Kasdien besisukiojantys virtuvėje į savo rutiną yra įtraukę daugiau nei vieną aliejų. Populiariausiais pasirinkimais vis dar išlieka alyvuogių, saulėgrąžų, kokosų ir avokadų. Dar vienas ganėtinai dažnas variantas - tai rapsų aliejus. Ir visgi, nemaža dalis žmonių yra linkę šią produkciją skirstyti į blogą bei gerą. Tačiau, tai daryti ne visai teisinga.

Juk, kai kurie aliejai netinka kepimui, tačiau gali būti idealus ir sveikas pasirinkimas salotoms. Kiti savo sudėtyje taip pat greičiausiai turi tam tikrų naudingų medžiagų. Tačiau, šį kartą aptarsime tik vieno aliejaus maistinę vertę. Rapsų aliejus yra dažnas ir daugumos žmonių mėgstamas pasirinkimas. Laimei, specialistai užtikrina, jog pastarasis yra išties saugus sprendimas.

Rapsų aliejaus privalumai

Pirmiausiai dėl to, jog šį galima kaitinti net labai aukštoje temperatūroje. To negalima pasakyti apie kai kuriuos kitus aliejus, mat tokiu atveju, šie ima išskirti nuodingas medžiagas, kurios gali pakenkti Jūsų sveikatai. Be to, rapsų aliejus turi bene mažiausiai sočiųjų riebalų. Kita vertus, jo sudėtyje galima rasti polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios, pasak specialistų, gali prisidėti prie mažesnio cholesterolio lygio.

Kaip jau minėjome kiek anksčiau, rapsų aliejus savo sudėtyje turi riebalų rūgščių, kurios yra naudingos sveikatai. Tačiau, tai dar ne viskas, kuo šis produktas gali pasigirti. Pastarajame taip pat gausu ir vitamino E. Būtent jis saugo mūsų ląsteles, taip pat turi labai svarbią rolę imuninėje sistemoje. Taipogi, rapsų aliejaus sudėtyje yra ir A, K bei D vitamino.

Pasak specialistų, šis produktas pasižymi beveik idealiu Omega 3 ir Omega 6 rūgščių santykiu. Kaip dar vieną privalumą reikėtų išskirti ir tai, jog rapsų aliejus nėra genetiškai modifikuotas. Tai užtikrina griežti Europos Sąjungos standartai. Pastarieji bet kokiomis aplinkybėmis draudžia ūkininkams auginti modifikuotus rapsus. Tad, esame apsaugoti ir galime pasimėgauti šio produkto teikiamais privalumais. Be to, toks aliejus pasižymi išties neutraliu skoniu, taip pat neskleidžia intensyvaus kvapo.

10 rapsų aliejaus stiprybių:

1. Rapsų aliejus turi tiek omega 6, tiek omega 3 riebalų rūgščių santykiu 3:1. Mitybos specialistai pripažįsta, kad rapsų aliejus turi geriausią riebalų rūgščių procentinę sudėtį.
2. Selekcijos būdu išvestuose rapsuose abstu žmogui naudingos oleino riebalų rūgšties (~60 %).
3. Rapsų aliejus - puikus vitaminų A, E, D ir K šaltinis.
4. Jo sudėtyje yra nepakeičiamų polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių žmogaus organizmas pats negamina ir gauna tik su maistu.
5. Nėra genetiškai modifikuotas, kadangi visoje ES genetiškai modifikuotus rapsus auginti draudžiama.
6. Rapsų aliejus yra universalus, nes yra neutralaus skonio ir aromato.
7. Rafinuojamas tik pirmojo spaudimo aliejus, todėl rapsų aliejaus gaminimo procese jokie tirpikliai nėra naudojami.
8. Rafinavimas yra atliekamas panaudojant moderniausias technologijas, todėl rapsų aliejus atitinka aukščiausius reikalavimus. Gamintojai nuolat atlieka laboratorinius tyrimus ir tikrina kiekvienos partijos kokybę.
9. Ilgai išlieka skaidrus, be to, sąveikoje su oru neįgyja nemalonaus kvapo.
10. Rapsų aliejus tinkamiausias kepimui aliejus, nes jo aukšta degimo temperatūra.

