Sveikata prasideda nuo mažų, sveikų ritualų. Vienas iš nuostabių ritualų, suteikiančių harmonijos ir sveikatos - tinkamos arbatos gėrimo ceremonija. Nuo arbatos puodelio prasideda rytai, mielos pertraukėlės darbe ar malonus poilsis prie židinio. Svarbu pajusti, kokia arbata gali padėti jums atsipalaiduoti ir lengviau užmigti, pagerinti virškinimą ar sustiprinti imuninę sistemą.

Sakoma, jog sveikata vertingesnė už auksą. Tą patį galima pasakyti ir apie Afrikietišką, ekologišką KROMLAND ROOIBOS arbatą. Be to, ši arbata renkama tik Afrikoje ir tik tam tikruose regionuose, auginančiuose ekologišką arbatą. ROOIBOS arbata yra ir vaistas ir grožio priemonė, kuri ne tik natūrali, bet ir labai aukštos kokybės.

Tikimės, kad radote sau tinkamą arbatą ir dabar galėsite dar labiau mėgautis savo arbatos gėrimo ritualais.

Rooibos arba raudonoji arbata: tradicinių arbatų alternatyva be kofeino

Dažnas žino vos kelias arbatų rūšis ir renkasi arba žaliąją arba juodąją arbatą. Tačiau ne visi yra patenkinti faktu, kad šios arbatos turi nemažai kofeino. Rooibos arbatos privalumas yra būtent tai, kad ji neturi kofeino ir gali būti alternatyva karštiems gėrimams su kofeinu.

Rooibos arbata dažnai siejama su sveikata dėl didelio antioksidantų kiekiu. Jos populiarumas dabar itin auga. Sakoma, kad raudonoji arbata gali padėti apsisaugoti nuo įvairių ilgalaikių sutrikimų, sustiprinti širdį ar net padėti vežio prevencijoje.

Rooibos arbata, dar vadinama raudonąja arbata arba raudonųjų krūmų arbata, gaminama iš krūmo Aspalathus linearis lapų. Šis augalas daugiausia auga Pietų Afrikos vakarinėje pakrantėje.

Skirtingai nei juodoji ar žalioji arbata, rooibos yra žolelių arbata. Tradicinė versija gaminama fermentuojant lapus, todėl arbata įgauna sodrią raudonai rudą spalvą. Taip pat yra žaliosios rooibos, gaminamos be fermentacijos. Ji paprastai yra brangesnė, stipresnio žolės skonio ir turi daugiau antioksidantų.

Dauguma žmonių geria rooibos arbatą kaip juodąją arbatą, dažnai pridėdami pieno ir cukraus. Ji taip pat populiari gaminant šaltą arbatą, kaip kavos gėrimus espreso, latte ir kapučino.

Mažiau kofeino, daugiau taninų ir antioksidantų: raudonosios arbatos nauda geležies įsisavinimui

Kofeinas yra natūralus stimuliatorius, esantis juodojoje ir žaliojoje arbatoje. Saikingas jo kiekis paprastai yra saugus ir netgi gali pagerinti fizinį pajėgumą, susikaupimą ir nuotaiką. Tačiau per didelis kofeino kiekis gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, širdies plakimą, nerimą, miego sutrikimus ir galvos skausmą. Todėl kai kurie žmonės nusprendžia mažinti kofeino kiekį arba visai jo vengti, o geriant karštus gėrimus alternatyvų nėra daug.

Rooibos arbatoje natūraliai nėra kofeino, taip pat yra mažiau taninų. Taninai, kurių yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, gali pabloginti maistinių medžiagų, pavyzdžiui, geležies, įsisavinimą. Tačiau geriant arbatą su taninais tai didelės įtakos geležies kiekiui neturi.

Šioje arbatoje gausu antioksidantų, tokių kaip aspalatinas ir kvercetinas, kurie gali padėti apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Ilgainiui antioksidantai taip pat gali sumažinti lėtinių ligų, tokių kaip širdies ligos ir vėžys, riziką.

Kai kurie tyrimai rodo, kad raudonoji arbata gali šiektiek padidinti antioksidantų kiekį organizme. Pavyzdžiui, 2010 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad išgėrus 17 uncijų (500 ml) raudonosios rooibos arbatos antioksidantų kiekis kraujyje padidėjo 6,6 %, o žaliosios rooibos - 2,9 %. Tačiau nors šis poveikis truko tik apie penkias valandas, arbata sveikatai nekenkia.

