Raudonoji šaknis, dar vadinama Altajaus ženšeniu, lokio šaknimi ar tiesiog hedysarum, yra augalas, kurio nauda žmonijai žinoma jau šimtmečius. Tai - stiprus adaptogenas, tradicinėje medicinoje naudojamas įvairiems negalavimams gydyti, energijai didinti ir bendrai organizmo būklei gerinti.

Kas yra raudonoji šaknis?

Raudonoji šaknis (lot. Hedysarum neglectum) - daugiametis žolinis augalas, priklausantis pupinių (Fabaceae) šeimai. Jis auga kalnuotose vietovėse, dažniausiai Altajaus, Sibiro, Mongolijos, Kinijos regionuose, iki 3000 metrų aukštyje virš jūros lygio. Pavadinimą augalas gavo dėl savo šaknies spalvos - ji yra ryškiai raudona arba rausvai ruda. Būtent šaknis ir yra vertingiausia augalo dalis, naudojama tiek arbatoms, tiek kitiems preparatams gaminti.

Raudonoji šaknis yra retas augalas. Augalą galite sutikti tik Altajaus ir Pietų Sibiro alpinėse pievose. Kaip ir visos alpinės žolės ir krūmai, raudonoji šaknis yra tikras išgyvenimo specialistas. Jis atlaiko stiprų vėją, staigius temperatūros pokyčius, pavasarinius potvynius, kai daugybė upelių išplauna šlaitus. Paviršiuje yra tik nedidelė augalo dalis - pusės metro stiebai su purpuriniais-alyviniais žiedais. Šakota kieta šaknis į žemę gali patekti iki penkių metrų gylio. Dėl tokio galingo pagrindo augalas tvirtai pritvirtinamas prie skurdžios akmenuotos dirvos ir ištraukia drėgmę bei maistines medžiagas iš gilių požeminių sluoksnių.

Tai šaknis, kuri visada buvo ypač vertinama tradicinėje medicinoje. Naudojama ir viršutinė augalo dalis, joje taip pat gausu vertingų organinių junginių. Remiantis liaudies tikėjimais, pirmiausia meškos po žiemos miego ieško raudonos šaknies, kad galėtų greitai atkurti jėgas. Manoma, kad žmonės, kurie pirmieji atrado gydomąsias raudonosios šaknies savybes, stebėjo lokius, kurie tikslingai iškasė ir valgė būtent šį augalą. Raudonosios šaknies buveinė yra gana maža, todėl jos gamyba yra ribota.

Raudonosios šaknies sudėtis ir veikliosios medžiagos

Raudonosios šaknies cheminė sudėtis yra itin turtinga. Joje randama įvairių biologiškai aktyvių junginių, kurie ir lemia augalo gydomąsias savybes. Svarbiausios iš jų yra:

• Flavonoidai: Veikia kaip antioksidantai, saugo ląsteles nuo pažeidimų, mažina uždegimą.
• Taninai (raugai): Pasižymi sutraukiančiu, priešuždegiminiu poveikiu, padeda stabdyti kraujavimą.
• Kumarinai: Gerina kraujotaką, gali padėti išvengti kraujo krešulių susidarymo.
• Saponinai: Stiprina imunitetą, gerina medžiagų apykaitą.
• Katechinai: Stiprūs antioksidantai, padeda kovoti su laisvaisiais radikalais.
• Vitaminas C: Stiprina imuninę sistemą.
• Mikroelementai: Cinkas, selenas, manganas.

Šių medžiagų kompleksas suteikia raudonajai šakniai platų veikimo spektrą, todėl ji gali būti naudinga įvairiais atvejais. Raudonosios šaknies veiksmingumą sąlygoja augalo sudėtyje esančių flavonidų, rauginių medžiagų, kumarinų, triperpeninių saponinų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų savybės, kurios pasižymi priešuždegiminiu, baktericidiniu, spazmolitiniu kraujagysles plečiančiu ir švelnu diuretiniu (šlapimą varančiu) poveikiu.

Žmogaus organizmui raudonoji šaknis yra turtinga maistinių medžiagų šaltinis. Nuovirai ir tinktūros iš jo nuo seno žinomi kaip puikus tonikai ir vaistai. Tradiciškai manoma, kad jas pirmiausia turi gerti vyrai. Tačiau šaknis turi gydomąjį poveikį ir moters organizmui.

