Kaip ir kadaise, taip ir iki šių dienų, duona lietuvio dienoje užima itin svarbią vietą.
Duonos svarba ir vartojimas Lietuvoje
Teigiama, kad vidutiniškai Lietuvoje per dieną gyventojas suvartoja net apie 300 gramų duonos. Manoma, kad populiariausia yra tamsi, ruginė ir juoda duona, tačiau mėgstama ir balta duona su kmynais.
Duonos gamybos istorija Lietuvoje
Jau prieš 15 000 metų iš grūdų masės buvo kepami kieti kepiniai. Prieš 5000-6000 metų senovės Egipte mokėta duonos tešlą kildinti rauginimo būdu. Pramoninėse kepyklose duona pradėta kepti 19 a. Lietuvoje pirmosios kepyklos kūrėsi prie dvarų. Paprastai tai būdavo atskiri pastatai su rankinėmis girnomis, grūdų grūstuvais, žarijų krosnimis.
Kepėjai minimi 16 a. dvarų inventorių knygose. Be duonos kepimo, kepėjai dirbo ir kitus dvaro darbus, kartais mokėjo činšą. Tik didesniuose miestuose buvo amatininkų (daugiausia svetimšalių), kepančių duoną pardavimui. 1789 Vilniuje dirbo 10 kepėjų (7 iš jų vokiečiai), 1840 - 18, 1860 - jau 200; 20 a. pradžioje kepyklos duona aprūpindavo 3-4 % miesto gyventojų.
20 a. 3 dešimtmetyje amatininkų kepyklos sparčiai kūrėsi mažesniuose miestuose ir miesteliuose. Didesniuose miestuose imta steigti mechanizuotas kepyklas. 1931 Kaune įsteigta Paramos kooperatyvo kepykla turėjo automatinę konvejerinę krosnį ir iškepdavo iki 45 tonų duonos per parą. 1936 pastatyta Šiaulių Bangos kepykla iškepdavo apie 10 tonų duonos per parą. 1940 pradžioje Lietuvoje (be Klaipėdos krašto) buvo 1150 kepyklų. Dauguma jų veikė prie maisto produktų parduotuvių, buvo nedidelės ir turėjo tik po vieną darbininką.
Per Antrąjį pasaulinį karą kai kurios didesnės kepyklos (Panevėžio, Klaipėdos ir kitos) buvo sugriautos, daug kepyklų nusiaubta. Sugriautos kepyklos po karo buvo atstatytos, modernizuotos (žarijų krosnys pakeistos konvejerinėmis, gamyba mechanizuota), pastatyta nedidelių kepyklų. Didžiausiuose miestuose buvo 20 kepyklų, jos iškepė 17 000 tonų duonos ir pyrago gaminių. Rajonuose veikė 24 Lietuvos vartotojų kooperatyvų sajungos kepyklos, jos 1944 iškepė 700 tonų duonos ir kitų kepinių.
6-7 dešimtmečiais mažos įmonės buvo likviduojamos. Iki 1964 pastatytos 8 didelės kepyklos Vilniuje ir Kaune (po 2), Klaipėdoje, Šiauliuose, Druskininkuose ir Palangoje, 70 kepyklų rajonuose. 7-9 dešimtmečiais pastatyta naujų kepyklų Vilniuje (1975), Klaipėdoje (1977), Kaune (1980), rekonstruotos kepyklos Klaipėdoje (1981), Druskininkuose (1983), Vilniuje (1983), Kaune (1985). Maisto pramonės ministerijai priklausančios mažos kepyklos (jos pradėtos vadinti duonos gamyklomis) sujungtos teritoriniu principu į susivienijimus (Vilniuje ir Kaune) ir duonos kombinatus (Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje).
1984 juose per parą buvo iškepama apie 450 tonų 90-95 pavadinimų duonos ir pyrago gaminių (apie 48 % duonos pramonės produkcijos). Lietkoopsąjungos duonos kepimo įmonės, esančios rajoninio pavaldumo miestuose ir kaimo vietovėse, 1984 per parą pagamindavo apie 500 tonų 45 pavadinimų duonos ir pyrago gaminių (apie 51 % duonos pramonės produkcijos). Panevėžio duonos kombinate (20 a. Atkūrus nepriklausomybę valstybiniai duonos gamybiniai susivienijimai ir duonos kombinatai tapo akcinėmis bendrovėmis, priklausančiomis Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai (iki 2000), o Lietkoopsąjungos įmonės - uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis.
21 a. pradžioje Lietuvoje veikė apie 40 didelių duonos pramonės įmonių (didžiausios - Vilniaus duona, Klaipėdos duona) bei apie 2000 nedidelių privačių kepyklų. 2021 didžiausios pagal metinę apyvartą duonos pramonės įmonės: Mantinga (Marijampolė), Vilniaus duona, Lietuvos kepėjas (Kaunas), Lašų duona (Rokiškis), Gudobelė (Kaišiadorys), Klaipėdos duona, Baltasis pyragas (Jonava), Nauji verslo projektai (MonAmi kepyklėlė, Kaunas), Plungės duonos kepiniai, Senoji kepyklėlė (PREZO kepyklėlės; Drobūkščių kaimas, Traksėdžio seniūnija, Šilalės rajono savivaldybė).
