Paprastasis raudonėlis dažnai vadinamas oreganu: iš graikų kalbos origanon (oros - kalnas, ganos - spindesys, grožis). Paprastasis raudonėlis ne toks jau paprastas, - spinduliuoja ne tik grožį, bet ir neįtikėtiną biologinę jėgą. Raudonėlių eterinis aliejus - geras antioksidantas. Oregano arba paprastųjų raudonėlių, Origanum vulgare L., eterinis aliejus priskiriamas prie galingiausių antimikrobinių „karštųjų" aliejų, kaip ir cinamonų, gvazdikėlių, dašių, egiptinių kmynų ar timolio tipo čiobrelių eteriniai aliejai.

Kas yra raudonėlis?

Raudonėlis (Origanum) yra notrelinių šeimos augalas, paplitęs Europoje, Šiaurės Afrikoje bei Azijoje. Yra žinomos kelios dešimtys raudonėlio rūšių. Raudonėlio eterinis aliejus dažniausiai išgaunamas iš paprastojo raudonėlio (Origanum vulgare). Raudonėlių eterinio aliejaus sudėtyje gausu dviejų, ypač stipraus poveikio, komponentų - karvakrolio ir timolio, jie stiprūs antiseptikai ir fungicidai.

Kaip atrodo raudonėlis?

Raudonėlis - tai puskrūmis arba daugiametė kvapi žolė su stačiais stiebais. Lapai kiaušiniški arba plačiai lancetiški. Žiedai rausvos, raudonos, violetinės arba baltos spalvos, susitelkę į šluoteles arba varpos pavidalo žiedynus. Raudonėlio vaisius - mažas riešutėlis. Lietuvoje savaime paplitusi ir dažniausiai auginama viena iš raudonėlio rūšių - paprastasis raudonėlis (lot. Origanum Vulgare).

Raudonėlio eterinio aliejaus gamyba

Eterinis aliejus išgaunamas garų distiliavimu būdu iš raudonėlio lapų. 1 kilogramui eterinio aliejaus gauti reikia maždaug 100 kilogramų raudonėlio žolės.

Istorinis raudonėlio naudojimas

Tiek raudonėlio žolė, tiek raudonėlio eterinis aliejus buvo naudojami medicininiais tikslais nuo seniausių laikų. Senovės graikų gydytojai vertino jį dėl antiseptinių, dezinfekuojančių ir imunitetą stiprinančių savybių, taip pat dėl bendros naudos sveikatai. Dėl savo antibakterinių savybių jis naudotas tiek maisto konservavimui, tiek ir žaizdoms bei odos infekcijoms gydyti.

Raudonėlis buvo rekomenduojamas virškinimo problemoms, galvos skausmui, vabzdžių įkandimams ir peršalimo ligoms palengvinti bei kaip vidurius laisvinanti priemonė. Senovės Graikijoje besituokiančioms poroms ant galvų buvo dedami raudonėlio vainikėliai, tikėta, kad jie veikia kaip galinga piktųjų dvasių atgrasymo priemonė.

Raudonėlio eterinio aliejaus sudėtis ir savybės

Į raudonėlio eterinio aliejaus cheminę sudėtį įeina karvakrolis, timolis, p-cimenas ir γ-terpinenas. Karvakrolis ir timolis yra atsakingi už šio aliejaus stiprų priešgrybelinį ir antibakterinį poveikį. Jie sumažina kenksmingų bakterijų plitimą.

Raudonėlio eterinis aliejus pasižymi antioksidaciniu, senėjimą lėtinančiu poveikiu, todėl naudojamas odos priežiūros priemonių gamyboje. Taip pat jis gydo spuogus ir pašviesina veido spalvą. Naudojamas kaip masažo aliejus, raudonėlio eterinio aliejus gali nuraminti odos paraudimą, sudirginimą ir diskomfortą, susijusį su artritu bei įvairiomis traumomis.

Naudojamas aromaterapijai raudonėlio eterinis aliejus gali sustiprinti imuninę sistemą ir pagerinti kvėpavimo takų veiklą, atpalaiduodamas ją ir pašalindamas gleivių ir skreplių sankaupas. Jis nuramina ir gerklės dirginimą taip mažindamas kosulio priepuolius.

