Buvęs sunkiaatletis, o dabar verslininkas Ramūnas Vyšniauskas pasakoja verslą pradėjęs nieko nesuprasdamas apie tai, ką reikia daryti. „Aš tikrai iki šiol neišmanau terminų, nebaigiau jokių verslo mokslų, tačiau visuomet mokėjau malti liežuviu ir apsistačiau žmonėmis, kurie supranta daugiau nei aš. Juk vienam žmogui tikrai nereikia visko žinoti“, - sako buvęs sportininkas, o dabar kavos importuotojas, kavinių tinklo savininkas ir gaiviųjų gėrimų gamintojas.
Tačiau net ir tokia strategija Ramūno neišgelbėjo nuo bankroto. Pradėjęs pirmąjį IT verslą, žinomas vyras per naktį subankrutavo ir patyrė šimtus tūkstančių siekiančius nuostolius.
Dabar Ramūnas valdo kavinių tinklą Klaipėdoje ir giriasi gaminantis pačią skaniausią kavą. „Nepatikėsite, bet paprastos kavos puodelio savikaina yra tik septyni centai, o verslininkai ją parduoda už 2 eurus. Tačiau neskubėkite teisti, papildomai kainuoja cukrus, puodelis, atlyginimas darbuotojams, komunalinės išlaidos ir antkainis - visai nedidelis“, - apie verslo užkulisius pasakoja verslininkas.
Nuo sporto iki verslo: kelias, paženklintas iššūkiais
Sportininko istorija įrodo: gyvenime, kaip ir gamtoje, viskas sukasi ratu. Kadaise netikėtai po kojomis nukritusi žymaus rusų sunkiaatlečio Davido Rigerto knyga „Kas nori, tas pasieks“ jam padiktavo sėkmingo gyvenimo scenarijų: būdamas devyniolikos Ramūnas dalyvavo vasaros olimpinėse žaidynėse, o 2005-aisiais pateko tarp trijų geriausių Europos sunkiaatlečių.Baigęs sportininko karjerą vyras drąsiai nėrė į verslą.
Ir nors jo šeiminis gyvenimas susiklostė kitaip, nei galbūt norėtųsi, Ramūnas rankų nenuleido: jis jau dabar galvoja apie savo knygą, kuri pakeis daugelio sportininkų gyvenimą.
- Šiuo metu turite gaiviųjų gėrimų, į namus pristatomo subalansuoto maisto ir kavinių verslą. Regis, daugiausia domitės maisto pramone.
- Manau, kad tai - sunkus ir stabilus verslas. Be maisto pramonės, verčiuosi ir kitose srityse. Pradėjau nuo informacinių technologijų. Tiesa, šis verslas greitai bankrutavo, nes iš pat pradžių mes jo nesupratome.
Šiuo metu informacinių technologijų verslą plėtoju toliau - kuriame programinę įrangą įmonėms. Esu įsitikinęs, kad nesėkmės žmones padaro stipresnius.
Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose į bankrotą žiūrima kaip į pliusą - tai reiškia, kad tu, kaip verslininkas, turi patirties.
Ta pati taisyklė galioja ir sporte. Sportininko karjerą pradėjau nuo nesėkmių - jos mane lydėjo gal dešimt metų. Galų gale šį periodą iškenčiau ir pasiekiau savo. Tiesiog nėra nieko, ko pradėjęs nepabaigčiau. Jeigu kas nors nepavyko, atsikeli, nusivalai kraują nuo kelių ir dirbi toliau.
- Užsiimate ir kavos importu.
- Kai Klaipėdoje atidariau internetinę kavinę, pamėgau kavą. Buvo toks paradoksas: kai sportavau, negėriau kavos. Nors kava labai naudinga riebalams deginti ir organizmui tonizuoti, ji man buvo neskani.
Kartą po treniruotės užsukau į degalinę ir paragavau kapučino. Supratau, kad gyvenime nebuvau nieko skaniau gėręs. Man taip patiko, kad net tapau tikru kavos gurmanu. O tada pagalvojau: kam pirkti kavą iš kitų? Nuskridau į Siciliją ir susipažinau su kavos gamyklos šeimininkais, mes susidraugavome.
- Kodėl savo kavinėse nustojote prekiauti itin pigiu asortimentu?
- Planas kavinėse prekiauti itin pigiais, vos daugiau nei eurą kainuojančiais patiekalais puikiai veikė. Mano kavinės Klaipėdoje buvo populiariausios tarp jaunuolių.
Pagrindinė auditorija buvo bendrabučiuose gyvenantys studentai, kurie tą patį patiekalą galėjo nusipirkti už tą pačią kainą, bet kur kas kokybiškiau pagamintą. Kavinių bumas tęsėsi iki 2018-ųjų sausio 1 dienos.
Tuomet apyvarta sumažėjo net 70 procentų, jau antrą tų metų dieną pradėjau galvoti apie naują koncepciją. Ši situacija susiklostė dėl įsigaliojusio įstatymo, griežčiau apribojančio perkančiųjų alkoholinius gėrimus amžių.
