Rašyti apie aliejus paskatino keli skaitytojų, kurie domėjosi aliejaus nauda sveikatai, skambučiai. Tad kalbamės su Lietuvos dietologų draugijos nare Kauno medicinos universiteto klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytoja dietologe Rūta Petereit. Statistikos duomenimis, vienas mūsų šalies gyventojas per metus suvartoja 15,6 kg augalinio aliejaus. Aliejus išgaunamas spaudžiant smulkintas augalų sėklas ar vaisius.

Aliejaus Gamybos Procesas ir Klasifikacija

Produkto gamybos procesą sudaro aliejaus išgavimas iš žaliavos ir jo valymas. Aliejus išgaunamas šaltuoju spaudimu, kai susmulkinta žaliava spaudžiama + 60⁰C iki +90⁰C temperatūroje, arba karštuoju spaudimu, kai smulkinta žaliava spaudžiama +100 ⁰C ir aukštesnėje temperatūroje. Pagal išvalymo laipsnį aliejus būna:

• Nerafinuotas (iš jo pašalintos tik mechaninės priemaišos).
• Hidratuotas (iš jo pašalinti baltymai).
• Rafinuotas nedezodoruotas (pašalintos drumzlės ir cheminės priemaišos).
• Rafinuotas dezodoruotas (pašalintos drumzlės, baltymai, mechaninės priemaišos, jis yra bekvapis, šviesiai geltonos spalvos).

Šaltu spaudimo būdu gauti aliejai dažniausiai nerafinuojami. Valant aliejų pašalinamos žmogaus organizmui kenksmingos medžiagos ir sunaikinama tik nedidelė dalelė naudingųjų medžiagų.

Rafinuotas Aliejus ir Jo Savybės

Populiariausias yra rafinuotas aliejus, neturintis kenksmingų priemaišų. Aliejaus etiketėje privaloma nurodyti jo išvalymo laipsnį, pavyzdžiui, „Rafinuotas“, „Rafinuotas dezodoruotas“ ir pan.”, - teigia R. Petereit. Pasak jos, rafinuoti skirtingų rūšių aliejai vienas nuo kito nesiskiria nei spalva, nei kvapu, nei skoniu. 100 g. augalinio aliejaus žmogaus organizmui suteikia 700-900 kcal. Valgomajame šaukšte augalinio aliejaus yra iki 120 kcal.

Aliejaus Maistinė Vertė ir Sudėtis

Aliejaus maistinę vertę lemia riebalų rūgštys (linolio ir linoleno), kurios yra svarbiausia jo sudedamoji dalis. Jos stiprina kraujagysles, mažina organizmo jautrumą ultravioletiniams spinduliams. Turi daug vitamino E, kuris saugo organizmą nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio, senėjimo, onkologinių ligų.

Saulėgrąžų Aliejus

Šaltojo spaudimo saulėgrąžų aliejus yra labai naudingas, nes jame nėra cholesterolio, gausu fosfolipidų, polinesočiųjų riebiųjų rūgščių: palmitino, stearino, arachino, linoleno, oleino, linolio, vitaminų ir mineralų. Linolio rūgštis stiprina žmogaus imuninę sistemą, mažina ląstelių membranų pralaidumą, apsaugo jas nuo žalingų veiksnių, infekcinių ligų sukėlėjų, onkologinių pakitimų. Linoleno rūgštis labai svarbi galvos smegenų veiklai.

Kiekvieną dieną vartojant šaltojo spaudimo saulėgrąžų aliejų mažėja tikimybė susirgti ateroskleroze, poliartritu, mažėja alerginės reakcijos. Nuo seno liaudies medicinoje vartojamas skrandžio ar dvylikapirštės opaligei gydyti. Vaikas nuo 5 mėn.