Rooibos arbatą verta rinktis norint stiprinti širdį ar išlaikyti sveiką svorį

Tyrimai rodo, kad rooibos arbata gali padėti sumažinti kraujospūdį slopindama angiotenziną konvertuojantį fermentą (AKF). AKF didina kraujospūdį, nes dėl jo susitraukia kraujagyslės. Nedideliame tyrime, kuriame dalyvavo 17 žmonių, raudonosios arbatos gėrimas sumažino AKF aktyvumą praėjus 30-60 minučių po gėrimo, nors tiesiogiai kraujospūdžio ir nesumažino.

Rooibos arbata taip pat gali pagerinti cholesterolio kiekį kraujyje. 2011 m. atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 40 suaugusiųjų, turinčių didelę širdies ligų riziką, metu nustatyta, kad šešias savaites kasdien geriant po 6 puodelius (1420 ml) raudonosios arbatos, sumažėjo MTL (blogojo) cholesterolio kiekis ir padidėjo DTL (gerojo) cholesterolio kiekis.

Sveikas cholesterolio kiekis yra susijęs su mažesne širdies priepuolių ir insulto rizika. Taip pat gali būti susijęs su nutukimu. Raudonoji arbata taip pat yra mažai kaloringas gėrimas, todėl ji yra geras pasirinkimas siekiantiems numesti ar išlaikyti svorį. Tik nepamirškite, kad pridėjus saldiklių, tokių kaip medus ar cukrus, kalorijų skaičius gali padidėti.

Kai kurie tyrimai rodo, kad raudonosios arbatos privalumas yra pagalba kontroliuojant svorį, nes padidina leptino - hormono, padedančio kontroliuoti alkį, - kiekį ir skatina medžiagų apykaitą. Ji taip pat gali riboti naujų riebalinių ląstelių susidarymą.

Diabetu sergantiems žmonėms raudonoji arbata gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Rooibos arbatoje esantis antioksidantas aspalatinas gali sumažinti uždegimą, kurį sukelia padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Nors tyrimai su gyvūnais rodo, kad aspalatinas turi daug vilčių dėl antidiabetinio poveikio, reikia daugiau tyrimų su žmonėmis, kad būtų galima patvirtinti šias išvadas.

Raudonosios arbatos paruošimas, kitaip nei kitų žolelių, reikalauja verdančio vandens

Rooibos arbata yra universalus gėrimas, kurį galima gerti karštą arba šaltą, todėl jis puikiai tinka bet kuriuo metų laiku. Kadangi joje natūraliai nėra kofeino, tai puikus pasirinkimas atsipalaiduoti vakare, nesibaiminant, kad sutriks jūsų miegas.

Šios arbatos galite rasti fasuotuose arbatos maišeliuose arba palaidų lapelių pavidalu. Mūsų parduotuvėse yra ir raudonosios arbatos su kitais skoniais kaip apelsinai, vanilė ar medus. Jei ant pakuotės nėra nurodymų, rekomenduojama naudoti maždaug 2 g palaidų rooibos lapų 240 ml vandens kiekiui.

Kad rooibos arbata būtų geriausio skonio ir naudingiausia, ją reikia užplikyti verdančiu vandeniu, palikti mirkti bent 5 minutes. Tačiau daugelis arbatos entuziastų siūlo ją mirkyti net ir iki 10 minučių, kad jos antioksidacinės savybės būtų kuo geresnės. Kitaip nei juodoji ar žalioji arbata, raudonoji arbata ilgiau mirkant netampa karti - ji tiesiog tampa sodresnė ir aromatingesnė.

Taip nuplikyta rooibos arbata galite mėgautis paskanindami ją pienu, grietinėle ar pasaldinant medumi ar cukrumi. Stipresnė arbata gali tapti šaltos arbatos gėrimu papildžius ją citrusiniais vaisiais ir ledukais.

Vienas iš seniausių gėrimų arbata ne tik maloniai kvepia ir suteikia jaukumo jausmą, bet taip pat gali būti puikus pasirinkimas gerinant bendrą sveikatą. Pasaulyje vyrauja daugybė arbatos rūšių, nuo žaliosios iki juodosios arbatos, kiekviena rūšis pasižymi savo unikaliais sveikatingumo privalumais.

