pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Raudonėlio ir mėtos arbatos nauda

Vaikščiodami pievomis, miškais ir paupio takeliais kartais nė nesusimąstome apie augalus, kuriuos nerūpestingai paminame sau po kojomis. Iš tiesų - naudingų sveikatai augalų dabar tikra gausybė. Paklausta, kokios vaistažolės turėtų būti kiekvieno lietuvio „natūralioje vaistinėlėje“, J. Balvočiūtė, visų pirma, įvardija vaistinių ramunių žiedus, įvairių mėtų rūšių lapus ir raudonėlio žolę, kuri taipogi pravers virtuvėje - juk raudonėlis yra puikus prieskonis.

Vaistinių augalų rinkimo pikas baigiasi sulig trumpiausia metų naktimi, tačiau likusius vasaros mėnesius žolininkai nesėdi be darbo. Ir liepą, ir rugpjūtį dar galima rinkti vaistinių ramunių ir medetkų žiedus, mėtų ir melisų lapus, liepžiedžius, dirvinio asiūklio žolę, kraujažolės žiedus, žolę ir šaknis. Liepa - pats tinkamiausias mėnuo pradėti ieškoti pelkinės vingiorykštės žolės ir plačialapio gysločio lapų. Rugpjūtį verta papildyti kmynų sėklų ir apynių spurgų atsargas.

Anot J. Balvočiūtės, renkančiųjų vaistažoles nuolatos daugėja. „Pastebiu, kad vaistažoles labai noriai renka jaunos šeimos, kurios stengiasi savo vaikus gydyti natūraliomis priemonėmis. Kitiems domėjimasis vaistažolėmis, noras būti gamtoje ateina su amžiumi“, - sako J. Baigusi Kauno medicinos institutą, J. Balvočiūtė įgijo provizorės (vaistininkės) specialybę, tačiau vaistinėje dirbo neilgai - tik atsiradus progai, perėjo dirbti į Kauno botanikos sodo vaistinių augalų laboratoriją. Botanika J. Balvočiūtei iki šiol atrodo vienas įdomiausių mokslų, o žinios apie gydomąsias augalų savybes itin vertingos.

„Manau, kad gydantį personalą ruošiančios įstaigos turėtų į tai atkreipti dėmesį, supažindinti studentus su vaistinių augalų teikiama nauda. Galbūt ir plačiajai visuomenei reikėtų suruošti atitinkamus kursus. Juk mes gyvename tokioje turtingoje aplinkoje! Turime suprasti, kokias dideles dovanas gauname iš gamtos, ir mokėti išmintingai jomis pasinaudoti“, - sako J. Esant paupyje, pievoje galima prisirinkti gervuogių lapų - jų arbata stiprina imuninę sistemą. Dar labai gerai susidžiovinti dirvinio asiūklio žolės, kuri turi silicio ir kitų organizmą valančių bei stiprinančių medžiagų. Jeigu sukarščiavome, sugripavome, kartu su gervuogėmis reikėtų vartoti liepą žydinčio šeivamedžio žiedus - jie turi stiprų antibakterinį poveikį. Šeivamedžio žiedais žmonės nuo seno sėkmingai gydėsi plaučių uždegimus“, - prisimena J.

Mėtos savybės

Mėtų arbata gaminama iš mėtos augalo (Mentha) priklausančio notrelinių šeimos augalų genčiai. Mėtų labiausiai žinomos dėl savo vėsinančio poveikio. Lengvai užsiauginkite ir pasigaminkite nealkoholinį Mojito

Nors mėta vartojama ir mažais kiekiais, joje vis viena yra nemažai maistingų medžiagų. 14 g mėtoje yra: 1 g skaidulinių medžiagų, A vitamino - 12% RPN, geležies - 9 %, mangano - 8% RPN, folio rūgšties - 4% RPN. Tačiau 14 g (1/3 puodelio) mėtos suvalgyti yra gana sunku, bet įmanoma tokį kiekį panaudoti kai kuriuose receptuose. Mėtas išties nesunku įtraukti į kasdienę mitybą jas dedant į desertus, kokteilius, vandenį - tokiu būdu labiau puošiama, nei suvalgoma. Mėtų arbata - ko gero populiariausias vartojimo būdas.

Mėtų arbata taip pat naudinga esant virškinimo sutrikimams. Taip pat mėtos gana veiksmingai naudojamos aromaterapijoje. Šių vaistinių augalų lapai turtingi vitaminais ir antioksidantais, kurie stiprina imunitetą, padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų.

Mėtos gerina virškinimo veiklą, padeda nuo pykinimo, malšina galvos skausmą. Išoriškai mėtų eterinis aliejus naudojamas odos ligoms gydyti, nes naikina bakterijas, spuogus, gydo sužeidimus.

