Paukščiai yra visaėdžiai, todėl jų racione gali būti augalinės, gyvulinės kilmės ir mineralinių lesalų. Augalinės kilmės lesalai daugiausia būna grūdai ir jų produktai. Jie paukščių lesaluose sudaro iki 60-70 procentų.
Koncentruoti lesalai
Kukurūzai - vertingas lesalas, tinkąs visų rūšių ir įvairaus amžiaus paukščiams. Paukščiai kukurūzus noriai lesa ir suvirškina iki 85-90 proc. juose esančių maisto medžiagų. Kviečiai - puikus lesalas, turintis nedaug ląstelienos. Paukščiams lesinti vartojami maistui netinkami, tačiau geros kokybės pašariniai kviečiai. Kviečiuose yra nemažai angliavandenių, baltymų.
Miežiai - pagrindiniai pašariniai grūdai paukščiams. Jų apvalkalas kietesnis ir storesnis negu kukurūzų ir kviečių. Todėl į jauniems paukščiams skirtus kombinuotuosius lesalus, kurių pagrindą sudaro miežiai, būtina pridėti fermentų premikso. Kvietrugiai (kviečių ir rugių hibridas) taip pat tinkamas, daug angliavandenių turintis lesalas paukščiams.
Žirniai - tai vienas iš geriausiai Lietuvoje augančių baltymingųjų augalų. Į paukščių racioną jų galima dėti iki 30 procentų. Pašarinės pupos - taip pat baltymingas lesalas, kuriame yra apie 26-27 proc. baltymų ir apie 2 650 kcal/kg apykaitos energijos. Todėl pupų kiekis paukščių lesaluose turi būti ribojamas iki 20 proc. Įvairaus amžiaus ir rūšių paukščiams lesinti tinka soros (dar vadinamos prosais).
Paukščius galima lesinti ir aliejaus gamybos atliekomis. Spaudžiant aliejų iš aliejinių-techninių kultūrų (sojos, saulėgrąžų, rapsų) lieka išspaudos, rupiniai. Šie lesalai turi daug baltymų (nuo 20 iki 50 proc.). Pagal biologinę vertę rupinių ir išspaudų baltymai yra daug geresni už grūdų baltymus, jie panašūs į gyvulinės kilmės baltymus. Be to, išspaudose yra apie 10, rupiniuose - iki 3,5 proc. riebalų.
Sultingieji lesalai
Tai nėra maistingi lesalai, tačiau juose gausu mineralinių medžiagų, kurių dėka geriau virškinamos ir įsisavinamos kitų lesalų (įskaitant ir pačių sultingųjų lesalų) maisto medžiagos. Morkos tinkamos lesinti įvairaus amžiaus paukščiams. Jos racioną ypač papildo vitaminais žiemos laikotarpiu, kai paukščiai negauna žolės.
Bulvės turtingos angliavandenių. Cukriniuose runkeliuose yra iki 16 proc. cukraus. Šakniavaisiai paukščiams lesinami žali: vištoms skiriama 20, antims - 40, kalakutams - 50, žąsims - 150 g per parą vienam paukščiui.
Paukščius galima lesinti ir geros kokybės susmulkintu silosu. Vištoms jo galima duoti 30, antims - iki 120, kalakutams - iki 80, žąsims - iki 150 g per dieną vienam paukščiui. Iš žolinių lesalų paukščiams tinka jauni dobilai, liucernos, esparcetai. Pigūs žoliniai lesalai - geras vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis.
Eglių ir pušų spygliai yra neblogas vitaminų priedas: 1 kg spyglių yra 1 500-3 000 mg vitamino C, 70-90 mg karotino, 4-6 mg vitamino B2, 350 mg vitamino E. Todėl lesinant lesalais, turinčiais smulkintų spyglių, pagerėja paukščių apetitas, padidėja dėslumas, pagerėja kiaušinių biologinės savybės, jauniklių gyvybingumas ir penėjimo intensyvumas.
Geras baltymų ir vitaminų šaltinis yra žolės miltai: 1 kg žolės miltų yra nuo 80 iki 120 mg karotino, 140-180 g visaverčių baltymų ir nemažai mineralinių medžiagų.
Gyvuliniai baltyminiai lesalai
Iš šios grupės lesalų paukščiams galima duoti nugriebto pieno, pasukų, varškės, žuvų miltų, virtuvės atliekų, sliekų, moliuskų. Juose daug visaverčių baltymų, mineralinių medžiagų, B grupės vitaminų. Gyvulinės kilmės lesalai lengvai virškinami ir gerai paukščių organizmo įsisavinami.
Žuvų miltai gaminami iš menkavertės žuvies ar žuvies perdirbimo atliekų, tačiau juose yra 50-65 proc. baltymų, turinčių visų nepakeičiamųjų aminorūgščių. Paukščius galima lesinti tik termiškai apdorotais moliuskais, kurie yra geras baltymų šaltinis.
Paukščius galima lesinti ir virtuvės atliekomis, tačiau jos turi būti virtos, neaprūgusios, o kaulai susmulkinti. Tai papildomas pigus baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų šaltinis.
Mineraliniai lesalai
Mineralinių medžiagų trūkumui kompensuoti paukščiams duodama mineralinių medžiagų papildų. Kalcio turintys mineraliniai lesalai yra kreida, gesintos kalkės, moliuskų kiauteliai, kiaušinių lukštai. Kreidoje, gesintose kalkėse yra daug kalcio. Moliuskų kiauteliuose gali susikaupti apie 37-38 proc. kalcio.
