Raugo keramika yra vienas iš archajiškiausių molio apdirbimo būdų. Manoma, kad žmonės ieškojo būdų apdoroti molį, kad jis būtų tinkamas naudoti buityje. Ši keramikos apdirbimo technika nuo kitų skiriasi pirmiausia tuo, kad molinis dirbinys apdirbamas ne glazūra, o raugu. Tokie moliniai indai yra ekologiškai švarūs.
Raugas: Kas Tai ir Kaip Jį Paruošti?
Norint pradėti kepti raugo duoną, pirmas dalykas - stipraus ir aktyvaus raugo pasiruošimas. Dažniausiai raugo ieškoma artimųjų rate ir juo dalijamasi, tačiau tai ne vienintelis būdas jo gauti. Raugą labai lengva ir paprasta užsiauginti namuose, prireiks tik trupučio kantrybės, miltų ir vandens. Kad visas procesas būtų kuo aiškesnis, svarbu suprasti, kas apskritai yra raugas. Jį sudaro miltai, vanduo ir natūraliai apsigyvenančios rauge mielės bei gerosios bakterijos - tiek vienos, tiek kitos į raugą patenka iš aplinkos ir oro, bei natūraliai yra miltuose.
Norint greitesnio rezultato, patariama naudoti ekologiškus miltus, kuriuose bakterijų lieka daugiau, nei įprastuose. Anot jos, be gerųjų bakterijų, aplinkoje bei miltuose galima aptikti ir kenksmingų mūsų sveikatai. Būtent dėl šios priežasties raugą reikia maitinti mažiausiai 7-ias dienas iš eilės ir susidarančių likučių nenaudoti, o tiesiog išmesti. Po 7-ių dienų, rauge nusistovės tik gerosios bakterijos ir jį bus saugu naudoti.
Kasdien prieš maitinant raugą šviežiais miltais, didžiąją dalį senojo raugo reikės nuimti (pirmąsias 7-ias dienas nuimtas raugas išmetamas, vėliau jį galima naudoti kur tik norisi - maišyti į blynų, pyragų ar kitų kepinių tešlą). Tai atliekama dėl to, kad būtų išlaikomas teisingas mielių-miltų santykis ir kasdieniam maitinimui pakaktų tik trupučio miltų. Pasirinkite indą su dangteliu, kuriame auginsite raugą. Jis turėtų būti šiek tiek didesnis už pusės litro stiklainį. Tinkamiausia medžiaga raugui augti yra stiklas, tačiau tiks ir plastikas.
Pasirinktą indą pasverkite ir jo svorį pasižymėkite, taip bus paprasčiau atlikti kasdienius raugo maitinimus. Pirmąją dieną miltus ir vandenį tiesiog sumaišykite ir palikite. Vėlesnėmis dienomis nuimkite nereikalingą raugą palikdami tik parašytą kiekį (čia ir pravers žinoti stiklainio svorį!), pridėkite miltus ir vandenį ir gerai išmaišykite.
Maitinimus stenkitės kasdien atlikti tuo pačiu metu ir visą laiką raugą laikykite šiltai, pridengę dangteliu (tik neužsukite!). Nuo 7-tos dienos, po maitinimo ir pilno išrūgimo raugą galima perkelti į šaldytuvą ir išimti pamaitinimui vieną kartą per savaitę - užmaišykite taip, kaip 7-tą dieną, leiskite išrūgti ir statykite atgal į šaldytuvą. Pilnai išrūgęs raugas yra tada, kai jis pakyla ir ir pradeda leistis - paviršiuje matysite įdubimą, o vėliau raugas ir visai nusės. Maitinimus tęskite tol, kol raugas rūgdamas pakils mažiausiai dvigubai (dar geriau, jei ir 3-4 kartus).