• Žalioji arbata gali pasigirti dideliu antioksidantų kiekiu, kuris padeda organizmui kovoti su laisvaisiais radikalais. Be to, ji gali pagerinti kognityvinę funkciją ir padėti mažinti širdies ligų riziką.
• Juodoji arbata yra puiki alternatyva kavai. Ji turi kofeino, kuris suteikia energijos, bet jo kiekis yra mažesnis nei kavoje. Be to, juodoji arbata gali būti naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai, teigiamai prisideda prie kraujospūdžio reguliavimo.
• Raudonoji arbata yra puikus pasirinkimas norintiems išvengti kofeino, bet vis tiek mėgautis arbata. Ji gali veikti raminančiai, taip pat teigiamai prisideda prie geresnės virškinimo funkcijos.
• Įvairios žolelių arbatos, tokios kaip mėtų, ramunėlių ar imbiero šaknies arbata, gali padėti įvairioms sveikatos problemoms mažinti. Šios arbatos gali palengvinti skausmus, sumažinti stresą ir netgi pagerinti imuninę sistemą.

Lietuvoje auga įvairių rūšių arbatžolės, kurios taip pat turi įvairių naudingų savybių:

• Mėtos. Mėta labiausiai žavi gaiviu aromatu, tačiau nepamirškime, kad ši arbatžolė gali padėti suvirškinti maistą.
• Šalavijas. Šalavijas turi priešuždegiminių ir antibakterinių savybių. Augalo sudėtyje gausu vitaminų ir mineralų, bet ir nemažai biologiškai aktyvių junginių.
• Ramunėlės. Ramunėlės turi raminančių savybių ir gali būti naudingos mažinant stresą ir gerinant miegą. Jos taip pat gali padėti su virškinimu ir sumažinti skausmą.
• Ežiuolė. Seniau buvo naudojama kaip natūralus antibiotikas. Ežiuolė turi daug vitaminų ir mineralų.
• Kiaulpienė. 2017 m. atliktas mokslinis tyrimas rodo, kad kiaulpienėse esantys polisacharidai iš tiesų gali būti labai naudingi kepenų veiklai.
• Čiobrelis. Čiobrelių arbatoje yra eterinių aliejų, kurie pasižymi antibakterinių ir priešuždegiminių poveikiu. Čiobrelių arbata gali būti naudinga susirgus peršalimu ar kitomis kvėpavimo takų ligomis. Gali padėti nuo odos ligų, egzemos, spuogų.
• Jonažolė. Jonažolė turi raminančių savybių ir gali būti naudinga kovojant su depresija ir nerimu, stiprina nervinę sistemą.

Raudonoji arbata - (beveik) be taninų

Ar žinote tą gomurį sutraukiantį pojūtį atsigėrus labai stiprios arbatos? Burnos ertmė išsausėja dėl didelio taninų kiekio, kuriuos norisi gausiai nuplauti vandeniu. Raudonoji arbata turi labai mažai taninų, todėl ji tokia švelni ir visiškai neįgaus kartumo, net jei netyčia pamiršite ją arbatinuke ilgesniam laikui. Dėl tos pačios priežasties ji puikiai malšina troškulį ir nereikalauja papildomų skysčių balansui atstatyti.

Turtinga antioksidantais ir kitomis gėrybėmis

Vitaminas C, E ir betakarotenas yra vieni svarbiausių antioksidantų, kurių trūkumą gyvendami šiuolaikinio gyvenimo tempu, jaučiame bene kiekvienas. Gera naujiena yra ne tik tai, kad raudonojoje arbatoje jų gausu, bet ir tai, kad jie puikiai pasisavinami. Raudonojoje arbatoje taip pat gausu įvairių mikroelementų, nuo magnio, cinko, kalio iki geležies, o pastarosios įsisavinimui netrukdo jau anksčiau minėti flavonoidai. Taigi, roiboš galima gerti kaip natūralų izotoninį gėrimą elektrolitų balansui atstatyti, tiek po intensyvios veiklos, tiek virškinimui sutrikus.

Kaip teisingai paruošti raudonąją arbatą?

Dar vienas šios arbatos privalumas slypi jos vartojimo universalume. Ją galima gerti tiek karštą, tiek ir šaltą, su vandeniu ar pienu, o kai kur iš roiboš gaminamas netgi espresso! Skamba kiek neįprastai, tačiau vienas iš arbatos gamintojų siūlo specialiai smulkintą žaliavą, kurią vadina „red espresso“. Ją, kaip ir kavą, galima sėkmingai paruošti espresso aparatu, o jo pagrindu toliau gaminti latte ir kitokius „kavos“ meniu būdingus gėrimus.