Žiemą ir pavasarį paukščiams reikėtų papildomai duoti ir sintetinių vitaminų priedų. Dažniausiai duodama A ir D vitaminų papildų, rečiau - B grupės vitaminų. Geras vitaminų šaltinis yra ir pašarinės mielės. Jos lesalus praturtina B grupės vitaminais ir baltymais.
Praturtinti grūdus B2 vitaminu, pagerinti jų skonio savybes ir ląstelienos įsisavinimą dar galima juos sudaiginus.
Rapsų rupiniai karvių racione
Balansuojant produktyvių karvių racionus, svarbu, kad juose būtų pakankamas kiekis didžiajame prieskrandyje neskaidomų baltymų. Su pašaru karvės turi gauti prieskrandyje skaidomų ir neskaidomų proteinų. Jei skaidomų baltymų labai daug, prieskrandyje susidaro amoniako perteklius, ir mikroorganizmai nepajėgia jo viso pasisavinti. Todėl karvių pašaruose turi būti pakankamai didžiajame prieskrandyje neskaidomų baltymų.
Kai primilžis yra didesnis (apie 30-40 kg), mikrobiniai baltymai tenkina tik apie 60 proc. amino rūgščių reikmės, todėl jos turi patekti iš kito šaltinio - prieskrandyje neskaidomų proteinų. Sudarant racionus pieningoms karvėms, svarbu žinoti pašarų proteinų skaidymo lygį. Vidutinį kiekį (apie 25 proc.) turi kukurūzų silosas, saulėgrąžų, palmių rupiniai, džiovintos mielės. Daugiausia neskaidomų proteinų (apie 35 proc.) yra aukšta temperatūra apdorotuose pašaruose - žolės miltuose, sojų, rapsų, medvilnės rupiniuose, džiovintame saladine.
Produktyviems gyvuliams jų reikia daugiau (apie 35-40 proc. visų raciono baltymų kiekio). Wisan-Raps rupiniuose neskaidomų didžiajame prieskrandyje baltymų yra 60-70 proc.
Dalios Krapikienės ūkyje, Grinkiškio seniūnijoje, Radviliškio rajone, buvo atliktas 2 mėnesių trukmės karvių šėrimo tyrimas, kuriuo bandyta nustatyti specialiai apdorotų rapsų rupinių Wisan-Raps kiekį karvių racionuose, jų įtaką karvių sveikatai, produktyvumui, pieno kokybės rodikliams.
Kontrolinės grupės karvės buvo šeriamos ūkio racionu - kukurūzų, daugiamečių žolių silosu, kultūrinių pievų šienu, miežiniais šiaudais ir ūkyje paruoštais kombinuotaisiais pašarais. Bandomosios grupės karvės buvo šeriamos tais pačiais pagrindiniais pašarais kaip ir kontrolinės. Bandomiesiems gyvuliams kombinuotieji pašarai buvo praturtinti specialiai apdorotais rapsų rupiniais, kurių kiekis buvo didinamas nuo 10 iki 25 proc.
Tiriamuoju laikotarpiu iš bandomosios grupės karvių vidutiniškai per parą buvo primelžiama po 16,1 kg arba 0,7 kg daugiau negu iš kontrolinių. Be to, bandomųjų gyvulių produktyvumas buvo stabilesnis. Jų primilžiai didėjo, didinant rapsų rupinių kiekį kombinuotuosiuose pašaruose iki 15 proc. (apie 0,8-1 kg per dieną). Bandomosios grupės karvės buvo ne tik pieningesnės: jų pienas buvo riebesnis ir baltymingesnis negu kontrolinių, atitinkamai 0,46 ir 0,18 proc.
Tiriant kokybinius pieno rodiklius, paaiškėjo, kad bandomųjų karvių piene somatinių ląstelių skaičius (SLS) nuo didesnio rapsų rupinių kiekio (25 proc. kombinuotuosiuose pašaruose) padidėjo. Sumažinus šių pašarų kiekį iki 10 proc., SLS sumažėjo iki standarto reikalavimų. Skaičiuojant pašarų sąnaudas, nustatyta, kad bandomosios grupės karvės 1 kg pieno pagaminti suvartojo 0,04 pašarinių vienetų (p.v.) mažiau negu kontrolinės.
Apibendrinant bandymų duomenis, galima teigti, kad specialiai apdoroti rapsų rupiniai teigiamai veikia karvių produktyvumą ir sveikatą. Rapsų rupinius Wisan-Raps įterpti į koncentruotus pašarus nesudėtinga, juos gali naudoti ir nedideli pieno ūkiai. Kai karvės nėra labai produktyvios (iki 15 kg pieno per dieną), pakanka 10 proc. rupinių kombinuotuosiuose pašaruose (0,5 kg per dieną). Produktyvių karvių (25-40 kg per dieną) kombinuotuosiuose pašaruose, atsižvelgiant į raciono baltymų kokybę, šie rupiniai gali sudaryti iki 30 proc. (0,8-2 kg rupinių per dieną).
| Rodiklis | Kontrolinė grupė | Bandomoji grupė |
|---|---|---|
| Vidutinis primilžis per parą | 15.4 kg | 16.1 kg |
| Riebalų kiekis piene | X% | X+0.46% |
| Baltymų kiekis piene | Y% | Y+0.18% |
| Pašarų sąnaudos 1 kg pieno | A p.v. | A-0.04 p.v. |