Nenusiminkite, jei tam pasiekti prireiks daugiau nei 7-ių dienų - tiesiog tęskite maitinimus taip pat, kaip 7-tą dieną ir anksčiau ar vėliau norimą rezultatą tikrai pasieksite! Duonos kepimui geriausia naudoti šviežiai užmaišytą ir pakilusį raugą. Visuomet truputį raugo pasilikite ir jį pamaitinkite, kad nuolat jo turėtumėte.
Maitinimo grafikas:
- Pirma diena: 100 g viso grūdo ruginių miltų, 150 g drungno vandens
- Antra diena: 70 g raugo, 50 g viso grūdo ruginių miltų, 50 g kvietinių miltų, 115 g drungno vandens
- Trečia diena: 70 g raugo, 50 g viso grūdo ruginių miltų, 50 g kvietinių miltų, 115 g drungno vandens
- Ketvirta diena: 70 g raugo, 50 g viso grūdo ruginių miltų, 50 g kvietinių miltų, 100 g drungno vandens
- Penkta diena: 70 g raugo, 50 g viso grūdo ruginių miltų, 50 g kvietinių miltų, 100 g drungno vandens
- Šešta diena: 50 g raugo, 50 g viso grūdo ruginių miltų, 50 g kvietinių miltų, 100 g drungno vandens
- Septinta diena: 25 g raugo, 50 g viso grūdo ruginių miltų, 50 g kvietinių miltų, 100 g drungno vandens
Molio Apdirbimo Technika
Prie puodo, karšto jį išdegus, prisilietus vėsiam raugui, įvyksta reakcijos, puodas apdorojamas technologiškai. Ant jo iš ąsočio raugas pilamas, kad ąsotis išsimargintų raštais. Kuo ilgiau jis laikomas rauge, tuo labiau pajuosta.
Tai nėra masinė gamyba, todėl kiekvienas puodas nuo kitų skiriasi savo forma. Tokie moliniai indai yra ekologiškai švarūs. Raugo keramikos dirbiniai ir istoriškai vertingi, ir naudojami buityje.
Sumaišius kvietinius ir ruginius miltus, pasiekiama didesnių kontrastų. Meistras sako, kad raugą reikia pasidaryti, o pirmiausia - nuspręsti, kokį.
Žaliavos ir Įranga
Plenerui organizuoti stokota lėšų, jis truko trumpiau, negu ankstesnieji. Todėl keramikai žiedė bei lipdė ne iš ilgiau džiūstančio paprasto, bet iš šamotinio molio. Kuršėnų krašte ji buvo mažai žinoma net tiems, kurie jau senokai iš molinių dirbinių gamybos pelnosi duoną.
Krosnyje 1050 laipsnių. Pasak M. Turolevičiaus, kad molio masė būtų visiškai išdegta, reikia 1300 laipsnių, bet užtenka ir bent tūkstančio. Paprastas molis tokių temperatūrų neišlaikytų - iškart suskiltų. Didelio masės traukimosi greičio neištveria. Iš degimo krosnies ištrauktas gaminys pirmiausiai kelis kartus įkišamas į raugą, kad tamsėtų.
Meistrų Patarimai
Juos apžiūrinėjantis patyręs keramikas uteniškis Vytautas Valiušis, penktasis šalies puodžių karalius, sako, kad su šamotiniu moliu degti šia technologija yra labai paprasta. Vienas nesudėtingas degimas - ir darbas baigtas. Ir jokios glazūros. Bet „jei gerai darai - paprasto nebūna“.
Nuo kasdieninio paprastojo molio degimo visai neblogai pereiti prie raugo keramikos - „pasidaryti atrakciją“. Jaunasis meistras ją demonstravo ir Kuršėnų centrinėje Lauryno Ivinskio aikštėje vykusioje puodžių šventėje. Į aikštę buvo atgabenta, prijungta elektrinė molio degimo krosnis.
Raugo keramika, demonstruota Kuršėnų etninės kultūros ir tradicinių amatų centre vykusiame plenere, sudomino ir ne vieną jau patyrusį puodžių.