Kopūstai - daugelyje sodų randama daržovė, puikiai ištverianti mūsų klimato sąlygas. Nuo kada kopūstai auginami Lietuvoje tiksliai nežinoma, greičiausiai XIV a. Kaip ten bebūtų, mūsų protėviams kopūstai patiko ir prigijo mūsų žemėje. Jie buvo vartojami švieži, rauginti, troškinti, kaip įdaras kitiems patiekalams, ypač žuvies ir mėsos.
Kopūstų naudingosios savybės
Vėlyvą rudenį bei žiemą mūsų mitybos racione negausu šviežių vaisių ir daržovių, todėl ir natūralių vitaminų gaunama mažiau. Viena pagrindinė iš bene ilgiausiai išsilaikiusių daržovių yra kopūstai. Tai vertinga daržovė, kuriuose gausu vitamino C, taip pat vitaminų A, B1, B2, B6, P, K bei cholino. Taip pat gausu įvairių fermentų, kalio druskos, fosforo, sieros, kalcio mangano, magnio, geležies druskų, vario, organinių rūgščių, fitoncidų, pakankamai jodo.
Raugintų kopūstų nauda organizmui
Rauginti kopūstai - vertingas, sezoninis, tradicinis mūsų regiono maistas. Žiemą, kai šalta ir siaučia virusai, griekas būtų į savo meniu jų neįtraukti! Jie turi medžiagų, kurios padeda apsisaugoti nuo virusų, stiprina mūsų žarnyno darbą, o per tai - ir visą imunitetą, atsparumą ir mūsų nuotaiką.
Rauginti kopūstai laikomi vienais geriausių natūralių vitaminų šaltinių žiemos laikotarpiu. Raugintose daržovėse padvigubėja B grupės vitaminų, ypatingai B6 ir B12. Be to, natūraliai raugintose daržovėse gausu lengvai pasisavinamo vitamino C, daugiausia - skystyje. Taigi, naudokite ir skystį, tinka salotoms gardinti.
Rauginti kopūstai kupini probiotikų (gerųjų bakterijų) ir prebiotikų (gerųjų bakterijų maisto), tad yra natūralūs žarnyno gelbėtojai.
Viena porcija (Kcal 38): 200 g raugintų kopūstų, geriausia dera su bulvėmis, ar prieš lengvesnius patiekalus per pietus.
Kopūstai ilgai išsaugo vitaminą C: kopūstuose jis tos pačios koncentracijos išlieka 7-8 mėnesius! Tuo negali pasigirti nė viena kita daržovė. Vertingasis vitaminas - askorbigenas (tokios cheminės formos vitaminas C yra kopūstuose) nedingsta net laikant kopūstų galvas ilgą laiką, nei juos rauginant, nei termiškai apdorojant (jei temperatūra nelabai aukšta). „Kopūstinis“ vitaminas C organizme atlieka daug biologinių funkcijų - net gali stabdyti vėžio navikų augimą. Didelis šio vitamino kiekis padeda įveikti stresą ir toksinį vaistų poveikį. Askorbo rūgštis reikalinga absoliučiai visiems, kad įveiktų bet kokias infekcijas, sustiprintų imunitetą.
Raugintuose kopūstuose gausu vitaminų A, B, C, K, PP, flavonoidų, mikroelementų. Jie išsiskiria tuo, kad labai ilgai negenda ir geba išsaugoti jau minėtą vitaminą C, kuris yra puikus gelbėtojas nuo avitaminozės, stiprina imunitetą, gražina odą. Kopūstuose jis išsilaiko tiek vienas, tiek skirtinguose cheminiuose junginiuose ir netgi verdant sriubą (iki 50 proc.)! Raugintuose kopūstuose dar yra kalcio, magnio, cinko, kalio, fosforo, silicio, boro...
7 priežastys, kodėl verta įtraukti raugintus kopūstus į racioną:
- Rauginti kopūstai gerina virškinimą. Juose esančios natūralios rūgštys valo žarnyną, šalina toksinus ir kitas nuodingas, organizmą teršiančias medžiagas, padeda apsisaugoti nuo įvairių ligas sukeliančių bakterijų.
- Vos 300 g raugintų kopūstų ir jūs patenkinsite vitamino C dienos normą. O tai, kaip visi puikiai žinome, žiemos metu tikrai pravers, kai siaučia ligos ir silpsta imunitetas.