Rafinuotas ar nerafinuotas?

Renkantis rapsų aliejų, labai svarbu atsižvelgti ir į tai, ar pastarasis yra rafinuotas. Iš tiesų, Jūsų virtuvėje gali puikiai prigyti abu variantai, tačiau šie turėtų būti naudojami skirtingomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, rafinuotas rapsų aliejus idealiai tinka kepimui aukštoje temperatūroje. Dažniausiai pastarasis būna apdorotas chemiškai - dingsta jo skonis bei aromatas, produktas tampa skaidriu.

Būtent dėl to jį galima naudoti net aukštoje temperatūroje. Tačiau, nerafinuotas rapsų aliejus tam visiškai netinka. Dėl šios priežasties, rekomenduojama jį vartoti kartu su salotomis, sriubomis ar įvairiais užkandžiais. Kita vertus, pastarasis savo sudėtyje taip pat turi naudingų medžiagų.

Laikymo sąlygos

Net jei įsigijote patį kokybiškiausią rapsų aliejų, šį vis tiek reikia laikyti tinkamomis sąlygomis, jog pastarasis nepagestų anksčiau laiko. Įprastai, specialistai rekomenduoja aliejų padėti į vėsią vietą, kurios nesiektų tiesioginiai saulės spinduliai, mat tai gali paskatinti oksidacijos procesą. Be to, nepamirškite atsižvelgti į tai, jog dažniausiai pradarius pakuotę, produktą rekomenduojama suvartoti per mėnesį.

Rapsų aliejus vertinamas dviprasmiškai

Pastaruoju metu į dažną elektroninio pašto dėžutę atkeliavusi rapsų aliejų kompromituojanti informacija sukėlė nerimą ne vienam, šį aliejų vartojančiam kasdieniam maistui gaminti. „Šiandien rapsų aliejus yra vienas labiausiai vartojamų riebalų ir rapsų pramonės atstovai bando ji pateikti kaip labai gerą ir sveikatai naudingą produktą.

O ta tiesa apie rapsus, teigiama laiške, kelianti nerimą, nes rapsai esą labai toksiški garstyčių šeimos augalai. Dėl to, kad jie turį mirtinų nuodų - eruko riebiųjų rūgščių, dėl kurių laukinių rapsų neliečia jokie vabzdžiai. Maža to, laiške gąsdinama, kad visi rapsai yra genetiškai modifikuoti.

Pasak laiško teiginių, ilgai vartojant rapsų aliejų galima susirgti plaučių, širdies ligomis, glaukoma, anemija, vėžiu, o tam tikros jame esančios rūgštys sugadina apsauginį nervų sluoksnį (mieliną). „Kad rapsų aliejų būtų įmanoma vartoti maistui, jis turi būti labai rafinuotas, dažnai naudojant įvarius pavojingus chemikalus. Nes kitaip jis būtų labai neskanus.

Tačiau dauguma perdirbėjų, norėdami išgauti kuo daugiau aliejaus ir taip gauti daugiau pelno, naudoja pigius rafinavimo metodus ir procesą atlieka labai aukštoje temperatūroje. Taip aliejus tampa labai panašus į hidrogenizuotus riebalus ir dar pavojingesnis sveikatai.

Internetu platinamas tekstas panašus į piktą pokštą. Ir autorius pasiekė savo - kaip virusas plinta per žmonių elektroninio pašto dėžutes, skleisdamas vos ne paniką. Labai lengva apgaudinėti žmones, kurie mažai nutuokia apie biologiją. Vien jau pasakymas, kad visi rapsai yra genetiškai modifikuoti, kompromituoja visą rašinį. Lietuvoje ūkininkai augina daug rapsų, bet niekas neaugina genetiškai modifikuotų.

Jeigu taip būtų, tai ūkininkai privalėtų kiekvienais metais pirkti sėklas iš biotechnologijų kompanijos ir mokėti jai patentinį mokestį (visi genetiškai modifikuoti augalai yra užpatentuojami, antraip biotechnologijų kompanijoms nebūtų prasmės juos kurti ir gaminti, jeigu tokiu būdu iš ūkininkų negalėtų susirinkti šio augalo „nuomos mokestį“). Žinoma, rapsų aliejus nėra toks geras, kaip saulėgrąžų, alyvuogių, linų.