Labai išsiplėtė duonos pramonės gaminių asortimentas.
UAB "Lašų duona": Tradicijos ir Inovacijos
UAB „Lašų duona“ gamina itin įvairius šventinius gaminius. Džiaugiamės galėdami savo platų gaminių asortimentą siūlyti visus metus. Įmonės darbuotojai nuolat dalyvauja pasaulinėse maisto produktų parodose, domisi naujomis gamybos technologijomis, jų pritaikymu kepykloje. Kad gaminiai skanūs - liudija nuolat sugrįžtantys pirkėjai. Tą ypač matome šventiniu periodu, kai gaminių šventėms gaminame žymiai daugiau dėl padidėjusios paklausos.
- Kūčiukai: Maži ir traškūs, saltelėjusio skonio, pagardinti aguonomis.
- Proginė duona: Kepame itin gražiai išpuoštus 3 kilogramų svorio kepalus. Tai juoda duona, paruošta naudojant tik natūralius ingredientus.
- Itališkas šventinis pyragas „Panettone“ su razinomis arba spanguolėmis: Tai purus mielinis pyragas, kuriuo italai mėgaujasi Kalėdų metu.
- Lietuviškas šakotis: Be jo neįsivaizduojamos vestuvės ar jubiliejai.
Šventinės duonos, šakočių, pyragų kaina labai įvairi. Dažniausiai priklauso nuo dydžio.
Mūsų gamybos procesas yra pusiau automatizuotas, kiekvieno proceso metu prie duonos „prisiliečia“ žmogaus rankos, o ne vien tik mašinos. Naudojant tokį „pertraukiamą“ technologinį procesą, galima nuolat sekti patį duonos gamybos procesą ir užtikrinti kokybę, nenaudojant specialių cheminių priedų, kurie dažniausiai turi būti naudojami visiškai automatizuotame didžiųjų kepyklų technologiniame procese.
Didžiuojamės, kad „Lašų duonos“ kepyklos veikla išskirtinė tuo, kad patys auginame grūdines kultūras, iš kurių vėliau ir gimsta patys nuostabiausi duonos bei pyragų gaminiai. Mūsų kepykla „Lašų duona“ buvo įkurta prieš 30 metus, o kepyklos veikla yra išskirtinė tuo, kad patys auginame grūdines kultūras, iš kurių vėliau ir gimsta patys nuostabiausi duonos bei pyragų gaminiai.
Borodino duona - šiandien yra viena kvapniausių iš natūralaus raugo duonos gaminių. Jos pavadinimas kilo nuo žymaus Rusijos kompozitoriaus - Aleksandro Porfirjevičiaus Borodino - pavardės. Sakoma, kad keliaudamas su draugais po Italiją, jis sukūrė šią nuostabaus skonio duoną.
Nuo seno duona užėmė svarbų vaidmenį lietuvių gyvenime: pradedant įvairiais papročiais apipintomis duonos kepimo tradicijomis ir baigiant nuoširdžia pagarba net mažiausiai duonos kriaukšlelei. Jei mėgstate ir turite laiko eksperimentuoti virtuvėje, šeimą galite pradžiuginti savo rankomis keptos duonos kepalėliu. O jei, kaip ir dauguma, tokios prabangos, laiko atžvilgiu, negalite sau leisti, „Lašų duona“ internetu - geriausias pasirinkimas.
Duona - skanus, sotus ir maistingas produktas, o prieinamos skirtingos šios rūšys leidžia papildyti savo racioną kaskart vis kitokiu skoniu, taip ilgainiui atsirenkant vieną ar kelis mėgstamiausius. Dalis nei vienos dienos negali įsivaizduoti be kvapnios, aromatingos juodos duonos riekelės.
Pirkėjams, kuriems svarbiausia produkto sudėtis ir aktualu sveika duona, siūlome išbandyti dar maistingesnę, skaidulų gausią pilno grūdo duoną, juodą duone be mielių (su raugu) ir be cukraus, o taip pat - grikių duoną. Grikių duona išskirtinė ne tik savo skoniu bei naudingųjų medžiagų gausa. Galime drąsiai teigti, jog šio gamintojo iškepta duona yra natūrali ir kokybiška, nes gamyboje yra naudojami tik aukščiausios kokybės, savo ūkyje užauginti javai, sudėtyje nėra jokių cheminių priedų.
Platus duonos ir pyrago gaminių asortimentas yra orientuotas ne tik į fizinius asmenis, bet ir verslininkus. UAB Lašų duona yra 100 % lietuviško kapitalo įmonė, šeimos verslas, iš kartos į kartą suteikiantis mūsų klientams galimybę mėgautis natūraliu ir autentišku lietuviškos duonos skoniu. Ypatingai didžiuojamės šiais juodos duonos kepiniais: firminė Lašų duona, Ajerų, Rygos, Bočių, Jums, Visai šeimai, Palangos duonos.