Alyvuogių Aliejus

Jis vertinamas pagal rūgštingumą, t.y. aliejinės rūgšties kiekį gramais, esantį 100 g alyvuogių aliejaus. Kuo mažesnis rūgštingumas, tuo geresnė aliejaus kokybė”, - teigia Rūta Petereit. Grynas alyvuogių aliejus Virgin Olive oil yra klasifikuojamas į tris grupes:

• Extra - tai grynas aukščiausios kokybės alyvuogių aliejus, kurio rūgštingumas yra mažesnis negu 1 proc.
• Average - gaminamas iš labiau prinokusių negu extra alyvuogių, jo rūgštingumas - iki 1,5 proc.
• Strong - rūgštingumas iki 2 proc.

Alyvuogių aliejus slopina tulžies pūslės akmenų susidarymą, aktyvina tulžies ir kasos hormonų sekreciją, stiprina plaukus, jaunina odą. Patarimas: Nelaikykite alyvuogių aliejaus šaldytuve, nes gali sutirštėti ir susidaryti nuosėdų. Laikykite vėsioje ir tamsioje vietoje, sandariai uždarytą stikliniame inde. Jis tinka salotoms. Aukštos kokybės šviesiai gelsvos spalvos aliejus yra beskonis, bekvapis ir didelės maistinės vertės produktas.

Sėmenų Aliejus

Lietuvoje seniai vartojamas sėmenų aliejus yra nepakeičiamas polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų, fosfolipidų, fitosterolų, natūralių antioksidantų, mineralinių medžiagų bei kitų biologiškai veiklių sudedamųjų dalių šaltinis. Šis skaidriai geltonos spalvos specifinio kvapo aliejus turi net 57 proc. omega 3 polinesočiųjų rūgščių, provitamino A, fermentų.

Sėmenų aliejus naudingas gydant artritą, lėtinį kolitą, odos įtrūkimus. Klinikiniais tyrimais patvirtinta, kad sėmenų aliejus stabdo vėžio atsiradimą. Gydytojos dietologės Rūtos Petereit teigimu, šaltai spaustas aliejus labiau tinka salotoms, užkandžių pagardinimui, užpilams. Sėmenų aliejus skatina susikaupusių riebalų deginimą, gydo išeinamosios angos įtrūkimus, lengvina menstruacijų spazmus, menopauzės simptomus.

„Atlikti tyrimai parodė, kad sėmenų aliejus ilgina kraujo krešėjimo laiką, todėl, vartojant su antikoaguliantais ar antiagregantais, gali sustiprėti šių vaistų poveikis“, - teigia Rūta Petereit. Patarimas: Sėmenų aliejus greitai oksiduojasi, jis lengvai sunaikinamas saulės, karščio ir deguonies, todėl jį laikykite šaldytuve, tamsiuose induose. Nepatartina ilgai vartoti vienos rūšies aliejų, naudingiau juos keisti ar maišyti.

Kukurūzų Aliejus

Turi daug mono- ir polinesočiųjų rūgščių, vitaminų bei mineralų. Jo maistinė vertė yra didesnė nei vien rapsų, o kaina apie 30 proc. mažesnė nei alyvuogių aliejaus. Šis produktas naudingas stiprinant nervus, padeda sąnariams, naudingas kepenų veiklai, padeda skatinti augimą, gerinti regėjimą, todėl labai naudingas vaikams ir vyresniojo amžiaus žmonėms. Patarimas: Pirmojo spaudimo kukurūzų aliejus pagerina mišinio skonines bei kokybines savybes. Šis aliejaus mišinys turi daug vitaminų A, E, K, B grupės, kalcio, kurie stiprina nervus, jaunina, suteikia energijos.

Rapsų Aliejus: Privalumai ir Kontraversijos

Pastaruoju metu į dažną elektroninio pašto dėžutę atkeliavusi rapsų aliejų kompromituojanti informacija sukėlė nerimą ne vienam, šį aliejų vartojančiam kasdieniam maistui gaminti. Šiandien rapsų aliejus yra vienas labiausiai vartojamų riebalų ir rapsų pramonės atstovai bando ji pateikti kaip labai gerą ir sveikatai naudingą produktą. O ta tiesa apie rapsus, teigiama laiške, kelianti nerimą, nes rapsai esą labai toksiški garstyčių šeimos augalai.