Raudonosios šaknies sudėtis apima:

• Flavonoidai. Šios medžiagos stiprina kraujagyslių sieneles, neleidžia vystytis aterosklerozei, malšina kraujagyslių spazmus. Raudonojoje šaknyje esantys flavonoidai ypač naudingi vyriškam organizmui. Jų įtakoje prostatos liaukos latakų lygieji raumenys atsipalaiduoja. Flavonoidai turi priešvėžinį poveikį, užkerta kelią ir lėtina navikų susidarymą.
• Katechinai. Taip pat vadinami flavonoidais. Katechinai turi antioksidacinį poveikį organizmui. Jie atsparūs laisviesiems radikalams ir skatina sunkiųjų metalų pašalinimą. Sumažina toksinių medžiagų apkrovą organizmui. Stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą. Dėl katechinų raudonoji šaknis gavo savo pavadinimą. Šios medžiagos antpilui iš požeminės augalo dalies suteikia sodriai raudoną spalvą.
• Saponinai. Atkuria vandens ir druskos pusiausvyrą organizme. Pagerina bronchų ir prostatos veiklą. Paspartina gleivinių regeneraciją. Pašalina skreplius, kurie padeda kovoti su kosuliu. Be to, saponinai blokuoja cholesterolio plokštelių susidarymą ant kraujagyslių sienelių. Šios medžiagos stabilizuoja emocinę žmogaus būseną, gerina virškinimą.
• Taninai. Jie suteikia raudonųjų šaknų užpilams ir arbatoms specifinį sutraukiantį skonį. Taninai padeda kovoti su viduriavimu, turi priešuždegiminį poveikį. Be to, jie naikina patogeninę mikroflorą, padeda išvalyti žarnyną ir pagreitina medžiagų apykaitą. Šaknyse yra iki 18 proc. taninų.
• Ksantonai. Biologiškai aktyvūs junginiai, turintys stiprų imunomoduliacinį poveikį. Jie pagerina natūralią organizmo apsaugą nuo virusų, pavyzdžiui, gerai priešinasi herpesui. Ksantonai stimuliuoja centrinės nervų sistemos darbą.
• Estrogenai. Moteriški lytiniai hormonai. Jie turi teigiamą poveikį moters organizmui, ypač menopauzės metu. Estrogenai padeda išlaikyti grožį ir pratęsti jaunystę. Normalus hormoninis fonas stabilizuoja širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, padeda išvengti osteoporozės.
• Alkaloidai. Augaliniai organiniai junginiai, turintys azoto. Vidutinėmis dozėmis jie blokuoja kenksmingų mikroorganizmų dauginimąsi, malšina skausmą.
• Amino rūgštys. Statybinė medžiaga visiems organizmo audiniams, nepakeičiama baltymų sudedamoji dalis.
• Vitaminas C. Vienas iš svarbiausių organizmo junginių, yra atsakingas už hemoglobino kiekį, dantis, plaukus ir odą.
• Kumarinai. Organiniai junginiai, užkertantys kelią trombozei, malšina spazmus. Jie turi priešnavikinį poveikį.
• Selenas. Būtinas stabiliai skydliaukės veiklai. Stimuliuoja smegenų veiklą. Nepakeičiamas jodo pasisavinimui. Selenas dalyvauja 30 gyvybiškai svarbių procesų. Naudojamas organizme apsisaugoti nuo virusinių infekcijų.

Raudonosios šaknies nauda sveikatai

Tradicinėje medicinoje raudonoji šaknis naudojama šimtmečius. Ji vertinama dėl savo gebėjimo:

