pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Kokie Leidimai Reikalingi Kavos Pardavimui Lietuvoje?

Kiekvieną naują ūkinę komercinę veiklą reikia pradėti nuo jos įteisinimo, nuo įregistravimo, pasirenkant fizinio ar juridinio asmens statusą. Šias procedūras galite atlikti internetu VMI arba Registrų centro svetainėse.

Kadangi Jūsų veikla būtų išvežamoji kavos prekyba, šią veiklą galite vykdyti turint tik verslo liudijimą, tačiau galite rinktis ir kitą teisinę formą. Nuo teisinės formos pasirinkimo priklauso mokesčiai, kuriuos turėsite mokėti.

Pagrindiniai Leidimai Kavos Prekybai

Pagrindinis leidimas, kurį turite gauti norint užsiimti kavos prekyba, yra Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas. Šį pažymėjimą išduoda Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - VMVT).

Maisto Tvarkymo Subjekto Patvirtinimo Pažymėjimas

Prieš pateikiant prašymą reikia žinoti, kaip ketinate teikti paslaugas, kokiais įrenginiais bus tiekiama kava, kokios firmos aparatai, kaip bus įtaisomas kavos aparatas automobilyje ir t.t. Kuo detaliau žinosite, tuo geriau, nes lengviau ir greičiau galėsite gauti pažymėjimą.

Rekomenduojame šiuo klausimu prieš pildant prašymą pasikonsultuoti su VMVT specialistais.

Leidimas Prekiauti Viešosiose Vietose

Dar vienas svarbus leidimas, be kurio neturėtumėte teisės užsiimti prekyba viešosiose vietose ar renginių metu, yra leidimas prekiauti ir/ar teikti paslaugas viešosiose vietose. Šiuos leidimus išduoda savivaldybės, kuriose planuojate užsiimti kavos prekyba.

Jei planuojate pardavinėti kavą ir renginių metu, svarbu paminėti, kad kartais šį leidimą išduoda renginių organizatoriai, kurie visiems renginio dalyviams patys gauna leidimus iš savivaldybės.

Kitos Išlaidos ir Leidžiami Atskaitymai

Jolita Bukauskaitė, audito ir apskaitos UAB „BDO auditas ir apskaita“ Vilniaus apskaitos skyriaus vadovė, pabrėžia, kad tuo atveju, jeigu įmonė kavą, arbatą, vaisius perka savo darbuotojams, šios bendrovės sąnaudos skaičiuojant apmokestinamąjį pelną priskiriamos prie neleidžiamų atskaitymų.

„Jeigu įmonė kavą ir vaisius perka tik klientams, jais vaišina tik verslo partnerius, tuomet šias išlaidas galima priskirti prie reprezentacinių sąnaudų. Tuomet galima atskaityti 75% šių sąnaudų ir pirkimo PVM, o 25% tokių išlaidų bus priskiriama prie neleidžiamų atskaitymų“, - teigia p. Bukauskaitė.

Įmonė gali teigti, kad maisto prekės yra skirtos tiek darbuotojams, tiek klientams vaišinti pagal poreikį.

Anot p. Virginija Guleva, audito ir apskaitos bendrovė UAB „Grant Thornton Baltic“ Mokesčių skyriaus projektų vadovė, pabrėžia, kad pajamos natūra pripažįstamos ir gyventojų pajamų mokestis skaičiuojamas nustačius naudos gavėją. Kai įmonės perka vaisius, kavą, arbatą, saldumynus ir jais be apribojimų vaišina įmonės darbuotojus, pajamos natūra nėra skaičiuojamos, nes šiuo atveju nustatyti, kiek kiekvienas darbuotojas faktiškai gavo naudos, neįmanoma.

„Jeigu įmonė maitinimą numatytų kolektyvinėje sutartyje ir visi darbuotojai be išimties galėtų tuo naudotis, tokios išlaidos, neviršijančios 5% priskaičiuoto visų darbuotojų darbo užmokesčio, būtų priskiriamos leidžiamiems atskaitymams“, - atkreipia dėmesį p. Guleva.

„Neprisimenu, kad įmonė maitinimo klausimus aptartų kolektyvinėje sutartyje, - teigia p. Guleva.

Ekspertai teigia, kad Lietuvoje kolektyvines sutartis turi nuo senų laikų veikiančios įmonės, o kavos ar vaisių darbuotojams siūlo ne taip seniai įsikūrusios bendrovės.

Jurgita Čepulienė, UAB „BDO auditas ir apskaita“ Apskaitos skyriaus vadovė, teigia, kad iš tikrųjų Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnis numato galimybę pripažinti leidžiamais atskaitymais naudą vieneto darbuotojams ar jų šeimos nariams, kai dėl tokios naudos susitarta kolektyvinėje sutartyje ir šia nauda gali naudotis visi darbuotojai. Tokiu atveju iš pajamų atskaitomos išlaidos negali viršyti 5% per mokestinį laikotarpį darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) sumos.

VMI požiūris į darbuotojų maitinimo klausimus konservatyvus. Anot p. Gulevos, iki 2016 m. VMI leisdavo į leidžiamus atskaitymus įtraukti tik didelės talpos buteliuose tiekiamą vandenį. Ir tik nuo 2016 m. VMI išaiškinime dėl geriamojo vandens rašoma, kad „sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos įmonės darbuotojams bendro naudojimo talpyklose perkamo geriamojo vandens įsigijimo išlaidos (įskaitant aparatų, naudojamų vandeniui virinti ir atšaldyti, nuomos išlaidas).