Dėl to, kad jie turį mirtinų nuodų - eruko riebiųjų rūgščių, dėl kurių laukinių rapsų neliečia jokie vabzdžiai. Maža to, laiške gąsdinama, kad visi rapsai yra genetiškai modifikuoti. Pasak laiško teiginių, ilgai vartojant rapsų aliejų galima susirgti plaučių, širdies ligomis, glaukoma, anemija, vėžiu, o tam tikros jame esančios rūgštys sugadina apsauginį nervų sluoksnį (mieliną).

Kad rapsų aliejų būtų įmanoma vartoti maistui, jis turi būti labai rafinuotas, dažnai naudojant įvarius pavojingus chemikalus. Nes kitaip jis būtų labai neskanus. Tačiau dauguma perdirbėjų, norėdami išgauti kuo daugiau aliejaus ir taip gauti daugiau pelno, naudoja pigius rafinavimo metodus ir procesą atlieka labai aukštoje temperatūroje. Taip aliejus tampa labai panašus į hidrogenizuotus riebalus ir dar pavojingesnis sveikatai.

Lietuvos grūdų ir rapsų augintojų bei perdirbėjų asociacijos pirmininkas ūkininkas Romas Majauskas tvirtos nuomonės apie rapsų aliejų sakė neturįs, nes esą niekada negali žinoti, iš kokių rapsų jis išspaustas. Internetu platinamas tekstas panašus į piktą pokštą. Ir autorius pasiekė savo - kaip virusas plinta per žmonių elektroninio pašto dėžutes, skleisdamas vos ne paniką. Labai lengva apgaudinėti žmones, kurie mažai nutuokia apie biologiją.

Vien jau pasakymas, kad visi rapsai yra genetiškai modifikuoti, kompromituoja visą rašinį. Lietuvoje ūkininkai augina daug rapsų, bet niekas neaugina genetiškai modifikuotų. Jeigu taip būtų, tai ūkininkai privalėtų kiekvienais metais pirkti sėklas iš biotechnologijų kompanijos ir mokėti jai patentinį mokestį (visi genetiškai modifikuoti augalai yra užpatentuojami, antraip biotechnologijų kompanijoms nebūtų prasmės juos kurti ir gaminti, jeigu tokiu būdu iš ūkininkų negalėtų susirinkti šio augalo „nuomos mokestį”).

Žinoma, rapsų aliejus nėra toks geras, kaip saulėgrąžų, alyvuogių, linų. Bet rapsai tikrai nėra mirtinai nuodingi, toje bastutinių, arba kryžmažiedžių (ne garstyčių), šeimoje apskritai nėra mirtinai nuodingų augalų. Lietuvoje rapsų aliejus maistiniams tikslams pradėtas gaminti nuo 1986 m. Į Lietuvos rinką patenkančių maisto produktų tikrinimas vykdomas nustatyta tvarka ir periodiškumu. Dėl rapsų aliejaus pažeidimų nebuvo nustatyta.

Rapsų Aliejaus Sudėtis ir Savybės

Rapsų aliejuje gerai subalansuotos nepakeičiamos polinesočiosios riebalų rūgštys (30 proc.), kurios nesintetinamos žmogaus organizme, turi mažiausią kiekį ribojamų sočiųjų riebalų rūgščių(8 proc.), pakankamai daug polinesočiųjų (62 proc.). Rapsų aliejus dėl didelio kiekio oleino riebalų rūgšties yra stabilus, tinka vartoti kepimui bei emulsijoms gaminti (majonezui, sviestui, margarinui).

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2008 m. Eruko rūgštis natūraliai susidaro rapsų aliejuje, techniniams tikslams skirtame aliejuje jos randama iki 50 proc., maistui skirtame rapsų aliejuje turi būti ne daugiau kaip 2 proc. Daržovių aliejumi kartais vadinamas augalinių aliejų, skirtų kepimui, mišinys.