- Rauginti kopūstai stiprina širdies raumenį, normalizuoja cukraus, cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat jie puikiai tinka tiems, kurie kenčia nuo sulėtėjusios medžiagų apykaitos, cukrinio diabeto, besirūpinantiems širdies ir kraujagyslių sistema.
- Kai kurių tyrėjų nuomone, rauginti kopūstai netgi turi medžiagų, stabdančių piktybinių auglių formavimąsi.
- Rūpinatės dailia figūra? Galite ramiai valgyti raugintus kopūstus, kadangi 100 g tėra 27 kcal.
- Tie, kurie kenčia nuo sumenkusio apetito, taip pat turėtų su malonumu kirsti raugintus kopūstus. Jie skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, neapkrauna organizmo, tačiau pasotina ilgam.
- Raugintų kopūstų rūgštymas - ne prastesnis nei patys kopūstai. Jis vartojamas sergant diabetu, tulžies pūslės uždegimu, ateroskleroze, esant nutukimui. Pasak išbandžiusiųjų, skaniausia rūgštymą maišyti su pomidorų sultimis santykiu 1:1 ir gerti tris kartus per dieną prieš valgį. Šis skystimas padeda ir tuomet, jeigu laukiantis kamuoja nemalonioji toksikozė. Vyrai irgi neturėtų vengti šio gėrio: rūgštymas puikiai tinka prostatos veiklos profilaktikai ir padeda išsaugoti potenciją iki gilios senatvės!
Kada ir kiek vartoti raugintų kopūstų?
Raugintus kopūstus, kaip ir kitas raugintas daržoves, geriausia vartoti po mažai, pavyzdžiui, po sriubinį šaukštą, bet dažnai. Pavyzdžiui, prie pietų ir prie vakarienės maisto. Tokiu būdu vis pamaitinsite savo žarnyno gerąsias bakterijas, bet išvengsite didelio kiekio druskos vienu metu.
Raugintus kopūstus galite susmulkinti ir naudoti kitoms daržovėms ar patiekalams kaip padažą. Galima sumaišyti su šviežiais, nevirtais, tarkuotais burokėliais ir palaikyti nuo valandos iki 1-2 parų. Fantastiškai skanu! Išbandykite, patiks net ir sakantiems, kad nemėgsta sveiko maisto.
Su kuo derinti raugintus kopūstus?
Idealu, kai juos pagardiname riebalais, pavyzdžiui, šalto spaudimo linų sėmenų ar saulėgrąžų aliejumi - geriau pasisavina įvairūs vitaminai ir kitos vertingos medžiagos. Puikiai dera prie grūdų, bulvių, virtų su lupenomis. Tinka derinti ir su riebiais patiekalais, nes skaidulos ir organinės rūgštys padeda suvirškinti tokį maistą.
Venkite vartoti prie sūrių patiekalų, nes kartu valgomi rauginti kopūstai gali sukelti nemalonumus virškinimo trakte ar sukelti spaudimą bei skysčių užsilaikymą.
Kaip išsirinkti raugintus kopūstus?
Pirkdami raugintus kopūstus, skaitykite etiketes. Pridedamo cukraus kiekis stipriai skiriasi. Kai skaitote etiketę, kur vardinamos sudėtinės dalys, kuo arčiau pabaigos, reiškia - tuo mažiau cukraus. Tiesa, didelė jo dalis yra suskaidomas bakterijų rūgimo metu, tad tikrai ne visas patenka į mūsų kraują - tai naudinga žinoti. Beje, parsinešę į namus kopūstus išimkite iš pakuotės ir perdėkite į stiklinę tarą.
Kam vengti raugintų kopūstų?
Raugintus produktus labai riboti reikia žmonėms, sergantiems dilgėline, atopiniu dermatitu, turintiems stiprią nuolatinę alergiją išorės faktoriams, kurių neįmanoma išvengti, pavyzdžiui, dulkėms. Taip pat žmonėms, kenčiantiems nuo rėmens bei opų skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje.
Jeigu reikia pagerinti apetitą ir skrandžio sulčių rūgštingumą, gerkite raugintų kopūstų sultis. Jos taip pat padės užkietėjus viduriams, kenčiant nuo hemorojaus. Jeigu problema - meteorizmas, patariama išgerti kelis šaukštelius raugintų kopūstų sulčių.
