Teisingai pasirinkę arbatą galite išgydyti ne vieną sveikatos sutrikimą. Pasaulyje tai antras dažniausiai vartojamas gėrimas po vandens. Juk arbata yra tam tikra prasme gydomasis nuoviras. Priklausomai nuo jos rūšies, galima turėti dvigubą naudą: ir pagerinti sveikatą, ir pasimėgauti skoniu. Lieka tik išsirinkti jums tinkamiausią.

Egzistuoja labai daug arbatų su prieskoniais, vaisiais, uogomis. Arbatoje yra daug svarbių vitaminų: provitaminas A, B grupės vitaminai, vitaminas C, K, nikotininė rūgštis. Išgerdami 3-4 puodelius žaliosios arbatos, jūs patenkinsite organizme vitamino P poreikį. Juodojoje ir žaliojoje arbatoje yra didelis kiekis rauginių medžiagų, eterinių aliejų, alkaloidų, amino rūgščių ir kitų naudingų medžiagų.

Arbatos rūšių palyginimas

Arbata yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, turintis gilias tradicijas ir įvairias rūšis. Tarp jų ypatingai išsiskiria raudonoji, žalioji ir juodoji arbatos. Kiekviena iš šių arbatų turi unikalių savybių, skonio niuansų ir poveikį sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime šių trijų arbatų skirtumus, naudą bei kaip jas tinkamai paruošti.

Raudonoji arbata (Rooibos)

Raudonoji arbata, dar žinoma kaip rooibos, kilusi iš Pietų Afrikos, kur ji gaminama iš fermentuotų siauralapio raibsteglio (Aspalathus linearis) lapų. Ši arbata pasižymi sodria raudona spalva ir švelniu, saldžiu skoniu.

Naudinga sveikatai

• Antioksidantai: Rooibos arbatoje gausu antioksidantų, kurie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais organizme, taip apsaugodami ląsteles nuo pažeidimų.
• Be kofeino: Kadangi rooibos natūraliai neturi kofeino, ji yra puikus pasirinkimas jautriems kofeinui žmonėms ar norintiems išvengti stimuliuojančio poveikio.
• Virškinimo gerinimas: Rooibos gali padėti sumažinti virškinimo sutrikimus ir palengvinti skrandžio problemas.

Paruošimas

Rooibos arbatą rekomenduojama užpilti verdančiu vandeniu ir leisti pritraukti 5-7 minutes. Dėl natūralaus saldumo dažnai nereikia papildomo cukraus ar medaus.

Žalioji arbata

Žalioji arbata yra gaminama iš Camellia sinensis augalo lapų, kurie minimaliai oksiduojami, todėl išlaiko daugumą natūralių medžiagų. Ji yra ypač populiari Azijos šalyse ir garsėja savo naudingomis savybėmis.

Žalioji arbata pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir yra populiarus pasirinkimas tiems, kurie ieško sveikatai palankaus gėrimo. Jos polifenoliai, tarp kurių ir svarbus epigalokatechingalatas, yra tos medžiagos, kurios saugo organizmą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio ir prisideda prie lėtinio uždegimo mažinimo. Žalioji arbata turi ir kofeino. Vidutiniškai 240 ml puodelyje žaliosios arbatos yra apie 25-30 mg kofeino. Ji suteikia švelnų energijos pakilimą be intensyvaus stimuliavimo, susijusio su didesnio kofeino kiekio gėrimais.

Naudinga sveikatai

• Antioksidantai: Žaliojoje arbatoje gausu katechinų, kurie padeda kovoti su oksidaciniu stresu ir gali sumažinti lėtinių ligų riziką.
• Metabolizmo skatinimas: Tyrimai rodo, kad žalioji arbata gali pagreitinti medžiagų apykaitą ir padėti reguliuoti kūno svorį.
• Smegenų funkcijos gerinimas: Dėl kofeino ir L-teanino derinio žalioji arbata gali pagerinti smegenų veiklą, didinti budrumą ir gerinti nuotaiką.
• Mažina nemalonų burnos kvapą: Katechino junginiai slopina bakterijas, mažindami infekcijų riziką.
• Padeda išvengti 2 tipo diabeto: Gali pagerinti jautrumą insulinui ir sumažinti cukraus kiekį kraujyje.
• Turi įtakos ilgaamžiškumui: Gali padėti apsisaugoti nuo vėžio bei širdies ligų.