Kadangi mėtos skatina moteriškų hormonų estrogenų padidėjimą bei atitinkamai mažina testosterono kiekį, todėl mėtų arbata mažina vyrų lytinį potraukį, didina moterų lytinį potraukį.

Mėtų arbatos paruošimas

Patiems namuose pasigaminti mėtų arbatą labai paprasta. Tereikia į puodelį įberti keletą šviežių arba džiovintų mėtų lapelių (lapelių dėti maždaug tiek, kokio stiprumo arbatos pageidaujate), bei juos užplikius verdančiu vandeniu palaikyti apie 10 min. kol nusistovės.

Manoma, kad mėtos ypač naudingos, norint sulieknėti per pilvą ir padailinti savo taliją. Mėtos padeda skaidyti riebalus, pagreitina skrandžio išsituštinimą. Citrinų ir mėtų arbata yra skani vaistažolių arbata, kuri detoksikuoja, stiprina imunitetą, atjaunina jūsų organizmą. Pasigaminti šią arbatą yra greita ir paprasta.

Ingredientai: Kiekis:
Švieži mėtų lapeliai Ketvirtis puodelio
Karštas vanduo 1 puodelis
Citrinos Ketvirtis
Medus Pagal skonį

Gaminimo eiga:Puodelyje verdančiu vandeniu užpilkite mėtų lapelius ir uždengę palaikykite apie 10 min.Į pravėsusią arbata įpilkite citrinos sultis.Pasaldinimui galite įdėti šiek tiek medaus.Skanaukite.

Šią arbatą galite gerti dideliais kiekiais.

Šviežius arba džiovintus raudonėlių lapus dedama ant skaudulių ir šunvočių. Sloguojant arba nualpus patariama duoti įkvėpti sausų raudonėlių miltelių. Užkimus patariama gerti raudonėlių ir verdančio pieno antpilo.

Raudonėlio savybės

Raudonėliai pražysta liepą ir du mėnesius džiugina savo nuostabiais žiedynais. Skinama raudonėlių žolė - žydinčių augalų viršūnės. Nuskintus raudonėlius reikia džiovinti lauke, pavėsyje. Raudonėlių preparatai naikina žalinguosius mikrobus, gydo žaizdas ir uždegimines ligas, malšina skausmus, ramina sudirgusią centrinę nervų sistemą, padeda atsikosėti, skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinamojo trakto veiklą, mažina padidėjusį kraujospūdį.

Raudonėlių arbata ruošiama taip: nubrauktą šaukštelį raudonėlių užpilkite ketvirčiu litro verdančio vandens, uždenkite ir palikite 15 min. prisitraukti, paskui nukoškite. Arbatą pasaldinkite trupučiu medaus.

Raudonėlių preparatų draudžiama vartoti nėščioms moterims, sergantiesiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, tulžies pūslės akmenlige, gastritu, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.

  • Raudonėlių arbatos patariama gerti peršalus, kamuojant skrandžio ir žarnyno diegliams, vidurių pūtimui.
  • Ši arbata gydo bronchitą ir kosulį.
  • Puikiai nuramina ir padeda užmigti arbata, išvirta iš raudonėlių ir melisų lygių dalių mišinio: 2-3 šaukštelius vaistinių augalų mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 15 min. prisitraukti, paskui nukoškite.

Raudonėlių antpilas: 2 šaukštus raudonėlių užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 15-20 min. prisitraukti, paskui nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 2 kartus per dieną 15-20 min. prieš valgį.

  • Raudonėlių antpilas ramina, padeda užmigti, malšina traukulius.
  • Šis antpilas gerina virškinimą, padeda sergant tulžies pūslės uždegimu ir tulžies takų ligomis.
  • Antpilas gydo ir enterokolitą, sukeliantį vidurių užkietėjimą bei pilvo pūtimą.
  • Jei skauda sąnarius, dėkite raudonėlių antpilo kompresus: antpilu sumirkykite lininę ar medvilninę atraižą, apvyniokite skaudamus sąnarius, uždėkite polietileno plėvelę ir šiltai apriškite. Kompresą patariama dėti nakčiai.

Gydomieji mišiniai, bronchitui gydyti: lygiomis dalimis sumaišykite raudonėlių, siauralapių gysločių, čiobrelių ir saulašarių arba šalpusnių. Epilepsijai ir isterijai gydyti: susmulkinkite ir sumaišykite 40 g raudonėlių ir 60 g dilgėlių lapų. 4 šaukštus vaistažolių mišinio suberkite į termosą, užpilkite puse litro verdančio vandens, palikite 2-3 val. nusistovėti, paskui nukoškite ir pagal skonį įdėkite medaus.