Bet rapsai tikrai nėra mirtinai nuodingi, toje bastutinių, arba kryžmažiedžių (ne garstyčių), šeimoje apskritai nėra mirtinai nuodingų augalų. Lietuvoje rapsų aliejus maistiniams tikslams pradėtas gaminti nuo 1986 m. Į Lietuvos rinką patenkančių maisto produktų tikrinimas vykdomas nustatyta tvarka ir periodiškumu. Dėl rapsų aliejaus pažeidimų nebuvo nustatyta.

Rapsų aliejuje gerai subalansuotos nepakeičiamos polinesočiosios riebalų rūgštys (30 proc.), kurios nesintetinamos žmogaus organizme, turi mažiausią kiekį ribojamų sočiųjų riebalų rūgščių(8 proc.), pakankamai daug polinesočiųjų (62 proc.). Rapsų aliejus dėl didelio kiekio oleino riebalų rūgšties yra stabilus, tinka vartoti kepimui bei emulsijoms gaminti (majonezui, sviestui, margarinui).

Eruko rūgštis natūraliai susidaro rapsų aliejuje, techniniams tikslams skirtame aliejuje jos randama iki 50 proc., maistui skirtame rapsų aliejuje turi būti ne daugiau kaip 2 proc. Daržovių aliejumi kartais vadinamas augalinių aliejų, skirtų kepimui, mišinys.

Rapsų aliejaus maistinė vertė

100 g. augalinio aliejaus žmogaus organizmui suteikia 700-900 kcal. Valgomajame šaukšte augalinio aliejaus yra iki 120 kcal. Riebalai pagal kilmę yra skirstomi į gyvūninius ir augalinius. Gyvūniniai riebalai turi daugiau žmogui svarbių vitaminų A ir D, tačiau juose yra gana daug cholesterolio ir sočiųjų riebalų rūgščių, skatinančių aterosklerozę.

Ypač svarbią reikšmę aprūpinant žmogaus organizmą antisklerotinėmis medžiagomis turi augalinės kilmės riebalai - aliejai. Viena iš antisklerotinių medžiagų, esanti aliejaus sudėtyje, yra polinesočiosios riebalų rūgštys.

Rapsų aliejuje, palyginti su kitais augaliniais aliejais, yra mažiausias sočiųjų riebalų rūgščių kiekis - vos 6 proc. (palyginimui - saulėgrąžų aliejuje 11 proc., alyvų aliejuje 14 proc., sojų - 15 proc.), o polinesočiųjų - linolo 26 proc., alfa linoleno 10 proc. (alyvų aliejuje atitinkamai 8 proc.

Rapsų aliejuje gali būti eruko rūgšties, kurios didesnis kiekis gali turėti neigiamą poveikį organizmui, tačiau šios rūgšties kiekis aliejuje yra kontroliuojamas tiek Lietuvoje, tiek ir Europos Sąjungoje.

Eruko rūgšties didžiausios leidžiamos koncentracijos yra taikomos aliejams, riebalams ir jų mišiniams, taip pat ir sudėtiniams maisto produktams, į kuriuos pridėta aliejų, riebalų ar jų mišinių. Didžiausia leidžiama eruko rūgšties koncentracija minėtuose produktuose neturi būti didesnė negu 5 proc.

Ką renkasi pirkėjai?

Mėsai, blynams, bulvėms kepti, salotoms ar košėms gardinti - kiekvienas aliejų naudojame pagal savo fantaziją ir mėgstamų patiekalų paruošimo būdą. Nors visi ieškome sveikiausio, skaniausio ar šviežiausio aliejaus, kiekvienas pasirenkame skirtingos rūšies aliejų. „Patys populiariausi aliejai lietuvių pirkėjams yra saulėgrąžų, rapsų ir alyvuogių. Taip pat dažnai žmonės perka kokosų ir linų sėmenų aliejus.

Pats populiariausias yra rafinuotas saulėgrąžų aliejus, jis sudaro apie 50% visų aliejaus pardavimų“, - tikina „IKI“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė. Rapsų, saulėgrąžų, alyvuogių, kokosų - rodos, populiarus jau spėjo tapti ne vienos rūšies aliejus. Kartais sakoma, kad kiekviena tauta turėtų naudoti iš savo šalyje ar bent regione augančių augalų išgautą aliejų. Būtent toks bus palankiausiais sveikatai.