• Stiprinti imuninę sistemą: Raudonoji šaknis padeda organizmui kovoti su infekcijomis, virusais, peršalimo ligomis. Ji ypač rekomenduojama nusilpus imunitetui, po ligų, patyrus stresą. Raudonoji šaknis yra veiksminga natūraliu imuniteto stimuliatoriumi.
• Gerinti vyrų sveikatą: Raudonoji šaknis tradiciškai laikoma vyrų augalu. Ji gali padėti esant prostatos problemoms, gerinti potenciją, didinti lytinį potraukį. Manoma, kad ji teigiamai veikia hormonų pusiausvyrą. Esant priešakinės liaukos uždegimui, uretritui ir užspaustiems šlapimtakiams, esant prostatos adenomai raudonoji šaknis normalizuoja šlapimo išskyrimo sistemos funkcionalumą: pagerina šlapinimosi funkciją esant šlapimo užsilaikymui, padeda ištuštinti šlapimo pūslę, suretina šlapinimosi dažnumą, ypatingai naktį. Raudonoji šaknis grąžina vyrišką lytinę potenciją, aktyvumą ir pajėgumą, padidina testosteronų kiekį organizme, pagerina kraujotaką ir pašalina sąstovį priešakinėje liaukoje, gražina jėgas, prarastas esant dideliems fiziniams krūviams. Sutankėja pažeisti prostatos, lytinių organų audiniai.
• Gerinti moterų sveikatą: Nors raudonoji šaknis labiau siejama su vyriška sveikata, ji gali būti naudinga ir moterims. Ji gali padėti reguliuoti menstruacinį ciklą, mažinti nemalonius simptomus menopauzės metu. Raudonoji šaknis naudinga ir moterų sveikatai. Preparatai, kurių pagrindą sudaro raudonoji šaknis, naudojami pieno liaukų ligoms gydyti, taip pat padeda gimdos prolapso gydymui. Raudonoji šaknis, veiksminga gydant šlapimo pūslės ligas, tiesiosios žarnos prolapsą, kepenų ligas, vandenligę ir anemiją.
• Didinti energiją ir ištvermę: Raudonoji šaknis yra adaptogenas - augalas, padedantis organizmui prisitaikyti prie nepalankių sąlygų, streso, fizinio krūvio. Ji suteikia energijos, gerina darbingumą, mažina nuovargį.
• Gerinti kraujotaką: Raudonoji šaknis gali padėti pagerinti kraujotaką, ypač smulkiosiose kraujagyslėse. Tai svarbu sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, esant galūnių šalčiui.
• Mažinti uždegimą: Augalas pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, todėl gali būti naudingas esant sąnarių skausmams, raumenų patempimams.
• Teigiamai veikti nervų sistemą.
• Padėti esant virškinimo sutrikimams: Raudonoji šaknis gali padėti esant viduriavimui, skrandžio spazmams.
• Gerinti šlapimo takų sistemos funkciją.

Raudonoji šaknis stiprina kraujagysles, pašalina iš organizmo sunkiuosius metalus, toksiškus junginius ir toksinus, pašalina prostatos spūstis. Padeda išspręsti vyrų ir moterų intymios sferos problemas.

Raudonoji šaknis plačiai žinoma kaip liaudiška priemonė vyrų intymioms problemoms spręsti. Sibiro gyventojai juos tradiciškai gydė šlapinimosi sutrikimus, prostatitu, vyrų nevaisingumu, erekcijos sutrikimais. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad reguliarus raudonųjų šaknų vartojimas padeda išvengti vėžio. Unikalus poveikis, dėl kurio vertinama raudonoji šaknis, atsiranda dėl bendro flavonoidų veikimo. Šios biologiškai aktyvios medžiagos pirmiausia turi pastebimą poveikį prostatos liaukai - mažina jos latakų raumenų įtampą. Tai normalizuoja kraujotaką ir prostatos sekretą. Raudonojoje šaknyje esantis biologiškai aktyvių komponentų derinys stimuliuoja visą vyrišką kūną, didina libido ir gerina erekciją. Preparatai su raudonomis šaknimis gali būti kompleksinės terapijos dalis kartu su kitais vaistais gydant lėtinį prostatitą.

Raudona šaknis naudinga ir moterų sveikatai. Preparatai, kurių pagrindą sudaro raudonoji šaknis, naudojami pieno liaukų ligoms gydyti, taip pat padeda gimdos prolapso gydymui. Raudonoji šaknis, veiksminga gydant šlapimo pūslės ligas, tiesiosios žarnos prolapsą, kepenų ligas, vandenligę ir anemiją. Raudonosios šaknies gavimas padeda laiku pašalinti skysčių perteklių iš organizmo, normalizuoja šlapinimąsi. Tai padeda greitai atsikratyti patinimų. Šaknis padeda atstatyti raumenų tonusą, o tai svarbu gimdančioms moterims.