Raudonoji arbata yra visiškai nereikli temperatūrai - skirtingai nei žalią ar baltą arbatą, ją galite užpilti ką tik užvirusiu vandeniu ir visiškai nerizikuosite prarasti skoninių savybių. Roiboš galima plikyti ir antrą kartą, tačiau skonio bei aromato intensyvumas sumažės. Atėjus vasarai būtinai išbandykite madingąjį raudonosios arbatos brew gėrimą - tiesiog užpilkite didesnį kiekį arbatos šaltu vandeniu ir per naktį palikite šaldytuve.

Arbata: nauda ir žala

Arbata yra antras pagal populiarumą gėrimas po vandens. Dažnai manoma, kad žalioji arbata ar jos rūšys yra ypač naudingos. Bet kaip dėl juodosios arbatos? Ar ji taip pat naudinga ir ar turi kokios nors žalos?

Arbata gali būti lapų arba pakelių pavidalu. Šis arbatos tipas leidžia greitai pasigaminti gėrimą, tačiau tikri arbatos gurmanai gali nevertinti tokios arbatos. Manoma, kad pakelių arbata gaminama iš antrinių žaliavų, tačiau gerbiantys savo reputaciją gamintojai naudoja aukštos kokybės žaliavas.

Arbatoje sveikatai naudingos junginys yra polifenoliai, ypač katechinai ir epikatechinai. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad šios molekulės turi priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių.

Arbatos nauda

• Antioksidacinės savybės.
• Kepenų sveikata.
• Sumažina insulto riziką.
• Sumažina „blogojo“ cholesterolio lygį.

Arbatos žala

• Blogas miegas.
• Cukrus.
• Rėmuo.
• Nėštumo komplikacijos.
• Kofeino priklausomybė. Reguliarus arbatos vartojimas gali sukelti priklausomybę nuo kofeino.

Nepaisant daugelio arbatos privalumų, ją reikėtų vartoti saikingai - ne daugiau kaip tris puodelius per dieną.

Raudonoji arbata kelionėse

Kelionėse patiriame ne tik džiugių akimirkų ir įvairių nuotykių, kartais visai netikėtai galime ir sunegaluoti. Iš anksto suruošta vaistinėlė keliaujant padės išvengti nemažai rūpesčių. Gydytojai kasmet primena, kad pirmiausia į kelionę derėtų pasiimti vaistų, kuriuos vartojate reguliariai, jei sergate kokia nors lėtine liga. Verta pagalvoti ir apie kitus kelionėse dažnai užklumpančius negalavimus.

Daug naudingiau suformuoti natūralią vaistinėlę, kurioje dominuotų gydomųjų savybių turinčios arbatos. Natūralios medicinos šalininkai pastebi, kad daugumą cheminių vaistų paprastai sudaro kuri nors viena gryna medžiaga arba kelių medžiagų derinys, o augaliniai preparatai niekada neapsiriboja tik viena medžiaga. Daugelį vaistažolių ir arbatų taip pat priskiriame maistui, o prireikus jas galime vartoti kaip vaistus.

Kelionėje pasikeičia daug kas - aplinka, dienos ritmas ir tai, kiek mes sėdime ar vaikštome, maistas. Kelionių metu pasikeitusi mityba neretai sukelia įvairius virškinimo sistemos negalavimus, o ypač dažnai neįprastas maistas susargdina vaikus.

Natūralioje kelionės vaistinėlėje praverstų raudonoji arba žalioji rooibos arbata. Rooibos arbata padeda išvengti dehidratacijos, palaiko skysčių pusiausvyrą ir atstato mineralų trūkumą. Rooibos arbatoje gausu pagrindinių organizmui reikalingų mineralų (kalio, magnio, mangano), kurie padeda išlaikyti rūgščių-šarmų pusiausvyrą kūno ląstelėse. Ši arbata puikus lengvai įsisavinamos geležies šaltinis, tai rodo ir raudona jos spalva. Geriant šią arbatą geležies trūkumą galima kompensuoti. Rooibos naudinga vegetarams ir veganams, kurie atsisako mėsos ir kitų geležies turinčių produktų.