Sveikos mitybos ir gyvensenos konsultantė Asta Keturkienė aiškina, kad šiame posakyje tiesos yra, tačiau šiais laikais, kai nevaržomai galime įsigyti aliejaus, kuris veiktų kaip gerųjų medžiagų bomba, neverta savęs varžyti ir vartoti vienos kurios nors rūšies. Žinoma, labai svarbūs ir asmeniniai kiekvieno žmogaus poreikiai.

„Tam žmogui, kuris turi polinkį kaupti svorį, daug aliejaus vartoti nereikia - galbūt pakaks ir vieno, daugiausia - dviejų sriubinių šaukštų parai. Mėsą galima kepti grilyje, ant grotelių, nebūtinai riebaluose. Tiems žmonėms, kurie yra liekni, turi sausą odą ar kenčia nuo, tarkime, vidurių užkietėjimo, jiems reikia daugiau aliejaus.

Su sąlyga, jeigu jį suvirškina - jei pavalgo ir gerai jaučiasi, neapsunksta, nekyla rūgštingumas, vadinasi, tokį suvartoto riebalo kiekį toleruoja“, - pasakoja A. Keturkienė. Maždaug dvidešimtmetį Lietuvoje vienas iš lyderių - rapsų aliejus. Jis - vienas pigesnių, todėl mūsų šalies vartotojams patinka, bet ekspertai iš rapsų išgautą aliejų vertina skirtingai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyr. specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Rita Sadūnaitė: „Šiaurės klimato zonoje išaugintas rapsų aliejus nepaprastai geras. Jame subalansuotas omega 6 ir omega 3 santykis, kuris idealiai tinka žmogaus organizmui. Šitame aliejuje labai gerai subalansuoti ir vitaminai A, E, D, K.“

Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė turi priešingą nuomonę. Anot jos, rapsai - prasta kultūra. „Lietuvoje jie sunkiai auga, labai chemizuotas produktas, kuriam reikia daug pesticidų. Kai kurie žmonės netoleruoja rapsų, jie galbūt net nesupranta, kodėl nesuvirškina maisto, jeigu jis pagamintas su rapsų aliejumi. Viena vertus, jis giriamas dėl to, kad turi omega 3 riebalų rūgščių. Kita vertus, jei jame galime rasti omega 3, tai ant jo negalima kepti“, - sako ji.

Dar dažniau nei rapsų, lietuviai įpratę rinktis saulėgrąžų aliejų. Sveikos mitybos ir gyvensenos konsultantė A. Keturkienė svarsto, ar jį verta rinktis: „Saulėgrąžų aliejus pas mus populiarus, tik jo sudėtis nėra tokia gera, kad turėtumėm jį labai dažnai vartoti.

Tos geros sudėties kriterijai: kiek jame yra omega 6 ir omega 3 rūgščių. Jos labai svarbios, mes iš niekur kitur negauname, tai - nepakeičiamos aminorūgštys.“ Pigesnės žaliavos ir mažiau sveikatai palankūs aliejai - rodos, taip ekspertai apibūdina Lietuvoje populiariausiais jų rūšis.

VMVT inspektorė R. Sadūnaitė aiškina, kokie kokybiniai reikalavimai keliami tokiems produktams. „Vienareikšmiškai aliejus turi būti saugus - neturi būti sunkiųjų metalų, benzopirenų ar kitų toksinių medžiagų. Iš kokybinių rodiklių - aliejaus rūgštingumas turi atitikti reglamentuojamoms normoms. Taip pat - peroksidų skaičius, riebalų rūgščių sudėtis privalo atitikti deklaruojamą aliejaus rūšį“, - kalba inspektorė.

Dažniausiai visas normas nepriekaištingai atitinka skaidrūs, gražiai geltoni rafinuoti aliejai. Tačiau juos vertinant neapsigauti ragina pirmoji Rytų Europoje sertifikuota alyvuogių aliejaus degustuotoja L. Davletšina. Pasak jos, rafinuotas aliejus nė nevertas vadintis aliejumi. „Rafinavimas - tai cheminis procesas, kurio metu gerinama galutinio produkto kokybė.