Šalto Spaudimo Rapsų Aliejus

Vertingiausia maistui vartoti šalto spaudimo rapsų aliejų. Riebalai pagal kilmę yra skirstomi į gyvūninius ir augalinius. Gyvūniniai riebalai turi daugiau žmogui svarbių vitaminų A ir D, tačiau juose yra gana daug cholesterolio ir sočiųjų riebalų rūgščių, skatinančių aterosklerozę. Ypač svarbią reikšmę aprūpinant žmogaus organizmą antisklerotinėmis medžiagomis turi augalinės kilmės riebalai - aliejai.

Viena iš antisklerotinių medžiagų, esanti aliejaus sudėtyje, yra polinesočiosios riebalų rūgštys. Rapsų aliejuje, palyginti su kitais augaliniais aliejais, yra mažiausias sočiųjų riebalų rūgščių kiekis - vos 6 proc. (palyginimui - saulėgrąžų aliejuje 11 proc., alyvų aliejuje 14 proc., sojų - 15 proc.), o polinesočiųjų - linolo 26 proc., alfa linoleno 10 proc. (alyvų aliejuje atitinkamai 8 proc. Rapsų aliejuje gali būti eruko rūgšties, kurios didesnis kiekis gali turėti neigiamą poveikį organizmui, tačiau šios rūgšties kiekis aliejuje yra kontroliuojamas tiek Lietuvoje, tiek ir Europos Sąjungoje. Eruko rūgšties didžiausios leidžiamos koncentracijos yra taikomos aliejams, riebalams ir jų mišiniams, taip pat ir sudėtiniams maisto produktams, į kuriuos pridėta aliejų, riebalų ar jų mišinių. Didžiausia leidžiama eruko rūgšties koncentracija minėtuose produktuose neturi būti didesnė negu 5 proc.

Aliejaus Vartojimas ir Pirkėjų Pasirinkimai

Mėsai, blynams, bulvėms kepti, salotoms ar košėms gardinti - kiekvienas aliejų naudojame pagal savo fantaziją ir mėgstamų patiekalų paruošimo būdą. Nors visi ieškome sveikiausio, skaniausio ar šviežiausio aliejaus, kiekvienas pasirenkame skirtingos rūšies aliejų. Patys populiariausi aliejai lietuvių pirkėjams yra saulėgrąžų, rapsų ir alyvuogių. Taip pat dažnai žmonės perka kokosų ir linų sėmenų aliejus. Pats populiariausias yra rafinuotas saulėgrąžų aliejus, jis sudaro apie 50% visų aliejaus pardavimų“, - tikina „IKI“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.

Rapsų, saulėgrąžų, alyvuogių, kokosų - rodos, populiarus jau spėjo tapti ne vienos rūšies aliejus. Kartais sakoma, kad kiekviena tauta turėtų naudoti iš savo šalyje ar bent regione augančių augalų išgautą aliejų. Būtent toks bus palankiausiais sveikatai. Sveikos mitybos ir gyvensenos konsultantė Asta Keturkienė aiškina, kad šiame posakyje tiesos yra, tačiau šiais laikais, kai nevaržomai galime įsigyti aliejaus, kuris veiktų kaip gerųjų medžiagų bomba, neverta savęs varžyti ir vartoti vienos kurios nors rūšies. Žinoma, labai svarbūs ir asmeniniai kiekvieno žmogaus poreikiai.

Tam žmogui, kuris turi polinkį kaupti svorį, daug aliejaus vartoti nereikia - galbūt pakaks ir vieno, daugiausia - dviejų sriubinių šaukštų parai. Mėsą galima kepti grilyje, ant grotelių, nebūtinai riebaluose. Tiems žmonėms, kurie yra liekni, turi sausą odą ar kenčia nuo, tarkime, vidurių užkietėjimo, jiems reikia daugiau aliejaus. Su sąlyga, jeigu jį suvirškina - jei pavalgo ir gerai jaučiasi, neapsunksta, nekyla rūgštingumas, vadinasi, tokį suvartoto riebalo kiekį toleruoja“, - pasakoja A. Keturkienė.