- Turbūt tikrai galite įvardyti sunkumus, su kuriais susiduria pradedantys verslininkai?
- Versle viskas sunku ir tai nepriklauso nuo to, ar verslą pradedi, ar baigi. Pamenu, seniai, kai dar neturėjau verslo, skaičiau Richardo Bransono knygą „Imk ir daryk!“ Šios knygos pavadinimas tapo mano gyvenimo šūkiu.
Juk mes visi esame linkę kalbėti apie ateities planus ar kaip nuo pirmadienio pradėsime laikytis dietos. Ir tas pirmadienis neateina metai iš metų, nes nieko nedarome.
Arba ką nors pradedame ir nebaigiame, sakome, neva mums reikia pribręsti. Yra žmonių, kurie linkę planuoti kiekvieną detalę. Tačiau teorija yra viena, o praktika - visai kas kita. Manau, jei turime tikslą, vienokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis jį pasieksime. Bet jei dar papildomai planuosime, kaip tą tikslą pasiekti, atsiras tokių, kurie tai padarys greičiau už mus.
- Ar labai pasikeitė jūsų gyvenimas atsiradus verslui?
- Tikrai taip. Atsirado daugiau žmonių, už kuriuos tapau atsakingas. Kai sportavau, maniau, kad dirbu sunkiausią darbą pasaulyje.
Kiekvieną dieną sportui skirdavau aštuonias su puse valandos, be to, labai svarbu buvo režimas: mityba, masažas, miegas. Viskas buvo tapę monotonija. Kai pradėjau verslą, supratau, jog čia neapsieinama be streso ir atsakomybės - dalykų, kurie, kad ir kaip būtų keista, gali tapti ir tavo draugais.
Tereikia suvokti, kad kai esi verslininkas, tai lydės kasdien ir iš to galima daug ko išmokti.
- Vis dar randate laiko sportui?
- Žinoma. Padedu treniruoti olimpinę rinktinę, sportuoju kiekvieną dieną. Šeštadienį ir sekmadienį einu į pirtį. Dabar mečiau sau iššūkį - nusprendžiau klientams parodyti dviejų mėnesių pokyčius valgant sveiką ir subalansuotą maistą.
Tikriausiai esu pirmas savininkas Lietuvoje, kuris savo parduodamų produktų naudą organizmui ir pokyčius žada parodyti pats.
Vienas euras už viską: ar tai įmanoma?
Buvęs sunkiaatletis savo kavinėje įvedė naują kainų politiką - viskas kainuoja po vieną eurą ar net pigiau. „Tai - ne akcija, o nauja „Vyšnios“ koncepcija. Be to, esu numatęs per metus atidaryti ne mažiau nei po 4-5 naujas kavines“, - ir apie revoliucinę kainų politiką, ir apie plėtrą kalbėjo R. Vyšniauskas.
Kavinę Klaipėdos centre jis atidarė pernai paskutinį liepos savaitgalį, kai uostamiestyje ūžė Jūros šventė. „Vyšniai“ dabar yra penki mėnesiai ir visą tą laiką eksperimentavau, kaip pritraukti daugiau klientų. Iš pradžių kavinė buvo išskirtinė tuo, kad siūlėme beveik 400 kavos rūšių ir sveikus užkandžius, paskui buvo kava ir įvairūs belgiški vafliai. Žmonėms patiko, klientų buvo, tačiau rezultatai tikrai nedžiugino. Pats visą laiką jaučiau, jog vis dar reikia kažkokios vyšnaitės ant torto, „razinkos“, kad kavinė būtų tikrai išskirtinė, kad žmonės norėtų čia eiti“, - pasakojo R. Vyšniauskas.
Vieną vakarą pašnekovo kavinėje vyko 50-ies studentų susitikimas su olimpiniu prizininku sunkiaatlečiu Aurimu Didžbaliu ir pačiu R. Vyšniausku. „Galvojau, kad smagiai pasikalbėsime apie sportą, be to, bus 50 žmonių, tad ir apyvarta bus nebloga. Tačiau pastebėjau, jog tik vienas kitas studentas nusipirko kavos ir ją visą susitikimo laiką gurkšnojo. Po susitikimo važiavau namo, viską apgalvojau ir supratau, kad žmonės neperka ne todėl, kad neskanu, o todėl, kad taupo. Ir taupo ne tik studentai, bet dauguma žmonių, nes atlyginimai nekyla taip sparčiai kaip kainos. Tada ir gimė mintis, jog reikia padaryti taip, kad atėjęs žmogus negalvotų apie taupymą“, - kalbėjo pašnekovas.