Rooibos arbatoje gausu ir natrio, kalio, kalcio, magnio, chlorido, o taip pat ši arbata turtinga įvairiais vitaminais ir antioksidantais. Rooibos arbata tinka ir vaikams, kaip limonadų pakaitalas, nes joje visiškai nėra kofeino, pridėtinio cukraus, todėl kelionėje ją galės gerti visa šeima.

Šalia raudonosios arbatos į kelionę rekomenduojama pasiimti ir arbatos su imbierais, o dar geriau imbiero šaknies. Imbieras didina apetitą, kai karštą dieną nesinori valgyti, gerina virškinimą, važiuojant automobiliu ar plaukiant laivu, padeda įveikti nemalonius supimo pojūčius. Pakramčius imbiero galima išvengti pykinimo kylant ar leidžiantis lėktuvu.

Raudonosios arbatos nauda sveikatai

Raudonoji arbata pasižymi saldžiu, subtiliu ir tuo pačiu sodriu skoniu. Joje yra antioksidantų - tai vienas iš faktų, paaiškinančių šios arbatos naudą sveikatai.

Septynios priežastys, kodėl raudonoji arbata naudinga sveikatai:

1. Raudonojoje arbatoje nėra kofeino. Rooibos arbatoje nėra kofeino, todėl ji gali būti puikus pasirinkimas nėščiosioms, vaikams ar jautriai į kofeiną reaguojantiems žmonėms.
2. Raudonoji arbata pasižymi mažu taninų kiekiu. Raudonojoje arbatoje yra labai mažas kiekis taninų.
3. Raudonojoje arbatoje yra antioksidantų. Rooibos arbatoje yra daug antioksidantų, žaliajame jos variante antioksidantų daugiau nei raudonajame. Ypač svarbu pažymėti tokius arbatoje esančius antioksidantus kaip kvercetinas ir aspalatinas.
4. Raudonoji arbata gali būti naudinga širdžiai. Antioksidantai yra svarbūs norint palaikyti širdies sveikatą, todėl rooibos arbata gali būti naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai. Ji taip pat gali padėti palaikyti tinkamą cholesterolio lygį.
5. Raudonoji arbata gali padėti kontroliuoti diabetą. Raudonoji arbata gali padėti diabetu sergantiems žmonėms kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir tokiu būdu sumažinti komplikacijų riziką.
6. Raudonoji arbata prisideda prie svorio kontrolės. Raudonojoje arbatoje nėra kalorijų, tad tai tinkamas gėrimo pasirinkimas bandantiems sulieknėti arba norintiems palaikyti sveiką svorį.
7. Priemonės su raudonąja arbata gali mažinti raukšles. Jei raudonoji arbata vartojama vietiškai, ji gali pagerinti odos išvaizdą - sumažinti raukšlių, rodo kai kurie tyrimai.

Kitos arbatos rūšys ir jų nauda

Arbata vadinama daugybė gėrimų, tačiau specialistai linkę šį pavadinimą priskirti tik žaliajai, juodajai, baltajai, oolong ir pu-erh arbatų rūšims. Visų šių rūšių arbata gaminama iš Camellia sinensis augalo - Kinijoje ir Indijoje augančio krūmo, turinčio daug flavonoidais vadinamų antioksidantų.

Štai tyrimų dėl potencialios arbatos naudos sveikatai rezultatai:

• Žalioji arbata gaminama iš garais apdorotų arbatos krūmo lapelių, kuriuose gausu EGCG antioksidantų. Žaliojoje arbatoje esantys antioksidantai gali stabdyti šlapimo pūslės, krūties, plaučių, skrandžio, kasos ir žarnyno vėžio plitimą, užkirsti kelią arterijų kalkėjimui, degina riebalus, neutralizuoja smegenų oksidacinį stresą, mažina neurologinių susirgimų - Alzheimerio ir Parkinsono ligų - riziką, mažina širdies smūgio pavojų, o taip pat padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
• Juodoji arbata gaminama iš fermentuotų arbatos krūmo lapelių, kofeino koncentracija šioje arbatoje didžiausia. Tyrimai parodė, kad juodoji arbata gali padėti apsaugoti plaučius nuo neigiamo cigarečių dūmų poveikio. Taip pat šios rūšies arbata mažina širdies smūgio riziką.
• Baltoji arbata neapdorojama ir nefermentuojama. Vienas iš atliktų tyrimų parodė, kad baltoji arbata pasižymi ryškiausiomis priešvėžinėmis savybėmis, lyginant su apdorojamomis arbatos rūšimis.
• Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, kad iš oolong arbatos antioksidantų gavusių gyvūnų organizmuose blogojo cholesterolio kiekis buvo mažesnis. Teigiama, kad oolong arbatos porūšis wuyi gali būti naudojamas svoriui mažinti.
• Pu-erh arbata gaminama iš fermentuotų ir brandintų arbatos krūmo lapelių. Ši arbatos rūšis panaši į juodąją arbatą, jai gaminti naudojami lapeliai yra presuojami. Su gyvūnais atliktas tyrimas parodė, kad pu-erh arbatos gavusiems gyvūnams krito svoris ir mažėjo blogojo cholesterolio kiekis.