Rapsų Aliejaus Vertinimas

Maždaug dvidešimtmetį Lietuvoje vienas iš lyderių - rapsų aliejus. Jis - vienas pigesnių, todėl mūsų šalies vartotojams patinka, bet ekspertai iš rapsų išgautą aliejų vertina skirtingai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyr. specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Rita Sadūnaitė: „Šiaurės klimato zonoje išaugintas rapsų aliejus nepaprastai geras. Jame subalansuotas omega 6 ir omega 3 santykis, kuris idealiai tinka žmogaus organizmui. Šitame aliejuje labai gerai subalansuoti ir vitaminai A, E, D, K.“

Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė turi priešingą nuomonę. Anot jos, rapsai - prasta kultūra. „Lietuvoje jie sunkiai auga, labai chemizuotas produktas, kuriam reikia daug pesticidų. Kai kurie žmonės netoleruoja rapsų, jie galbūt net nesupranta, kodėl nesuvirškina maisto, jeigu jis pagamintas su rapsų aliejumi. Viena vertus, jis giriamas dėl to, kad turi omega 3 riebalų rūgščių. Kita vertus, jei jame galime rasti omega 3, tai ant jo negalima kepti“, - sako ji. Dar dažniau nei rapsų, lietuviai įpratę rinktis saulėgrąžų aliejų.

Sveikos mitybos ir gyvensenos konsultantė A. Keturkienė svarsto, ar jį verta rinktis: „Saulėgrąžų aliejus pas mus populiarus, tik jo sudėtis nėra tokia gera, kad turėtumėm jį labai dažnai vartoti. Tos geros sudėties kriterijai: kiek jame yra omega 6 ir omega 3 rūgščių. Jos labai svarbios, mes iš niekur kitur negauname, tai - nepakeičiamos aminorūgštys.“

Pigesnės žaliavos ir mažiau sveikatai palankūs aliejai - rodos, taip ekspertai apibūdina Lietuvoje populiariausiais jų rūšis. VMVT inspektorė R. Sadūnaitė aiškina, kokie kokybiniai reikalavimai keliami tokiems produktams. „Vienareikšmiškai aliejus turi būti saugus - neturi būti sunkiųjų metalų, benzopirenų ar kitų toksinių medžiagų. Iš kokybinių rodiklių - aliejaus rūgštingumas turi atitikti reglamentuojamoms normoms. Taip pat - peroksidų skaičius, riebalų rūgščių sudėtis privalo atitikti deklaruojamą aliejaus rūšį“, - kalba inspektorė.

Dažniausiai visas normas nepriekaištingai atitinka skaidrūs, gražiai geltoni rafinuoti aliejai. Tačiau juos vertinant neapsigauti ragina pirmoji Rytų Europoje sertifikuota alyvuogių aliejaus degustuotoja L. Davletšina. Pasak jos, rafinuotas aliejus nė nevertas vadintis aliejumi. „Rafinavimas - tai cheminis procesas, kurio metu gerinama galutinio produkto kokybė. Gerinama išimant toksinus, išimant spalvą, skonį ir kvapą. Taigi, ką mes galiausiai turime? Nieko“, - pabrėžia alyvuogių aliejaus someljė.

Sveikos gyvensenos tyrinėtoja G. Azguridienė taip pat teigia, kad rafinuoti aliejai nieko verti. „Rafinuoti aliejai yra pirmas dalykas, kurį reikėtų išmesti iš virtuvės. Jie nėra naudingi kūnui ir kulinarijai. Jei visai neturi pinigų, perki rafinuotą aliejų. Iš tiesų savo organizmo atžvilgiu nepadoru vartoti rafinuotą aliejų“, - tikina ji.