Paruošimas

Žaliosios arbatos lapelius rekomenduojama užpilti 70-80 °C temperatūros vandeniu ir leisti pritraukti 2-3 minutes. Per ilgas pritraukimo laikas gali suteikti kartumo, todėl svarbu stebėti laiką.

Juodoji arbata

Juodoji arbata taip pat gaminama iš Camellia sinensis lapų, tačiau jie yra pilnai fermentuojami, todėl arbata įgauna tamsią spalvą ir stiprų skonį. Ji yra ypač populiari Europoje ir Šiaurės Amerikoje.

Juodosios arbatos - plikomos ar maišeliuose - rastume turbūt kiekvienuose namuose. O ją nusipirkti galime kiekvienoje bakalėjos parduotuvėje. Tai, ką mes vadiname „juodąja arbata“, Kinijoje žinoma kaip „raudonoji arbata“. Vakarų pasaulyje šiuo terminu apibūdinama arbata, pasižyminti intensyviu skoniu, tamsia (nuo tamsiai vyšninės iki juodos) spalva ir turinti didelį taninų kiekį.

Juodoji arbata, kaip ir dar trys arbatos rūšys (žalioji, ulongas ir baltoji) yra gaunama iš kininio (tikrojo) arbatmedžio lapelių, apdorojamų skirtingu būdu. Kininis arbatmedis (lot. Camellia sinensis) yra arbatmedinių (lot. Theaceae) šeimai, kamelijos (lot. Camellia) genčiai priklausantis augalas. Jis yra visžalis krūmas arba medelis, užaugantis daugiausia iki 2 m aukščio. Žydi baltais penkialapiais žiedeliais. Svarbiausioji arbatmedžio dalis - lapai - yra tamsiai žalios spalvos, lancetiški, karpytais kraštais. Savo forma jie kiek primena lauro lapus. Arbatmedžio augalas kilęs iš pietinės Azijos, šiuolaikiniame pasaulyje auginamas daugelyje tropinio ir subtropinio klimato regionų.

Nuo balandžio iki lapkričio mėnesio yra renkamos jaunų arbatmedžio ūglių viršūnės su 2-3 lapeliais. Žaliava išklojama ant specialių lentynų ir laikoma kol suminkštėja, tuomet - fermentuojama. Šiame proceso etape arbatos lapeliai gali būti aromatizuojami (jazminu, bergamote, citrusais ir pan.). Kai fermentuojami arbatos lapeliai įgauna specifinį kvapą ir tamsiai raudoną spalvą - sudžiovinami. Štai taip gimsta juodoji arbata!

Arbatžoles patartina laikyti stikliniame arba porceliano inde. Svarbu, kad indas būtų sandarus ir laikomas sausoje ir tamsioje vietoje. Arbatžolės linkusios lengvai sugerti kvapus, todėl laikomų nesandariame inde skonis gali pakisti. Arbatą galima išlaikyti ilgą laiką, tačiau laikui bėgant joje natūraliai mažėja kofeino kiekis.

Nustatyta, kad juodoji arbata turi daugiau kofeino nei kitos arbatų rūšys. Stiprios arbatos puodelyje gali būti 0,02-0,1 g kofeino. Todėl ji yra puikus pasirinkimas ieškant alternatyvos kavai ar energetiniams gėrimams. Tačiau tonizuojamasis, kavai prilygstantis poveikis yra ne vienintelė juodosios arbatos stiprybė.

Kasdien geriama juodoji arbata stiprina tam tikras organizmo sistemas ir padeda išvengi kai kurių ligų. Juodojoje arbatoje esančios rauginės medžiagos - katechinai - pagerina askorbo rūgšties pasisavinimą. Tai padeda stiprinti kapiliarus, mažina jų sienelių pralaidumą.

Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad kasdien išgeriant bent du puodelius juodosios arbatos galima sumažinti infarkto, insulto ir kitų širdies ligų riziką beveik 13 %. Taip pat tyrinėjamas juodosios arbatos poveikis vėžinių susirgimų prevencijai. Pirmieji rezultatai rodo juodosios arbatos poveikį odos, burnos vėžio prevencijai. Pastebimas ir tikėtinas potencialas kitų organų (pvz. krūties) vėžio prevencijai.

Naudinga sveikatai

• Širdies sveikata: Juodoji arbata gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir taip sumažinti širdies ligų riziką.
• Energijos suteikimas: Dėl didesnio kofeino kiekio juodoji arbata gali padėti padidinti budrumą ir suteikti energijos.
• Virškinimo gerinimas: Juodoji arbata gali padėti gerinti virškinimą ir sumažinti pilvo pūtimą.
• Antioksidacinės savybės: Antioksidantai padeda iš organizmo pašalinti laisvuosius radikalus bei sumažinti ląstelių pažeidimo riziką.
• Gali pagerinti žarnyno veiklą: Padeda palaikyti sveiką žarnyną, skatindama gerųjų bakterijų augimą.
• Gali padėti sumažinti kraujospūdį: Kasdienis juodosios arbatos vartojimas gali sumažinti sistolinį bei diastolinį kraujospūdį.

Paruošimas

Juodąją arbatą rekomenduojama užpilti verdančiu vandeniu ir leisti pritraukti 3-5 minutes. Priklausomai nuo pageidaujamo stiprumo, pritraukimo laiką galima koreguoti.

Juodosios arbatos paruošimo būdai

Juodosios arbatos ruošimą galima pavadinti „greitu“ arba „klasikiniu“. Greituoju būdu arbata tiesiog užplikoma puodelyje. Tai paprastas ir turbūt kiekvieno išbandytas būdas pasimėgauti kvapnios arbatos puodeliu. Klasikiniam juodosios arbatos ruošimui reikia trijų dalykų: arbatžolių, vandens ir specialaus, patartina, porcelianinio arbatinuko.

Geriausias arbatžolių ir vandens santykis yra 0,5 arbatinio šaukštelio arbatžolių vienam puodeliui vandens, tačiau jį galima keisti pagal pageidaujamą arbatos stiprumą. Arbatinuke užplikomas koncentruotas arbatos antpilas, kuris maždaug po 5 minutžių išpilstomas į puodelius ir praskiedžiamas virintu vandeniu. Arbatinuke dar neatšalusį antpilą galima užplikyti antrą kartą. Tokia arbata savo skoniu ir savybėmis prilygsta pirmą kartą užplikytai, tačiau nebeturi tokio intensyvaus kvapo.

Kitas arbatos paruošimo būdas yra toks: į ant ugnies kaitinamą arbatinuką sudedamos arbatžolės ir užpilamos trupučiu šalto vandens. Paliekama pastovėti keletą minučių ir pakaitinama, tačiau neužverdama. Tuomet nuoviras papildomas karštu vandeniu ir išpilstomas į puodelius.

Greituoju būdu ruošiamai arbatai užtenka puodelio ir užvirinto vandens. Į puodelį dedama 0,5-1 arbatinis šaukštelis arbatžolių, užpilamos verdančiu vandeniu, uždengiamos lėkštele ir paliekama 3-5 minutėms pastovėti. Štai ir viskas - arbatą galima gerti.

Kurią arbatą pasirinkti?

Pasirinkimas tarp raudonosios, žaliosios ir juodosios arbatos priklauso nuo asmeninių pageidavimų ir sveikatos tikslų:

• Jei norite išvengti kofeino: Rinkitės rooibos arbatą, nes ji natūraliai neturi kofeino.
• Jei siekiate padidinti antioksidantų suvartojimą: Žalioji arbata yra puikus pasirinkimas dėl didelio katechinų kiekio.
• Jei reikia daugiau energijos: Juodoji arbata suteiks daugiau kofeino ir padės padidinti budrumą.

Visos šios arbatos turi savo unikalių savybių ir gali būti naudingos sveikatai.

---