Raudonėlio eterinio aliejaus naudojimas

Raudonėlio eterinio aliejaus naudojimo sfera plati - jis pasitelkiamas tiek medicinoje, tiek kosmetikos gamyboje, tiek aromaterapijoje bei parfumerijoje. Šio aliejaus galite rasti kremų, šampūnų, muilo, masažo aliejų, dezinfekcinių purškalų ir kitų priemonių sudėtyje.

• Odos ir plaukų priežiūrai: 2-3 lašus gryno raudonėlių eterinio aliejaus sumaišyti su 10-15 g pagrindo (pvz., bazinio aliejaus - migdolų, simondsijų ar kt.).
• Masažiniam aliejui nuo celiulito: 1-2 lašus eterinio aliejaus sumaišyti su 10 g pagrindo.
• Esant spuogams: 3-5 lašus eterinio aliejaus sumaišyti su 10 g pagrindo.
• Vonios procedūrai: 4-5 lašus eterinio aliejaus sumaišyti su 1 valgomuoju šaukštu pieno, medaus, jūros arba valgomosios druskos, įpilti į pilną vandens vonią. Procedūros trukmė 10-15 min.

Aromaterapijoje eteriniai aliejai veikia mūsų kūną ir emocijas jų įkvepiant. Kvėpavimas raudonėlio eteriniu aliejumi ramina, padeda smegenims ir kūnui atsipalaiduoti. Keli jo lašai ant pagalvės padės greičiau užmigti. Kvapų difuzoriumi garinamas raudonėlio eterinis aliejus gali sumažinti peršalimo simptomus - nosies užgulimą, kosulį.

Jei peršalote, pasidarykite garų vonelę - įlašinkite porą raudonėlio eterinio aliejaus lašų į garuojantį karšto vandens dubenį ir kelias minutes pasilenkus virš jo pakvėpuokite apgaubus galvą ir dubenį rankšluosčiu.

Jei pavargote ar stokojate energijos, išbandykite energizuojantį mišinį su raudonėlio eteriniu aliejumi, skirtą garinti kvapų difuzoriumi: nedideliame stikliniame buteliuke sumaišykite po 2 lašus raudonėlio, rozmarino, pipirmėtės ir eukalipto eterinių aliejų. Mišinį supilkite į kvapų difuzorių vadovaudamiesi prietaiso instrukcija.

Naudojamas ant odos, raudonėlio aliejus gali pagerinti odos būklę, pvz., sumažinti psoriazės simptomus, spuogus, egzemą ir grybelines infekcijas. Jo priešuždegiminės savybės neutralizuoja skausmą, niežėjimą ir bendrą diskomfortą dėl vabzdžių įgėlimų ir įkandimų.

Raumenų, sąnarių skausmą ir bėrimus sumažinsite tepdami paveiktas vietas raudonėlių eteriniu aliejumi, sumaišytu su baziniu aliejumi, pvz., simondsijų, migdolų ar vynuogių kauliukų aliejumi. Raumenų skausmui palengvinti galite masažuoti skaudamas vietas ir tokiu mišiniu: 8 lašai raudonėlio eterinio aliejaus, 2 lašai kviečių gemalų augalinio aliejaus ir 2 arbatiniai šaukšteliai migdolų augalinio aliejaus.

Raudonėlio eterinis aliejus pasižymi odos senėjimą lėtinančiu ir drėkinančiu poveikiu. Jame gausu antioksidantų - medžiagų, padedančių apsaugoti odą nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Šie antioksidantai sulėtina senėjimo procesą, sumažina smulkių raukšlių atsiradimą bei skaistina veido spalvą.

Raudonėlių eterinis aliejus teigiamai veikia bakterijas Cutibacterium acnes ir Staphylococcus epidermis, kurie turi didelę įtaką aknės pažeistos odos būklei, todėl rekomenduojamas odos priežiūrai, esant probleminei odai su akne. Kad paruošti priemonę nuo aknės reikia atskiesti 1 lašą raudonėlio eterinio aliejaus arbatiniame šaukštelyje vynuogių arba kivių sėklų aliejaus ir tepti pažeistą vietą.

Dažnai brandžios odos išvaizdą gadina pigmentinės dėmės, kurios atsiranda dėl padidėjusios pigmento melanino sintezės. Sėkmingai su tokia hiperpigmentacija padeda kovoti raudonėlių eterinis aliejus, kuris sumažina melanino gamybą epidermyje, išlygina odos spalvą.