Gerinama išimant toksinus, išimant spalvą, skonį ir kvapą. Taigi, ką mes galiausiai turime? Nieko“, - pabrėžia alyvuogių aliejaus someljė. Sveikos gyvensenos tyrinėtoja G. Azguridienė taip pat teigia, kad rafinuoti aliejai nieko verti. „Rafinuoti aliejai yra pirmas dalykas, kurį reikėtų išmesti iš virtuvės. Jie nėra naudingi kūnui ir kulinarijai.

Jei visai neturi pinigų, perki rafinuotą aliejų. Iš tiesų savo organizmo atžvilgiu nepadoru vartoti rafinuotą aliejų“, - tikina ji. Tiesa, karaliumi laikomas alyvuogių aliejus. Sveikas ir kokybiškas - tokie jo epitetai. Anot alyvuogių aliejaus someljė L. Davleštinos, į etiketę žiūrėti neužtenka: „Norint įvertinti kokybę neužtenka informacijos etiketėje, turime paragauti. Vertinimas susideda iš kvapo ir skonio.

Kvapas - malonus, o ragaujant alyvuogių aliejus turėtų būti bent kažkiek kartus. Paragavus kokybiško aliejaus burnoje lieka malonūs pojūčiai, nėra riebumo, nesinori nuplauti ar nuskalauti.“ Geriausiu laikomas aliejus iš jaunų, dar menkai sunokusių alyvuogių. Žinoma, tokios žaliavos ir galutinio produkto kaina visada bus gerokai didesnė.

„Iš 100 kg žalių alyvuogių, skinamų sezono pradžioje, turėtume gauti 5-7 arba 10 litrų alyvuogių aliejaus. Jeigu mes laukiame mėnesį, du, tris, kol jos sunoks, pernoks, išpamps ir t. t., mes galime turėti net ir 20-30 litrų. Matome, kad finansinė nauda gamintojui yra daug didesnė“, - pasakoja alyvuogių aliejaus someljė L. Davleština. Pats svarbiausias aliejaus kokybės rodiklis, tai - rūgštingumas, pažymi specialistė.

„Kuo uoga sveikesnė, anksčiau nuskinta, tuo žemesnis rūgštingumas. Geriausia rinktis iki 0,8 % rūgštingumo, tačiau išskirtinai kokybiški aliejai pasižymi net 5-8 žemesniu rūgštingumu, apskritai artimu nuliui.“ Pasak inspektorės R. Sadūnaitės, kokybiniai rodikliai ženklinimo etiketėje neatsispindi. „Ženklinimo etiketėje mes matome, kokio išgavimo aliejus yra - rafinuotas, nerafinuotas, koks spaudimo būdas, pavadinimas, gamintojas arba importuotojas.

Ten parašytas ir aliejaus tinkamumo vartoti terminas, jo vartojimo sąlygos, instrukcija“, - vardija ji. Sveikos gyvensenos tyrinėtoja G. Azguridienė siūlo atkreipti dėmesį į „Eko“ ženklą ant aliejų: „Ekologiškas standartas neleidžia jokių hidrintų riebalų. Jeigu matote „Eko“ ženklelį, tai galite nežiūrėti etiketės. Tai reiškia, kad hidrintų riebalų tenai nebus“, - kalba ji.

VMVT Maisto skyriaus vyr. specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė R. Sadūnaitė išskiria ir dar vieną aliejaus rūšį - linų sėmenų. „Ne be reikalo linų sėmenų aliejus yra vadinamas geltonuoju auksu arba Lietuvos auksu, nes jame esančios polinesočios riebalų rūgštys - linolo, linoleno. Taip pat yra ir omega 3, omega 6. Linų sėmenų aliejus labai lengvai įsisavinamas ir vertingas.

Kita vertus, šio aliejaus galiojimo laikas trumpas. Ūkininkai neturi pažangių, modernių beorių, bekontakčių technologijų ir dėl to aliejaus realizacija labai trumpa, tad jis pakankamai brangus“, - sako specialistė. Nors ir žinodami, koks aliejus kokybiškas, vartotojai atvirai prisipažįsta, kad pačių kokybiškiausių ir brangiausių rūšių aliejaus neįperkantys.

