiamos ir Kuršių marių bei Latvijos priekrantės žvejyboje. Atsižvelgiant į priekrantėje naudojamų gaudyklių ilgius, žvejybos intensyvumo ir skirtingų žuvų rūšių laimikių sezoninį pasiskirstymą bei poveikį, galima teigti, kad pagrįstų prielaidų taikyti ribojimą gaudyklių sparno ilgiui šiuo metu nėra, tačiau jis neturėtų viršyti 600 m.

Mokslininkai siūlo, kad atstumas tarp šalia esančių gaudyklių ir kitų įrankių būtų ne mažesnis kaip 200 m, matuojant tarp linijų. Statant gaudykles keliomis eilėmis, tarp eilių linijose turi būti ne mažesnis nei 100 m atstumas. Didžiausias žvejybos bare naudojamų gaudyklių skaičius priklausytų nuo kranto linijos ilgio ir tame bare žvejybą vykdančių įmonių vidutinių metinių laimikių, pagal kuriuos galėtų būti paskirstomi įrankių limitai, siekiant išlaikyti nedidėjantį eksploatavimo lygį.

Ateities Perspektyvos ir Iššūkiai

Baltijos jūros žuvų populiacijos susiduria su daugybe iššūkių, įskaitant perintensyvią žvejybą, taršą, buveinių pažeidimą ir klimato kaitą. Siekiant užtikrinti tvarų žuvų išteklių valdymą, būtina imtis integruotų priemonių, apimančių:

• Žvejybos valdymą: Taikyti griežtus žvejybos apribojimus ir kvotas, siekiant atkurti ir išlaikyti žuvų populiacijas.
• Taršos mažinimą: Mažinti taršos šaltinius, įskaitant žemės ūkį, pramonę ir nuotekas.
• Buveinių apsaugą: Apsaugoti ir atkurti svarbias žuvų buveines, pavyzdžiui, nerštavietes ir maitinimosi vietas.
• Klimato kaitos švelninimą: Mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, siekiant sulėtinti klimato kaitos poveikį.
• Ekosisteminį valdymą: Taikyti ekosisteminį požiūrį į žuvų išteklių valdymą, atsižvelgiant į visus ekosistemos komponentus ir jų tarpusavio ryšius.

Svarbu pabrėžti, kad Baltijos jūros ekosistemos atkūrimas ir tvarus žuvų išteklių valdymas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis bendradarbiavimo tarp įvairių šalių, mokslininkų, žvejų ir visuomenės. Tik bendromis pastangomis galime užtikrinti, kad Baltijos jūra ir toliau būtų gyvybinga ir produktyvi ekosistema, kurioje klestėtų įvairios žuvų rūšys.

Aplinkos apsaugos agentūra, kartu su moksliniais ekspertais, atliko išsamų Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimą, kuriame analizuotas 2012-2017 metų laikotarpis.

---