Specialūs raudonėlio porūšiai

Štai čia ir atsiranda vienas niuansas, išskiriantis Kretos raudonėlį iš visų Origanum vulgare augalų: Kretoje augantis ir auginamas raudonėlis išskirtas į atskirą porūšį, kuris lotyniškai pavadintas Origanum vulgare ssp. hirtum - botanikai jį dar vadina laukiniu raudonėliu arba graikišku raudonėliu.

Esminis skirtumas - ne pavadinime, o eterinio aliejaus kiekyje: graikiškame Kretos raudonėlyje (Origanum vulgare ssp. hirtum) yra didesnis eterinio aliejaus kiekis, svyruojantis nuo 1,8 iki 8,2 ml / 100 g sausos masės, tuo metu, kai paprastajame raudonėlyje (Origanum vulgare) eterinio aliejaus gerokai mažiau - iki 1,2 ml / 100 g sausos masės. Būtent dėl to Kretos raudonėlis yra kvapnesnis, stipriau išreikšto skonio.

Be abejo, eterinio aliejaus kiekis labai skiriasi nuo geografinės padėties, kur auga raudonėlis, dirvožemio, klimato ir daugelio kitų sąlygų. Bet tai, kad graikiškas raudonėlis eterinio aliejaus turi daugiau už kitus savo brolius - neginčijamas faktas.

Auginimas ir priežiūra namuose

Nors dažniausiai raudonėlis auga atviroje dirvoje, tačiau tai vienas tų prieskoninių augalų, kurį nesunkiai galime auginti savo virtuvėje ar terasoje bei mėgautis šviežiais raudonėlio lapeliais ištisus metus.

Raudonėlio auginimui geriausiai tinka neglazūruoto molio vazonas, būtinai su skylute apačioje perteklinei drėgmei ištekėti, nes raudonėlis labai nemėgsta drėgmės. Vazonas parenkamas maždaug 25-35 cm skersmens ir 15-20 cm gylio.

Raudonėlis mėgsta sausą, lengvą žemę, todėl būtinas geras drenažas. Sodinimui gali būti parenkamas toks mišinys: lygiomis dalimis kambariniams augalams skirta žemė, smėlis, durpės bei perlitas. Taip pat raudonėlis gerai augs ir kaktusams skirtoje žemėje.

Sodinamas tik pats šaknų gumulėlis. Raudonėlio stiebai negali būti apiberiami žemėmis, įsodinami, nes augalas supus ir neaugs.

Jeigu nusprendėte raudonėlį sėti iš sėklų, jas berkite 0,5-1 cm gylyje. Sėklos sudygsta per 10-12 dienų. Kol sudygs, vazonėlį laikykite šiltai ir saulėtoje vietoje. Galima pridengti plėvele, kad paspartėtų dygimas. Sėklas geriausiai sėti žiemos pabaigoje-anksti pavasarį, kad iki kito šaltojo sezono augalas spėtų sustiprėti, paaugti ir būtų lengviau jam iškęsti žiemą, kai labai trūksta saulės šviesos.

Raudonėlio priežiūros taisyklės

Raudonėlis nereikalauja ypatingos priežiūros. Svarbiausios kelios taisyklės:

1. Raudonėlis turi būti auginamas pačioje šviesiausioje, daugiausiai saulės gaunančioje namų vietoje. Idealiu atveju ant pietinės palangės.
2. Neperlaistykite. Tai sausų vietų augalas, todėl didelis drėgmės kiekis jam pražūtingas. Raudonėlis daug geriau jaučiasi su per mažai vandens negu perlaistytas.
3. Ideali raudonėlio auginimui temperatūra 18-21 laipsnių dieną ir 13-16 laipsnių naktį.
4. Tręšti raudonėlį rekomenduojama maždaug kas dvi savaites vandenyje tirpiomis trąšomis.
5. Siekiant išlaikyti gražią augalo formą bei palaikyti sveikas šakas, lapelius, skatinti žydėti, raudonėlis reguliariai turi būti apkarpomas.
6. Nukerpame ir tas šakeles, kurios nudžiūvę, atrodo nebegražiai, numetė lapelius ar per daug išstypo.
7. Raudonėliui labai sveika vasarą praleisti lauke. Tai gali būti terasa, balkonas, atviras laukas prie namo ir pan. Artėjant šalnoms, raudonėlį reikėtų parsinešti namo, nes auginamas kambaryje, joms neatsparus.