Rauginti kopūstai nėra labai sveiki sergantiesiems opa, gastritu, pankreatitu. Dėl to, kad juose daug valgomosios druskos, rauginti kopūstai kenkia hipertonikams bei žmonėms, sergantiems inkstų ir kepenų ligomis.
Receptai su raugintais kopūstais
Raugintų kopūstų sriuba su vištiena
Vištienoje esantys baltymai yra puikus aminorūgščių šaltinis. Mūsų kūnas naudoja aminorūgštis raumenų audiniui kurti, kas yra ypač svarbu senstant. Tyrimai taip pat parodė, kad didesnis baltymų suvartojimas padeda išlaikyti kaulų mineralų tankį.
Taigi pabandykite raugintų kopūstų sriubą su vištieną, kuri lengvai ir greitai pagaminama.
Troškinti kopūstai su kalakutiena
Siūlome dienos meniu: 40 gr. Troškinti kopūstai su kalakutiena (kopūstai, 200 gr. plonai supjaustytos kalakutienos).
Troškinti kopūstai su kiauliena ir perlinėmis kruopomis
Kiaulieną supjaustykite kąsnio dydžio gabalėliais bei pagardinkite druska ir pipirais. Apkepinkite ją įkaitintame aliejuje. Tuomet į puodą sudėkite raugintus kopūstus, pabarstykite perlinėmis kruopomis, pagardinkite druska ir pipirais. Tuomet ten sudėkite mėsos gabalėlius, užpilkite vandeniu ir sudėkite lauro lapus. Puodą įkaitinkite, uždenkite ir troškinkite apie valandą, kol mėsa, kopūstai ir perlinės kruopos visiškai suminkštės. Pagamintą troškinį šiek tiek atvėsinkite ir patiekite.
Kopūstų laikymas
Kopūstus, kaip ir kitas rudenines daržoves, žiemos metu privalu tinkamai sandėliuoti, kad jie neprarastų savo gerųjų savybių.
Derėtų pirkti šviežius, nenuvytusius ir neturinčius pažeidimų išorėje. Pasak Olgos Suchočevos, įprastų šviežių gūžinių kopūstų lapai turėtų būti žalios, žiemą - šviesesnės, beveik baltos spalvos.
„Pirmiausia renkantis kopūstus reikėtų atkreipti dėmesį į kopūsto kietumą: įsitikinkite, jog kopūstas yra pakankamai tvirtas. Jei jaučiate, kad kopūstas yra minkštas ir purus, o ne kietas ir tankus, ši daržovė gali būti supuvusi iš vidaus. Labai svarbu, kad kopūstas atrodytų nepažeistas, nes kitaip jis greičiau suges. Parsivežus daržoves namo labai svarbu jas įdėti į šaldytuvo daržovių stalčių, nes tai padės išlaikyti kopūstą šviežią ilgesnį laiką. Jei matote, kad nusipirkote kopūstą, kurio viršutinis sluoksnis pažeistas - jį nuplėškite. Tobuliausia kopūsto laikymo temperatūra siekia 0 laipsnių. Laikydami kopūstą ilgesnį laiką vis patikrinkite, ar jis nepradėjo gesti. Tinkamiausia šią daržovę suvartoti per 3-5 dienas“, - pažymi ekspertė.
Kale kopūstus ar kalafiorus, skirtingai nuo jų giminaičių gūžinių kopūstų, galima užšaldyti ir skanauti po kurio laiko: „Kalafiorą galite užšaldyti ne tik pilną, bet ir susipjaustyti jį į ryžių dydžio gabaliukus. Taip išgausite ne tik naujus skonius, bet ir galėsite jį panaudoti garnyrui. Pirmiausia šį kopūstą reikėtų nupjauti ir supjaustyti mažais gabaliukais, o po to apvirti 3 min. verdančiame vandenyje. Apvirtą kalafiorą reikėtų perkelti į šaltą vandenį, o vėliau jį nusausinti. Galiausiai supakuoti į šaldymui skirtus maišelius, pažymėti datą ir įdėti į šaldiklį. Tokį pat procesą naudokite ir šaldant Kale lapinį kopūstą. Nepamirškite, kad daržoves geriausia šaldyti porcijomis, kad po to būtų lengviau jas vartoti.“
Kopūstų įtaka sveikatai
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pabrėžia, kad nesvarbu, kurią šios daržovės rūšį pasirinksite, juos vartoti organizmui yra sveika ir naudinga: „Kopūstai turi mažai kalorijų ir daug skaidulų, taip pat yra turtingi vitaminais C, K, B ir E, kaliu, magniu, kalciu ir kitomis maistinėmis medžiagomis. Svarbu ir tai, kad kopūstai turi daug antiuždegiminių medžiagų, nes tiek pačiose daržovėse, tiek jų sultyse yra daug fitochemikalų.“
Tačiau nereikėtų pamiršti, kad nepaisant visų naudų, kopūstuose yra kai kurių, žmogaus virškinimo sistemos sunkiau virškinamų sieros junginių, todėl ši daržovė gali pasižymėti pilvą pučiančiu poveikiu. „Šią kopūstų savybę reikėtų atsiminti ir atsakingai pasirinkti, kam kokį kiekį kopūstų tinka vartoti. Jų privengti ar pasitarti su gydytoju dėl jų vartojimo reikėtų žmonėms, kurie turi kai kurių skydliaukės ligų, nes kopūstuose yra medžiagų, susijusių su skydliaukės hormonų gamyba bei jodo įsisavinimu“, - įspėja dr. E. Gavelienė.