Tai ypač aukštos kokybės gaminiai, paruošti laikantis seniausių gamybos tradicijų ir receptūrų. Didžiąją dalį savo produkcijos eksportuojame į kitas pasaulio valstybes, todėl mūsų duoną galima drąsiai vadinti viso pasaulio duona!
Duona lietuviams nuo seno buvo kasdienis maistas. Ištobulinti duonos ir pyrago kepinių receptai - įmonės paslaptis ir pasididžiavimas.
ŽŪB „Lašai“ ir UAB „Lašų duona“ nuolat atnaujina žemės ūkio techniką ir duonos gamybos technologijas, plečia ir įvairina duonos asortimentą. Šiais metais bendrovė įsigijo naujos žemės ūkio technikos, kuri leido atsisakyti laukų tręšimo cheminėmis priemonėmis ir visą sezoną javus purškė tik organinėmis trąšomis. Šių bendrovių veiklos kelias orientuotas į biodinaminį ūkį ir jos nuosekliai ta kryptimi eina. Žadama naujovių ir duonos gamyboje - nuo Naujųjų metų bus paleista Eko duonos linija.
Be to, bendrovėje jau pradėta gaminti viso grūdo duona be miltų, kurią rudenį UAB „Lašų duona“ pristatys Vokietijoje vyksiančioje parodoje. Tai nepaprastai maistinga, sveika, turtinga savo sudėtimi duona: įvairių neskaldytų grūdų mišinys, o jo rišamoji medžiaga - skaidulos.
Apie visaapimantį duonos kepimo proceso modernizavimą bendrovės generalinė direktorė kalba rezervuotai: „Šiuo metu įmonėje veikiančios technologijos leidžia mums būti lankstiems ir tai yra mūsų privalumas. Jei modernizuosimės - prarasime lankstumą. Teks gerokai pasvarstyti.
Bendrovės vadovė pabrėžė ir tai, ko šioje bendrovėje tikrai nebus - „tunelinės“ duonos gamybos linijos. „Jei duonos gamybos procese prie jos neprisiliečia kepėjo rankos, tuomet iškepama nebe duona, o gaminys. Tunelinė duonos gamybos linija - ne mūsų kelias. Mūsų kepamos duonos svarbiausiu ingredientu visada bus kepėjų perduota gera energija, nes mūsų veiklos filosofija orientuota į sveiką produktą, sveiką aplinką ir sveiką mikroklimatą kolektyve. Tai mūsų vertybės ir mes jas puoselėsime“, - sako I. Aukštuolienė.
UAB „Lašų duona“ kepykla duoną iš naujojo derliaus miltų pradės kepti spalio mėnesį. Reikia laiko, kad grūdas pailsėtų. Nuo kūlimo iki šviežių miltų naudojimo turi praeiti maždaug du mėnesiai. Tai technologinės plonybės. Po to vyks eksperimentiniai kepimai, nes kiekvienas derlius technologams pateikia iššūkių.
Saasakimšoje Lietuvos duonos rinkoje šios bendrovės duona tiekiama tik Aukštaitijos regionui, kur UAB „Lašų duona“ įsikūrusi ir sėkmingai veikia jau 23 metus.
Šiais metais Lietuvoje rugių derlius geras, tačiau visas kompleksas kitų pastarojo meto aplinkybių sąlygoja, kad naujojo derliaus duoną teks branginti.
„Mūsų partneriai, iš kurių mes perkame pagal receptūras duonai reikiamus komponentus, siunčia aiškius signalus, jog jų žaliava šiemet bus brangesnė. Be to, negalime negalvoti ir apie savo darbuotojų gerovę - jei didėja minimalus atlyginimas, mes savo žmonėms taip pat turime didinti algas, nors jos ir ne minimalios. Didinant atlyginimus išaugs ir mokesčiai. Visa tai neišvengiamai kilstels duonos kainą“, - sako I. Aukštuolienė.
Šiais metais bendrovė pradėjo aktyvias rinkos žvalgytuves Japonijoje.
UAB “Lašų duona” - vieni pirmųjų duonos kepėjų Lietuvoje, pradėjusių eksportą. Dabar net 70 procentų savo produkcijos bendrovė išveža į įvairias Europos valstybes, Australiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Kanadą.
Kad UAB „Lašų duona“ produkcija verta dėmesio tų, kurie galvoja ką valgo, liudija žaliosios „Rakto skylutės“ ženklas ant šios bendrovės duonos pakuočių. Tai oficiali žyma, kuri rodo, kad duona yra sveikatai palankus maisto produktas, užtikrinantis žmogaus organizmui reikiamą skaidulų kiekį, jame labai mažai cukraus arba vietoj jo naudojamas medus.
„Taip, mūsų duona pralenda pro šią „Rakto skylutę“. Kitaip ir būti negali. Šiandien skoniu pasaulio nenustebinsi, o, štai, natūraliu, sveiku produktu atsirakini net ir didžiųjų pasaulio valstybių rinkas“, - sako generalinė direktorė I. Aukštuolienė.