Šaknis, gali būti vartojama krūties vėžio profilaktikai. Tai puikiai dera su medicininiais kompleksais gydant krūties ligas. Gerindama skysčių cirkuliaciją ir malšindama uždegimus, raudonoji šaknis teigiamai veikia moterų lytinių organų veiklą. Reguliariai vartojant, padidėja hemoglobino kiekis kraujyje. Padeda įveikti anemiją, gerina imunitetą ir normalizuoja miegą. Preparatai su raudonąja šaknimi padeda sureguliuoti nervų sistemos darbą - malšina galvos skausmą, suteikia žvalumo, padeda išvengti nervinių priepuolių ir susidoroja su jų pasekmėmis.

Raudona šaknis stimuliuoja širdį ir kraujotakos sistemą. Juo gydomos kvėpavimo takų ligos - bronchai ir plaučiai. Iš šaknų pagamintos nuoviros, padeda ir sumažina kosulį. Raudonoji šaknis normalizuoja biocheminę kraujo sudėtį, prisotina jį hemoglobinu, stimuliuoja inkstus, padeda organizmui atsikratyti skysčių pertekliaus. Tai svarbu siekiant išvengti šlapimo pūslės akmenligės. Raudonoji šaknis normalizuoja biocheminę kraujo sudėtį, prisotina jį hemoglobinu, stimuliuoja inkstus, padeda organizmui atsikratyti skysčių pertekliaus.

Kaip vartoti raudonąją šaknį?

Populiariausias raudonosios šaknies vartojimo būdas - arbata. Ją galima paruošti keliais būdais:

• Užplikymas: 1-2 arbatinius šaukštelius susmulkintos raudonosios šaknies užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 15-20 minučių. Nukoškite ir gerkite.
• Virimas: 1-2 arbatinius šaukštelius susmulkintos raudonosios šaknies užpilkite stikline šalto vandens, užvirkite ir virkite ant silpnos ugnies 10-15 minučių. Nukoškite ir gerkite.

Arbatą rekomenduojama gerti 2-3 kartus per dieną, geriausia - tarp valgymų. Galima į arbatą dėti medaus, nes šaknis turi specifinį skonį.

Be arbatos, raudonoji šaknis gali būti vartojama ir kitomis formomis:

• Tinktūra
• Ekstraktas
• Milteliai
• Kapsulės

Šių preparatų vartojimo būdas ir dozės priklauso nuo konkretaus produkto, todėl prieš vartojant būtina perskaityti instrukciją arba pasitarti su specialistu.

Išmanantys rinkėjai stengiasi nebūti godūs ir niekada iki galo neiškasa augalo. Maždaug trečdalis šaknų paprastai paliekama žemėje. To pakanka, kad atkakli ir nepretenzinga šaknis visiškai atsigautų per kelerius metus.

Raudonosios šaknies naudojimas ir vartojimas

Raudonąją šaknį galima gerti kaip arbatą, nuovirą, trauktinę ar balzamą. Kiekviena forma yra veiksminga tam tikroms ligoms. Tinkamas pasirinkimas ir tinkamai parinkta dozė leis jums gauti laukiamą rezultatą.

Raudonosios šaknies arbata

Raudonųjų šaknų arbata gerina širdies veiklą, reguliuoja skysčių balansą audiniuose, skatina kraujotaką smegenyse, didina ištvermę, gerina tonusą, mažina nuovargį. Veiksmingiausia gydant gripą ir SARS, galvos skausmus, kraujavimą iš gimdos, impotenciją, uretritą, prostatitą, cistitą, pielonefritą, epilepsiją.

Kaip paruošti arbatą: vieną arbatinį šaukštelį susmulkintų raudonųjų šaknų užpilkite stikline verdančio vandens. Leiskite pastovėti 20 minučių, tada nukoškite. Arbatą geriausia virti termose arba kitame sandariai uždarytame inde. Gerti karštą du kartus per dieną po vieną stiklinę arba 3-4 kartus per dieną po ketvirtadalį ar trečdalį stiklinės. Į arbatą galima dėti medaus ir pieno. Visas priėmimo kursas yra 30 dienų. Po to reikia padaryti 10 dienų pertrauką.