Raudonėlio kenkėjai ir ligos

Raudonėlis labai atsparus kenkėjams bei ligoms. Pagrindinės problemos gali atsirasti dėl per didelio drėgmės kiekio: gali įsimesti šaknų puvinys ar kitos grybelinės ligos. Paprastai tai nesunkiai pataisoma persodinus augalą į sausą, labiau jam tinkamą žemę arba tiesiog sumažinus laistymo dažnumą.

Kartais raudonėlį gali užpulti voratinklinės erkės bei amarai, todėl kartas nuo karto atidžiai apžiūrėkite augalą. Ypač jeigu raudonėlis vasaros sezoną praleido lauke. Nuo šių kenkėjų geriausiai padeda specialūs purškalai arba tiesiog apiplovimas, apipurškimas muiluotu vandeniu.

Raudonėlio džiovinimas

Jeigu auginate raudonėlį namuose, greičiausiai visus metus mėgaujatės šviežiais, ką tik nuskintais raudonėlio lapeliais bei žiedais, tačiau jeigu užsiauginote didesnį kiekį arba auginate ne tik vieną vazonėlį ant palangės, tačiau turite ir raudonėlių lysvę savo sode, nesunkiai galite prisidžiovinti šio kvapnaus ir naudingo augalo.

Džiovinimui skinami ar kerpami tik sveiki ir jauni augalai. Kadangi raudonėlis linkęs sumedėti, sumedėjusios dalys netinkamos nei šviežios, nei džiovinimui. Rekomenduojama džiovinimui kirpti šakeles su visais žiedais.

Galima džiovinti specialioje džiovyklėje arba šviesioje, gerai vėdinamoje vietoje, paskleidus šakeles vienu plonu sluoksniu. Vengti tiesioginės saulės spindulių, nes ji „sudegins“ raudonėlį, per greitai išdžiovins, nebeliks naudingųjų savybių.

Džiovinti raudonėliai laikomi natūralios medžiagos arba popieriniuose maišeliuose vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Raudonėlis taip pat tinka šaldymui. Nedideles šakeles su žiedynais sudėkite į specialius šaldymo maišelius. Tuomet žiemą beliks įmesti kelias šakeles į arbatą ar troškinį ir pasklis šviežio raudonėlio aromatas.

Raudonėlio aliejus

Raudonėlio aliejus gali būti eterinis ir aliejaus ekstraktas. Eterinis aliejus išgaunamas iš raudonėlio lapų distiliacijos būdu ir skirtas naudoti kosmetikoje, aromaterapijoje bei išoriškai. Jo koncentracija didelė, todėl naudoti į vidų nerekomenduojama.

Aliejaus ekstraktas išgaunamas pačiu paprasčiausiu būdu: alyvuogių ar bet kuriame kitame augaliniame aliejuje yra mirkomos raudonėlio šakelės, kol visos naudingosios raudonėlio savybės, kvapas ir skonis persiduos aliejui.

Kaip pasigaminti raudonėlio aliejaus?

Raudonėlio aliejus namų sąlygomis gali būti pagaminamas kaitinimo arba šaltuoju būdu. Tiek vienam, tiek kitam būdui reikalinga:

• 1/2 puodelio džiovintų raudonėlių arba didelės saujos šviežiai nuskinto raudonėlio lapų
• 1/2 puodelio aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo (extra virgin) alyvuogių aliejaus
• sterilaus stiklinio indo ir dangtelio

Raudonėlio aliejaus gaminimas kaitinimo būdu:

1. Aliejaus gaminimui reikalingi tik raudonėlio lapai, todėl juos nuskiname nuo stiebo, gerai nuplauname ir nusausiname.
2. Tuomet lapus (šviežius ar džiovintus) pjaustome peiliu, kad išsiskirtų aliejus. Tam puikiai tinka ir grūstuvė, tik prireiks daugiau laiko.
3. Trintus raudonėlio lapus sudedame į pasiruoštą indą ir įpilame aliejaus. Viską išmaišome. Jei reikia įpilame dar aliejaus, kad pilnai apsemtų lapelius.
4. Stiklainį uždengiame. Puode užviriname tiek vandens, kad apsemtų stiklainio viduje esantį aliejaus ir lapelių mišinį. Kai vanduo užverda, įdedame stiklainį į jį ir išjungiame ugnį. Stiklainį paliekame pastovėti 10 min. Po to stiklainį išimame iš vandens, nusausiname, suplakame. Jei reikia, vėl prisukame dangtelį.
5. Stiklainį paliekame sausoje, vėsioje vietoje (pvz., ant palangės) dviem savaitėms. Kartą per dieną stiklainiuką pakratykite.
6. Po dviejų savaičių aliejų perkošiame į švarų, sandarų stiklinį indą. Raudonėlio aliejus paruoštas naudoti.

Raudonėlio aliejaus gaminimas šaltuoju būdu:

Atliekame viską tą patį, ką ruošdami aliejų kaitinimo būdu nuo 1 iki 4 punkto. Stiklainį reikia padėti tamsioje, vėsioje vietoje, apsaugotoje nuo saulės spindulių dviem savaitėms. Kas antrą dieną stiklainiuką pakratyti. Po dviejų savaičių aliejus turėtų tapti žalios spalvos ir paruoštas naudoti. Perkošiame į švarų, sandarų stiklinį indą. Raudonėlio aliejus paruoštas.

Pagamintas raudonėlio aliejus turėtų būti laikomas tamsioje, sausoje vietoje. Teisingai laikomas tinkamas naudoti net kelis mėnesius, o šaldytuve laikomas tinkamas net iki metų. Jeigu aliejus įgavo stiprų, rūgštų kvapą, vadinasi, jis sugedo ir naudoti nebetinkamas.

Raudonėlio aliejaus nauda

Raudonėlio aliejus yra nepaprastai naudingas mūsų sveikatai. Tai stiprus vaistas ir gali būti naudojamas tiek išoriškai, tiek gerti. Todėl ir jo dozavimas bei panaudojimas skiriasi priklausomai nuo to, kokiai problemai spręsti jis bus naudojamas.

Raudonėlio aliejus yra natūralus antibiotikas ir gali sėkmingai padėti kovoti su tokiomis bakterijomis kaip E.Coli. Taip pat tyrimai patvirtino raudonėlio aliejaus efektyvumą kovojant su candida tipo grybeliais.

Jis tinka sąnarių ir raumenų skausmams malšinti, odos ligoms gydyti. Vartojamas gerti, raudonėlio aliejus gydo skrandžio bei žarnyno negalavimus, gerina virškinimą, padeda nuo vidurių užkietėjimo, gerai valo kraują. Raudonėlio aliejus rekomenduojamas ir sergantiems diabetu.

Kaip ir dėl kiekvieno vaisto, taip ir dėl raudonėlio aliejaus naudojimo, ypač naudojimo į vidų, reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Tuo labiau kad dabar net vaistinėse galima įsigyti raudonėlio aliejaus arba raudonėlio aliejaus kapsulių.

Raudonėlio arbata

Visų pirma raudonėlio arbata rekomenduojama atsikosėjimui skatinti ir kosuliui lengvinti. Taip pat ji pasižymi raminančiu, stresą mažinančiu poveikiu, padeda kovoti su nemiga.

Raudonėlių arbatoje gausu antioksidantų, kurie kovoja su laisvaisiais radikalais, saugo mūsų imuninę sistemą, odos ir viso kūno sveiką išvaizdą. Taip pat raudonėlio arbata, kaip ir aliejus, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, skausmą malšinančiu poveikiu. Nors tyrimų nepakanka, tačiau manoma, kad raudonėliuose esančios medžiagos padeda apsisaugoti nuo vėžio.

Raudonėlio arbatos receptas

Vienam puodeliui raudonėlių arbatos reikės 1-2 arbatinių šaukštelių džiovinto raudonėlio, priklausomai nuo to, kokio skonio arbatos norite - kuo daugiau raudonėlio, tuo arbata bus kartesnė. Raudonėlį užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite prisitraukti 3-5 minutes.

Įspėjimai

Robert Tisserand ir Rodney Young įspėja, kad raudonėlių eterinis aliejus gali būti embriotoksiškas, todėl jo negalima naudoti nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Taip pat nurodo vidutinę gleivinės ir odos sudirgimo riziką. Tisserand ir Young nurodo maksimalią koncentraciją naudojant mišinyje ant odos - 1,1%.