Iš karštu vandeniu užpiltų žolelių, vaisių, sėklų ar šaknų gaminamose arbatose antioksidantų mažiau nei žaliojoje, baltojoje, juodojoje ar oolong arbatos rūšyse, o jų cheminė sudėtis labai skiriasi priklausomai nuo augalo, iš kurio arbata yra ruošiama. Dažniausiai tokia arbata ruošiama iš imbierų, ginkmedžių, kinrožių, jazminų, erškėtuogių, mėtų, rooibos (raudonosios arbatos), ramunėlių ir ežiuolės.

Mokslinių tyrimų dėl žolelių arbatų teigiamo poveikio žmogaus organizmui nėra daug, tačiau teigiama, kad šios arbatos padeda mažinti svorį, kovoti su peršalimo ligomis, gerina miegą.

Ar arbata gali pakenkti sveikatai?

Nors daugelis arbatos rūšių yra nekenksmingos, vis dėlto JAV Maisto ir vaistų administracija įspėja dėl taip vadinamųjų lieknėjimo arbatų, kurių sudėtyje yra senos lapų, alavijo, šunobelės ir kitų iš augalų išgaunamų vidurius laisvinančių medžiagų. Taip pat Maisto ir vaistų administracija pataria vengti iš žolelių gaminamų maisto papildų, neva galinčių malšinti skausmą ir padedančių susidoroti su vėžiu. Nė vienas iš šių teiginių nėra paremtas moksliniais tyrimais, o kai kurios žolelės netgi gali sukelti virškinimo sutrikimų, pakenkti kepenims ir inkstams, o kartais netgi baigtis mirtimi.

JAV Maisto ir vaistų administracija rekomenduoja vengti papildų, kurių sudėtyje yra:

• Taukės;
• Efedros;
• Gluosnio žievės;
• Beručio;
• Lobelijos;
• Čiaparalės.

Mitybos specialistai mano, kad arbatas iš visų kitų žolelių galima drąsiai gerti ir mėgautis jų teikiama nauda sveikatai.

Raudonosios arbatos kainos

Raudonosios arbatos kaina gali skirtis, priklausomai nuo to, kas įeina į sudėtį, iš kur arbata kilusi, kokio dydžio pakuotėje parduodama ir kt. Mūsų asortimente rooibos arbatas rinkitės nuo 7 iki 10 eurų.

Apibendrinimas

Raudonoji arbata yra geras juodosios arba žaliosios arbatos pakaitalas, ypač tiems, kurie nori išvengti kofeino ar taninų. Joje taip pat gausu antioksidantų, kurie gali būti vertingi širdžiai ir kepenims.

Nors nėra visiškai aišku, kaip raudonoji arbata gali pagerinti žmogaus sveikatos būklę, dauguma žmonių gali ją gerti nieko nesibaimindami, o galbūt ir sulaukti naudos sveikatai.

„Panašu, kad arbata neturi neigiamų savybių", - patikino Katherine Tallmadge iš JAV dietologų asociacijos. „Manau, tai puiki alternatyva kavai. Pirma, arbatoje yra mažiau kofeino. Be to, įrodyta, kad arbatoje esantys flavonoidai teigiamai veikia širdį ir padeda kovoti su vėžiu", - pridūrė ji.

Nors taip ir nėra atsakyta į klausimus, kiek laiko reikia plikyti arbatą, kad ši būtų naudingiausia žmogaus organizmui, o taip pat ir kiek jos derėtų išgerti, mitybos specialistai vis dėlto sutaria, kad bet kokia arbata organizmui yra naudinga, tačiau rekomenduoja rinktis plikomą arbatą, o ne jau paruoštą ir į butelius supilstytą arbatą, - taip pavyks išvengti papildomų kalorijų ir saldiklių vartojimo.

---