Raudonosios šaknies nuoviras

Raudonosios šaknies nuoviras ar lytinių organų veiklą, gerina vyrų ir moterų intymaus gyvenimo kokybę. Išvalo kraują ir atkuria vandens bei druskų balansą. Nuoviras naudingas potencijos mažinimui, prostatitui, prostatos adenomai, nevaisingumui, cistitui, šlapimo susilaikymui, moterų lytinių organų ligoms, tiesiosios žarnos prolapsui, inkstų ir plaučių audinio uždegimams, mastopatijai, tuberkuliozei, bronchitui, astmai.

Kaip paruošti nuovirą: 10 gramų smulkiai pjaustytų šaknų reikia įdėti į emaliuotą keptuvę, užpilti stikline šalto vandens. Įdėkite keptuvę į didesnį indą su vandeniu ir pakaitinkite 30 minučių vandens vonelėje. Gautą skystį palikite 60 minučių sandariame inde. Nukoškite, įpilkite virinto vandens, kad atkurtumėte pradinį tūrį. Vartokite du šaukštus nuoviro tris kartus per dieną, prieš valgį.

Užpilą galima paruošti ir kitaip: du arbatinius šaukštelius susmulkintos šaknies supilkite į termosą ir užpilkite litru verdančio vandens. Palaukite 60 minučių, tada nukoškite. Gautą antpilą gerti du kartus per dieną po stiklinę mėnesį. Praėjus mėnesiui nuo raudonųjų šaknų nuoviro vartojimo pradžios, reikia padaryti pertrauką. Kursą galite atnaujinti po dviejų mėnesių.

Raudonųjų šaknų trauktinė

Raudonosios šaknies pagrindu pagaminta trauktinė gerina imunitetą ir turi bendrą stiprinamąjį poveikį. Padeda įveikti avitaminozė, stimuliuoja širdies ir kraujagyslių darbą, padeda esant virškinimo problemoms, atkuria kraujotaką prostatos liaukoje, šalina iš organizmo skysčių perteklių. Trauktinę reikia gerti sergant tuberkulioze, bronchitu, plaučių uždegimu, mažakraujyste, prostatos ligomis, vyrų ir moterų nevaisingumu, peršalimu ir gripu, sinusitu, pūsleline, skrandžio ir žarnyno ligomis, nervų sutrikimais.

Kaip paruošti trauktinę: smulkiai supjaustykite 50 gramų raudonųjų šaknų, įpilkite pusę litro degtinės. Padėkite vėsioje ir tamsioje vietoje 14 dienų, retkarčiais pakratykite. Paruoštą tinktūrą nukoškite. Gerkite po vieną arbatinį šaukštelį tris kartus per dieną, 30 minučių prieš valgį. Prieš vartojant, ją reikia ištirpinti pusėje stiklinės vandens, kad nedirgintų virškinamojo trakto gleivinės. Trauktinę galite vartoti nuo vieno iki trijų mėnesių iš eilės, priklausomai nuo vaisto toleravimo. Tarp kursų reikia padaryti pertrauką - mažiausiai 10 dienų. Per metus galite eiti nuo dviejų iki keturių tinktūros kursų.

Receptas: 60 g džiovintų šaknų užpilti 0,5 1 40 degtinės. Laikyti tamsioje, šiltoje vietoje 12-15 dienų. Naudoti po 20-30 lašų (arba 1-2 arbat. šaukšt.) įpilant į 1/3 stiklinės vandens arba žaliosios arbatos, sulčių, 3 kartus per dieną. Tibeto-Altajaus žolininkai žyniuoniai pataria gaminti visas vaistažolių trauktines su degtine, santykiu 1:5, vienam gramą vasitažolių patariama užpilti penkiais ml. 40% degtine.

Raudonųjų šaknų balzamas

Galite savarankiškai pasigaminti balzamą iš raudosios šaknies su propoliu namuose. Gydomoji kompozicija gali būti naudojama nervų sistemos sutrikimų, prostatos ligų, potencijos sutrikimų ir skrandžio bei žarnyno ligų gydymui ir profilaktikai.