Alyvuogių Aliejaus Pasirinkimas ir Kokybės Kriterijai

Tiesa, karaliumi laikomas alyvuogių aliejus. Sveikas ir kokybiškas - tokie jo epitetai. Anot alyvuogių aliejaus someljė L. Davleštinos, į etiketę žiūrėti neužtenka: „Norint įvertinti kokybę neužtenka informacijos etiketėje, turime paragauti. Vertinimas susideda iš kvapo ir skonio. Kvapas - malonus, o ragaujant alyvuogių aliejus turėtų būti bent kažkiek kartus. Paragavus kokybiško aliejaus burnoje lieka malonūs pojūčiai, nėra riebumo, nesinori nuplauti ar nuskalauti.“

Geriausiu laikomas aliejus iš jaunų, dar menkai sunokusių alyvuogių. Žinoma, tokios žaliavos ir galutinio produkto kaina visada bus gerokai didesnė. „Iš 100 kg žalių alyvuogių, skinamų sezono pradžioje, turėtume gauti 5-7 arba 10 litrų alyvuogių aliejaus. Jeigu mes laukiame mėnesį, du, tris, kol jos sunoks, pernoks, išpamps ir t. t., mes galime turėti net ir 20-30 litrų. Matome, kad finansinė nauda gamintojui yra daug didesnė“, - pasakoja alyvuogių aliejaus someljė L. Davleština.

Pats svarbiausias aliejaus kokybės rodiklis, tai - rūgštingumas, pažymi specialistė: „Kuo uoga sveikesnė, anksčiau nuskinta, tuo žemesnis rūgštingumas. Geriausia rinktis iki 0,8 % rūgštingumo, tačiau išskirtinai kokybiški aliejai pasižymi net 5-8 žemesniu rūgštingumu, apskritai artimu nuliui.“

Pasak inspektorės R. Sadūnaitės, kokybiniai rodikliai ženklinimo etiketėje neatsispindi. „Ženklinimo etiketėje mes matome, kokio išgavimo aliejus yra - rafinuotas, nerafinuotas, koks spaudimo būdas, pavadinimas, gamintojas arba importuotojas. Ten parašytas ir aliejaus tinkamumo vartoti terminas, jo vartojimo sąlygos, instrukcija“, - vardija ji.

Sveikos gyvensenos tyrinėtoja G. Azguridienė siūlo atkreipti dėmesį į „Eko“ ženklą ant aliejų: „Ekologiškas standartas neleidžia jokių hidrintų riebalų. Jeigu matote „Eko“ ženklelį, tai galite nežiūrėti etiketės. Tai reiškia, kad hidrintų riebalų tenai nebus“, - kalba ji.

Linų Sėmenų Aliejus

VMVT Maisto skyriaus vyr. specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė R. Sadūnaitė išskiria ir dar vieną aliejaus rūšį - linų sėmenų. Ne be reikalo linų sėmenų aliejus yra vadinamas geltonuoju auksu arba Lietuvos auksu, nes jame esančios polinesočios riebalų rūgštys - linolo, linoleno. Taip pat yra ir omega 3, omega 6. Linų sėmenų aliejus labai lengvai įsisavinamas ir vertingas. Kita vertus, šio aliejaus galiojimo laikas trumpas. Ūkininkai neturi pažangių, modernių beorių, bekontakčių technologijų ir dėl to aliejaus realizacija labai trumpa, tad jis pakankamai brangus“, - sako specialistė.

Vartotojų Pasirinkimai ir Patarimai

Nors ir žinodami, koks aliejus kokybiškas, vartotojai atvirai prisipažįsta, kad pačių kokybiškiausių ir brangiausių rūšių aliejaus neįperkantys. Todėl prekybos vietoje pasirodžius akcijai, dažnas griebia net kelis aliejaus butelius. Ekspertai primena, kad tokiais atvejais būtina patikrinti tinkamumo vartoti terminą. Taip pat pasižiūrėti, ar nepažeista pakuotė, ar aliejuje nėra matomų drumzlių, nuosėdų.

Omega 3, 6 ir 9 Riebalų Rūgštys

Omega 3, 6 ir 9 - tai nesočiosios riebalų rūgštys, t. y. naudingi riebalai. Omega 3, 6 ir 9 skiriasi viena nuo kitos savo chemine struktūra (dvigubomis jungtimis) - skiriasi jų savybės ir nauda sveikatai. Omega-3 ir omega-6 yra polinesotieji riebalai, vadinami „nepakeičiamaisiais”, nes mūsų organizmas negali jų pasigaminti pats, todėl jų poreikį turime užtikrinti su maistu. Tačiau omega-9 riebalų rūgštys nėra „nepakeičiamosios”, nes organizmas gali jas pasigaminti.