Raudonėlio eterinis aliejus naudojamas tik išoriškai ir tik praskiestas. Naudojamas grynu pavidalu jis gali sudirginti odą. Juo nereikia tepti odos aplink akis, nosies vidaus ar kitų jautriausių odos vietas. Prieš eterinio aliejaus naudojimą rekomenduojama atlikti odos lopinėlio testą.

Tai galima padaryti atskiedus raudonėlio eterinį aliejų baziniu aliejumi ir užtepus nedidelį jo kiekį ant mažo odos plotelio, pavyzdžiui, ant vidinėje alkūnės ar riešo pusėje.

Prieš naudojant raudonėlio eterinį aliejų (ar kitus eterinius aliejus) gydymo tikslais, būtina pasitarti su gydytoju. Nerekomenduojama raudonėlio eterinio aliejaus naudoti nėščioms moterims, kadangi jis gali sukelti menstruacijas ir sukelti pavojų vaisiui.

Nėščios ir maitinančios moterys, norinčios vartoti šį eterinį aliejų, būtinai turėtų pasitarti su savo gydytoju. Raudonėlio eterinio aliejaus turėtų vengti ir žmonės, turintys aukštą kraujospūdį, sergantys širdies, kepenų ligomis, vėžiu, epilepsija.

Raudonėlis virtuvėje

Kaip žinia, raudonėlis - ne tik naudingojo eterinio aliejaus šaltinis, tai populiarus prieskonis, nepakeičiamas gaminant picas, makaronus, mėsą, jūros gėrybes, įvairius padažus.

Raudonėlis labiausiai žinomas kaip aromatingas prieskoninis augalas. Tačiau jis tinka ne tik picai ir makaronams pagardinti. Kretos raudonėlis - išskirtinis prieskoninis augalas, be kurio neįsivaizduojama daug kretietiškų bei graikiškų patiekalų.

Patys graikai ir ypač kretiečiai raudonėlį kaip prieskonį naudoja praktiškai visiems patiekalams: pradedant salotomis ir baigiant žuvies, jūros gėrybių, ant žarijų keptos mėsos patiekalais. Tūlas kretietis net keptas bulves apibarsto raudonėliu! Beje, dabar juo gardinami net bulvių traškučiai ir desertai.

Auksinė taisyklė: jokiais būdais negalima kaitinti raudonėlio! Nes kaitinamas jis patiekalui suteikia kartumo. Raudonėliu apibarstomas jau paruoštas ir ant stalo tiekiamas patiekalas. Kai kuriose tradicinėse Kretos tavernose raudonėlis yra kaip papildomas prieskonis šalia druskos ir pipirų.

Pačiam raudonėliui netikėtų atspalvių suteikia ypač tyras Kretos alyvuogių aliejus. Jei valgydami kokį karštą graikišką patiekalą jaučiate raudonėlio skonį, nepulkite girti raudonėlio universalumo.

Karštų patiekalų gamybai, ypač įvairiausiems troškiniams Graikijos šeimininkės naudoja visai kitą, Kretos kalnuose ne mažiau klestintį prieskoninį augalą - dašį. Kaitinant jo skonis keičiasi, tampa artimu raudonėliui, bet neapkartina patiekalo.

Raudonėlis puikiai dera su alyvuogių aliejumi bei kaparėliais. Kaip prieskonis raudonėlis naudojamas tiek šviežias, tiek džiovintas. Džiovinto raudonėlio kvapas kiek stipresnis, aitresnis, nebe toks švelnus.

Naudingosios savybės

• Naikina bakterijas ar stabdo jų augimą
• Rekomenduojamas probleminės ir aknės pažeistos odos priežiūrai
• Padeda palaikyti odą stangrią ir elastingą

Raudonėlis plačiai naudojamas ne tik maisto gamyboje, aromaterapijoje, kosmetikoje, liaudies medicinoje, tačiau pripažįstamas ir tradicinės medicinos. Kaip prieskonį naudokite jį drąsiai, tačiau saikingai, o štai dėl raudonėlio naudojimo kaip vaisto, būtinai pasikonsultuokite su vaistininku ar gydytoju.

---