Todėl prekybos vietoje pasirodžius akcijai, dažnas griebia net kelis aliejaus butelius. Ekspertai primena, kad tokiais atvejais būtina patikrinti tinkamumo vartoti terminą. Taip pat pasižiūrėti, ar nepažeista pakuotė, ar aliejuje nėra matomų drumzlių, nuosėdų.

Naudingi, bet su saiku „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė teigia, kad aliejuose esantys riebalai yra viena iš trijų pagrindinių maistinių medžiagų, kurios, virtusios kalorijomis, teikia energiją žmogaus organizmui. Kitos dvi, pastebi B. Baratinskaitė, tai baltymai ir angliavandeniai. „Riebalai būtini kiekvienam, tačiau labiausiai - vadinami „geraisiais“.

Jie turi nesočiųjų riebalų rūgščių - omega 3, omega 6, omega 9. Šios medžiagos gali sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Todėl, atsižvelgdami į tai, gaminant maistą turime naudoti daugiau augalinės kilmės riebalų. Tokie yra saulėgrąžų bei rapsų aliejai.

Pastarasis sočiųjų riebalų, kurių derėtų vengti, turi mažiausiai iš visų šios kategorijos produktų. Netgi perpus mažiau nei alyvuogių aliejus. Tuo metu pagamintas iš saulėgrąžų yra svarbiausias polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis.

Tai medžiagos, padedančios kovoti su ateroskleroze, dažniausiai sukeliančia širdies ir kraujagyslių bei smegenų kraujagyslių ligas“, - apie aliejų naudą pasakoja kulinarijos ekspertė. Tačiau, pažymi ji, šiuos produktus vartoti reikėtų sakingai. Žmogaus organizmui riebalai yra būtini, bet pastarieji - ir labai kaloringi. Viename grame šių produktų, tikina B. Baratinskaitė, yra net devynios kalorijos.

Rapsų ir saulėgrąžų aliejų maistinė vertė, sako B. Baratinskaitė, yra tik viena medalio pusė. Labai svarbu, priduria ji, ir kurį šių produktų pasirinkti virtuvėje. Todėl, prieš priimant sprendimą, kulinarijos ekspertė siūlo atkreipti dėmesį į tai, ar aliejus yra rafinuotas, ar ne. „Pirmuoju atveju produktas yra apdorotas cheminiu būdu.

Po tokio proceso rafinuotas aliejus lieka skaidrus, be drumzlių, dingsta natūralus jo aromatas, spalva bei skonis. Taip šio produkto degimo temperatūra išlieka aukšta. Toks aliejus nesvyla ir yra tinkamas kepti. Tuo metu nerafinuotasis turi natūralių priemaišų, kurios labai naudingos organizmui. Kepti jis visiškai netinka, kaip ir šalto spaudimo aliejai, bet puikiai pagardina salotas, užkandžius, mišraines“, - pabrėžia B. Baratinskaitė.

Teigiama, nors vieningos nuomonės nėra, kad rafinuotas rapsų aliejus yra labiausiai tinkamas kepti. Šis aliejus yra neutralaus skonio, kvapo, o jį naudojant maistui kepti, patiekalai išlaikys savo natūralų poskonį. Dėl tokių savybių šis produktas idealus saldiems kepiniams ar majonezui gaminti.

Savo ruožtu rafinuotas saulėgrąžų aliejus pasižymi švelniu saulėgrąžų aromatu bei skoniu. Todėl norintiems maistui būtent tokių savybių, kepimui verta rinktis šį produktą. „Rapsų aliejų taip pat galima naudoti patiekalams gruzdinti, gaminti įvairius kepinius. Jį verta rinktis ir dėl draugiškos kainos.

Pastaroji yra mažesnė nei alyvuogių aliejaus. Tuo metu rafinuotą ir pagamintą iš saulėgrąžų galima naudoti kepant ar troškinant“, - kalba kulinarijos ekspertė. Ji taip pat primena, kad labai svarbios aliejaus laikymo sąlygos - jo negalima laikyti šviesoje ir šalia viryklės, nes šviesa ir temperatūra skatina oksidaciją, dėl kurios aliejus gali apkarsti.

---