Kur Rasti Omega 3, 6 ir 9 Riebalų Rūgščių?

Maisto produktai, kuriuose gausu omega-3:

• Riebiose žuvyse, pavyzdžiui, lašišose, sardinėse, silkėse ir skumbrėse
• Menkių kepenų aliejuje
• Linų sėklose
• Baltosios žuvies ir vėžiagyvių
• Sojų pupelės
• Tofu

Maisto produktai, kuriuose yra gausu omega-6:

• Žaliose lapinėse daržovėse
• Sėklose
• Riešutuose ir kepimo aliejuje
• Mėsoje, paukštienoje, žuvyje ir kiaušiniuose

Maisto produktai, kuriuose yra daug omega-9:

• Gyvuliniuose riebaluose
• Alyvuogių aliejuje
• Rapsų aliejuje
• Žemės riešutų aliejuje
• Saulėgrąžų aliejuje

Omega 3, 6 ir 9 Privalumai

Trys omega riebalų rūgštys turi savitą naudą:

Omega 3 žuvų taukų nauda:

• Mažina kraujo krešulių susidarymo riziką
• Gerina širdies sveikatą
• Mažina uždegimą
• Mažina tokių ligų kaip artritas riziką
• Palaiko psichinę sveikatą
• Gerina vaikų koncentraciją

Omega-6 nauda:

• Palaiko kraujo krešulius, kad gytų žaizdos
• Stiprina imuninę sistemą
• Padeda sergantiems odos ligomis, pvz., egzema
• Mažina nervų skausmą

Omega-9 nauda:

• Gali padėti sumažinti MTL („blogojo”) cholesterolio kiekį ir padidinti DTL („gerojo”) cholesterolio kiekį
• Gali padėti kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje

Rekomenduojamos Omega 3, 6 ir 9 Dozės

Rekomenduojamas omega-6 kiekis yra 17 g per dieną vyrams ir 12 g per dieną moterims (nuo 19 iki 50 metų). Suaugusiam žmogui per dieną suvartojant 1-2 valgomuosius šaukštus aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus, omega-9 turėtų pakakti. Taip pat galite kasdien vartoti omega-3 papildų.

Jei esate nėščia, rekomenduojama suvalgyti ne daugiau kaip dvi riebios žuvies porcijas per savaitę. Jei vartojate kraują skystinančius vaistus, pavyzdžiui, aspiriną, arba jums bus atliekama operacija, prieš vartodami žuvų taukų papildų turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju, nes jie taip pat gali skystinti kraują.

Rapsų Aliejaus 10 Stiprybių

1. Rapsų aliejus turi tiek omega 6, tiek omega 3 riebalų rūgščių santykiu 3:1.
2. Selekcijos būdu išvestuose rapsuose abstu žmogui naudingos oleino riebalų rūgšties (~60 %).
3. Rapsų aliejus - puikus vitaminų A, E, D ir K šaltinis.
4. Jo sudėtyje yra nepakeičiamų polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių žmogaus organizmas pats negamina ir gauna tik su maistu.
5. Nėra genetiškai modifikuotas, kadangi visoje ES genetiškai modifikuotus rapsus auginti draudžiama.
6. Rapsų aliejus yra universalus, nes yra neutralaus skonio ir aromato.
7. Rafinuojamas tik pirmojo spaudimo aliejus, todėl rapsų aliejaus gaminimo procese jokie tirpikliai nėra naudojami.
8. Rafinavimas yra atliekamas panaudojant moderniausias technologijas, todėl rapsų aliejus atitinka aukščiausius reikalavimus. Gamintojai nuolat atlieka laboratorinius tyrimus ir tikrina kiekvienos partijos kokybę.

9. ---

   Tags:

   • akcija