Kopūstų gydomosios savybės
Liaudies medicinoje kopūstų sultys laikomos puikia priemone, gydant žaizdeles, opeles, pūlinius, taip pat gydomi kepenų, blužnies, ir virškinamo trakto negalavimai. Šviežiai išspaustos sultys su cukrumi ar medumi lengvina kosulį, šalina užkimimą.
Kopūstų sultys naikina kenksmingus mikrobus ir slopina uždegimą. Jų gydomąsias savybes lemia tokių naudingų mūsų organizmui mineralinių medžiagų kaip kalis, natris, magnis, fosforas, siera, varis, jodas ir kt. gausa. Stiklinėje kopūstų sulčių yra visų šiandien žinomų vitaminų , o vitamino C yra tiek pat kiek apelsine.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kopūstų sultys nepakeičiamos gydant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę. Kopūstų sultys taip pat naudingos sergant skrandžio uždegimu, spazminiu ir opiniu kolitu, lėtiniu gastritu. Sultyse yra unikalaus vitamino U, kuris, be kita ko, efektyviai gydo opas. Šviežios kopūstų sultys skatina opų surandėjimą ir ligonių būklė gana greitai gerėja. Daug šio vitamino yra šviežiose kopūstų sultyse, kurios didina skrandžio sulčių išskyrimą ir reguliuoja viso žarnyno veiklą.
Šviežios kopūstų sultys - tai vaistas, kuris gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, padeda išsigydyti gastritą su padidėjusiu rūgštingumu, rekomenduojamas sergantiesiems pankreatitu ir cholecistitu. Beje, sergant šiomis ligomis kopūstų sultis rekomenduojama gerti šiltas - po stiklinę (200 g) 3-4 kartus per dieną 40 minučių prieš valgį - ir taip visą mėnesį.
Kaip tinkamai gydytis kopūstų sultimis?
Jeigu nutarėte gydytis kopūstų sultimis tai būtina atsiminti, kad jas gerti reikia šviežias, ką tik išspaustas arba palaikytas neilgiau kaip 10 minučių. Be abejo, reikėtų pasirinkti be cheminių trąšų ir toliau nuo miesto išaugintas daržoves. Reikėtų prisiminti ir tai, kad nereikėtų pagerinti kopūstų sulčių druska, nes druska mažina sulčių gydomąsias savybes. Išimtis - raugintų kopūstų sultys, kuriose, žinia, druskos neišeina išvengti.
Liaudies medicinos receptai su kopūstais:
- Nuo aterosklerozės reikia gerti po pusę stilinės kopūstų sulčių tris kartus per dieną, 20 minučių prieš valgį.
- Šviežios sultys vartojamos ir sergant stomatitu. Jas reikia praskiesti virintu vandeniu santykiu 1:3 ir 5-6 kartus per dieną šiuo skiediniu skalauti burną. Vienam skalavimui pakanka pusės stiklinės praskiestų sulčių.
- Jeigu peršalote, skaudamą gerklę reikia skalauti šviežiomis kopūstų sultimis, atskiestomis šiltu vandeniu. Nuo kosulio ir užkimimo rekomenduojama gerti raudongūžių kopūstų sulčių po arbatinį šaukštelį kelis kartus per dieną.
- Sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige kopūstų sultys geriamos mėnesį laiko po 3-4 stiklines tarp valgio, žinoma, pasitarus su gydytoju.