Kaip paruošti balzamą: smulkiai supjaustykite ir sumaišykite 30 gramų šaknų ir 30 gramų propolio. Įpilkite pusę litro medicininio spirito, suplakite. Palikite indą 10 dienų tamsioje ir vėsioje vietoje. Kartkartėmis suplakite skystį. Gautą balzamą nukoškite. Gerti tris kartus per dieną po 30 lašų pusvalandį prieš valgį. Kurso trukmė yra vienas mėnuo. Po dviejų mėnesių balzamą vėl galima naudoti.

Šalutinis poveikis ir kontraindikacijos

Nors raudonoji šaknis yra natūralus produktas, ji, kaip ir bet kuris kitas vaistinis augalas, gali turėti šalutinį poveikį ir kontraindikacijų. Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai yra:

• Nemiga: Dėl savo stimuliuojančio poveikio raudonoji šaknis gali sukelti nemigą, ypač jei vartojama vakare.
• Padidėjęs kraujospūdis: Raudonoji šaknis gali šiek tiek padidinti kraujospūdį, todėl žmonėms, sergantiems hipertenzija, ją vartoti reikia atsargiai.
• Nervinis jaudulys: Kai kuriems žmonėms raudonoji šaknis gali sukelti nervinį jaudulį, nerimą.

Raudonosios šaknies nerekomenduojama vartoti:

• Nėščioms ir žindančioms moterims: Nėra pakankamai duomenų apie raudonosios šaknies poveikį nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Juo pagrįstų vaistų vartojimas gali sukelti persileidimą; Nerekomenduojama vartoti žindymo laikotarpiu. Medžiagos, esančios augale, gali sukelti kūdikio hipertoniškumą. Be to, naujagimis gali turėti virškinimo problemų ir alergijų;
• Vaikams: Vaikams raudonoji šaknis gali būti vartojama tik pasitarus su gydytoju. Raudonųjų šaknų negalima duoti vaikams iki penkerių metų. Tai gali sukelti per didelį susijaudinimą ir nemigą; Paaugliai gali vartoti preparatus iš raudonosios šaknies, tačiau atsargiai, organizmas gali reaguoti į spuogų atsiradimą;
• Žmonėms, sergantiems autoimuninėmis ligomis: Raudonoji šaknis gali stimuliuoti imuninę sistemą, todėl sergant autoimuninėmis ligomis jos vartoti nerekomenduojama.
• Žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus.
• Raudonųjų šaknų preparatai netinka žmonėms, patyrusiems infarktą;
• Raudona šaknis netinka sergantiems hipertenzija, nes tai gana stiprus stimuliatorius širdies ir kraujagyslių sistemai;
• Preparatai iš raudonųjų šaknų negali būti derinami su antibiotikais. Tai gali sumažinti vaistų veiksmingumą ir sukelti alergines reakcijas.

Prieš pradedant vartoti raudonąją šaknį, ypač jei turite kokių nors sveikatos problemų arba vartojate kitus vaistus, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Raudona šaknis priklauso vaistiniams augalams, turintiems didelį biologinį aktyvumą, ir yra prisotinta daugybe organinių junginių ir mikroelementų. Kaip ir bet kurią stiprią priemonę, ją reikia vartoti atsargiai ir pirmiausia perskaityti kontraindikacijų sąrašą. Neverta nepaisyti atsargumo priemonių, nes kai kuriais atvejais pasekmės gali būti rimtos.

Raudonoji šaknis turi šalutinį poveikį, kuris dažniausiai pasireiškia ilgai vartojant. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti kepenų ar inkstų diegliai, edema ir alerginės reakcijos. Kadangi vaistinio augalo biologiškai aktyvios medžiagos veikia nervų sistemą, kartais galimi miego sutrikimai.

Aprašymas

• Arbata
• Surinkta Rusijos Altajaus krašte
• Sudedamosios dalys: raudonojo kirvenio (Hedysarum neglectum) šaknys 100 %.
• Vartojimo būdas: 25 g šaknų užpilti 1 litru verdančio vandens, laikyti 1 val., vartoti kaip arbatą.
• Laikyti: sausoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių, vietoje.
• Grynasis kiekis: 50 g
• Importuotojas: UAB „Baltkos“, Smėlynės g.

---