Prisijunkite prie daugiau kaip 78 tūkst. Mitybos specialistai pabrėžia, jog tai, ką mes valgome, taip pat turi įtakos savijautai. Todėl svarbu rinktis maistą, kuris ne tik numalšina alkį, bet ir teikia naudos organizmui.
Sveikos Mitybos Principai Karštomis Dienomis
Karštomis dienomis svarbu laikytis tam tikrų mitybos principų, kad jaustumėmės gerai ir išvengtume perkaitimo ar dehidratacijos.
- Gerkite daug vandens. Viskas labai paprasta - prisipilkite buteliuką vandens ir gurkšnokite. Taip matysite, kiek išgeriate, ir galėsite laiku papildyti atsargas. Puikiai tiks ir vanduo su citrina, imbieru, uogomis, kompotai.
- Sakykite „taip“ arbatai. Žolelių arba žalioji arbata gali netgi atvėsinti. Ne veltui rytų šalyse žalioji arbata prilyginama tikram stebuklui.
- Vaisiai. Valgykite į sveikatą ir organizmą palepinkite vitaminų bomba. Tuo labiau, kad vasaros vaisiuose itin daug vandens, kurio mūsų kūnas karštomis dienomis tiesiog trokšte trokšta. Obuoliai, kriaušės, persikai, nektarinai, arbūzai...
- Daržovės - gerai dienos pradžiai. Tinka agurkai, pomidorai, lapinės salotos, prieskoninės žolelės, kopūstai tegu būna jūsų valgiaraštyje įrašyti pirmu numeriu.
- Rauginti pieno produktai taip pat neblogas pasirinkimas. Jie malšina troškulį, yra lengvai virškinami, organizmą aprūpina reikiamomis medžiagomis.
Vertėtų atsispirti pagundai ir vakare neapkrauti savo organizmo greitais valgiais.
Itin vilioja šalti ledai, gėrimai, paskaninti ledukais? Verčiau nepersistenkite, kadangi labai šaltas maistas ir gėrimai neigiamai veikia ne tik dantis, bet ir virškinamąjį traktą. Tuo labiau, kad rizikuojate ir savo sveikata.
Juose esančios medžiagos eikvoja mūsų energiją, be to, grasina papildomais kilogramais. Marinuoti, sūdyti, rūkyti produktai. Tokiam maistui virškinti organizmas reikalauja itin daug energijos. Vadinasi, karščio bangų sulauksime į valias. Svaigieji gėrimai skatina dehidrataciją, dar labiau didina apetitą, o ir patys yra gana kaloringi.
Obuoliai Mityboje: Nauda ir Faktai
Nors posakis, kad jei per dieną suvalgysite po obuolį, rečiau varstysite gydytojų kabinetų duris, nėra moksliškai pagrįstas, obuolių nauda neabejojama, sako gydytoja dietologė, - juose gausu vitaminų, skaidulinių ir kitų maistinių medžiagų, mažinančių lėtinių ligų riziką.
Anot gydytojos, net 85 procentus obuolio masės sudaro vanduo. Likusi dalis - tai maistinės medžiagos, tarp kurių daugiausia angliavandenių ir sveikatai ypač svarbių skaidulų.
Augalinės kilmės maistas, įskaitant ir obuolius, pasižymi mažu energijos tankiu, t. y. jų tūris didelis, bet kaloringumas palyginti mažas. Taip yra todėl, kad pagrindinė vaisių sudaranti medžiaga yra vanduo.
Pagal Lietuvoje galiojančias sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijas, o taip pat ir pagal tarptautinių su sveikata susijusių organizacijų rekomendacijas, per dieną žmogui reikėtų suvalgyti apie 200 g (maždaug tiek sveria vienas didelis obuolys) šviežių vaisių arba uogų.
Kada Verta Riboti Obuolių Vartojimą?
Tiesa, kad ir kokie naudingi būtų obuoliai, kai kuriems žmonėms jų valgyti nerekomenduojama, įspėja gydytoja dietologė.
„Švieži obuoliai nerekomenduojami žmonėms, kuriems diagnozuotas dirgliosios žarnos sindromas, kuriuos vargina pilvo pūtimas, skausmas, tuštinimosi sutrikimai. Obuoliai, kaip ir kiti vaisiai bei daržovės, turėtų būti valgomi labai nedideliais kiekiais ir tada, kai žmonėms dėl sunkių (pavyzdžiui, onkologinių) ligų diagnozuojamas mitybos nepakankamumas. Žinoma, obuolių nerekomenduojama valgyti ir tiems, kurie yra alergiški šiam vaisiui. Svarbu paminėti tai, kad obuolių toleravimas kartais pagerėja, kai jie nulupami ir termiškai apdorojami, todėl tai galėtų būti sprendimas tiems, kas nenori jų išbraukti iš mitybos raciono. Kita vertus, kartais ir tokiu būdu paruošti obuoliai gali būti sunkiai toleruojami“, - aiškina gydytoja dietologė E.
Termiškai Apdoroti Obuoliai
Nereikėtų baimintis dėl to, kad termiškai apdoroti obuoliai nebebus tokie naudingi kaip švieži.
„Todėl termiškai apdoroti vaisiai, uogos, daržovės yra lygiavertiškai sveikatai palankūs produktai kaip ir švieži. Dėl šios priežasties į racioną turėtų būti įtraukiami tiek švieži, tiek termiškai apdoroti obuoliai ar kiti augaliniai produktai. Pažymėčiau, kad kur kas svarbiau atsižvelgti ne į paruošimo būdą, o į produktų sezoniškumą ir regioniškumą“, - sako gydytoja dietologė E.
Nuo seno paplitęs būdas, leidžiantis obuoliais mėgautis net ir giliausią žiemą, - obuolių džiovinimas.
„Džiovinti obuoliai taip pat gali būti raciono dalimi, visgi nereikėtų apsigauti - jie savo sudėtyje nebeturi vandens, todėl suteikia silpnesnį sotumo jausmą, tačiau valgydami džiovintus obuolius gauname tokį patį angliavandenių ir cukrų kiekį. Beje, valgant džiovintus obuolius gali labiau pasireikšti su virškinimo sistema susiję simptomai: pilvo pūtimas, skausmas, tuštinimosi sutrikimai“, - aiškina gydytoja dietologė E.
Obuoliai neretai patenka į sveikiausių užkandžių sąrašus. Kalbama, jog jie - puikus užkandis siekiantiems atsikratyti svorio. Visgi kartais pasigirsta nuogąstavimų, kad, suvalgius obuolį, po akimirkos jaučiamas dar didesnis alkis.
Gydytoja dietologė E. „Vertinant obuolio maistinę vertę galima teigti, kad dėl didelio juose esančio vandens kiekio, skaidulinių medžiagų ir angliavandenių obuoliai suteikia sotumą ir pilnumą. Kita vertus, žinoma, kad vaisiai ir uogos savo sudėtyje turi daugiau ar mažiau vitamino C. Visgi klinikinių duomenų, kad vitaminas C būtų efektyvus apetito gerintojas, nėra. Todėl, mano nuomone, apetito padidėjimas valgant obuolius ar kitus vaisius bei uogas daugiau yra psichogeninės ar socialinės kilmės“, - nurodo gydytoja dietologė E.