Jis iškart ėmėsi skaičiavimų. „Matematika paprasta: jei viską pardavinėsi po eurą, nelabai kas išeina. Tačiau pagalvojau, jog geriau tegul man lieka lašelis pelno, nereikia to 500 proc. antkainio, bet bus žmonių srautas, jiems bus gerai, nes nereikės skaičiuoti pinigų. Aš taip pat esu ne labdaros organizacija, o verslininkas, todėl įvertinau, kad ir man bus gerai, nes uždirbsiu mažiau, bet pastoviai“, - apie idėjos gimimą pasakojo R. Vyšniauskas.
Jis nuoširdžiai pripažino, jog kavinė „Vyšnia“ nedirbo pelningai, todėl net kilo minčių ją uždaryti. „Tada žmona Inesė pasakė, kad prieš uždarymą turėčiau viską išparduoti po eurą, kad prekių nereikėtų grąžinti. Tai buvo tas paskutinis ženklas, kai supratau, kad mano idėja, jog viskas turi kainuoti po eurą yra teisinga ir reikia pradėti ją įgyvendinti“, - dėstė buvęs sunkiaatletis.
Jis ėmė rašyti verslo planą, o paskui jį pristatė tiekėjams. „Galutinė produkto, kurią gauna klientas, kainą sudaro žaliavų kainos, amortizacinės išlaidos, darbuotojų algos ir antkainis, nes norisi dirbti pelningai. Tam, kad galėčiau įgyvendinti savo idėją viską siūlyti po eurą, visas išlaidas reikėjo sumažinti iki minimumo. Tiekėjams išdėsčiau savo verslo planą, kuriame numatyta per metus atidaryti mažiausiai 4-5 naujas kavines. Ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Kuo daugiau kavinių, tuo daugiau perku iš tiekėjų, tada jie man gali pasiūlyti žemesnę kainą. Buvo tokių, kurie verslo planu nepatikėjo, bet dauguma patikėjo ir jau dabar su jais bendradarbiaujame, kol kas jų nenuvyliau. Taip pat sumažinau personalą, „Vyšnioje“ dabar yra savitarna. Antkainį arba pelno dalį kainoje sumažinau iki minimumo, liko lašelis, todėl ir galiu patiekalus, gėrimus siūlyti po vieną eurą. Matematika čia paprasta, nėra jokių gudrybių“, - teigė R. Vyšniauskas.
Jis jau vykdo ir plėtros planus. Antroji R. Vyšniausko kavinė Klaipėdoje bus atidaryta vasarį. Ji duris atvers pietinėje miesto dalyje. „Jau ieškome patalpų ir kituose miestuose, deramės dėl sąlygų. Šiemet tikrai įgyvendinsiu planą atidaryti 4-5 naujas kavines, kurios turės savo stilių ir, žinoma, viskas jose kainuos po eurą“, - tvirtino R. Vyšniauskas.
Atsiliepimai ir reakcijos į kainų revoliuciją
Kainų revoliuciją verslininkas sukėlė prieš savaitę - po eurą kavinėje viskas kainuoja nuo sausio 5 dienos. „Per tą savaitę rezultatai pranoko lūkesčius. Kavinėje visada būdavo žmonių, tačiau eilių niekada nebuvo, o dabar yra. Žmonių yra nuolat - ir per pietus, ir vakarais, ir darbo dienomis, ir savaitgaliais. Klientų jau tiek, kad teko įvesti ir staliukų rezervacijos sistemą, nors jos ir nemėgstu. Būna, kad žmonės jau pirmadienį rezervuoja staliuką šeštadienio vakarui. Tačiau mūsų politika griežta. Jei prie rezervuoto staliuko klientai vėluoja 10 minučių, rezervaciją atšaukiame“, - teigė R. Vyšniauskas.
Jis tikino, jog per pirmą savaitę išgirdo ir priekaištų, kurie buvo pagrįsti. „Mes tikrai nebuvome pasiruošę tokiems žmonių srautams, todėl darbuotojai nespėjo suktis, o tai žmonėms kėlė pyktį. Tačiau darome išvadas, priėmėme naujų darbuotojų, kuriame schemas, kaip efektyviau dirbti, tobulėjame. Niekada negalima stovėti vietoje“, - aiškino pašnekovas.
Jis džiaugėsi, jog pagaliau atrado tikrąjį „Vyšnios“ veidą. „Tai - tautos kavinė, į kurią gali užeiti kiekvienas žmogus. Matau, kad pavalgyti ar išgerti pas mus ateina ir verslininkai, ir studentai, ir senjorai, ir net moksleiviai, nes valgyti čia jiems yra pigiau nei mokyklos valgykloje. Girdėjau atsiliepimų, kad esą už eurą, matyt, porcijos yra labai mažos. Tačiau galiu patikinti, kad jos normalios, o kaip pavyko pasiekti, kad patiekalus ir gėrimus galime siūlyti po eurą, jau išdėsčiau. Pelno dabar net neskaičiuoju, nes iš vienos kavinės jis tikrai nėra didelis, o be to, jo dalis galutinėje kainoje išties yra lašelis. Tačiau kai bus kavinių tinklas, tada ir pelnas bus didesnis. Kita vertus, nesu iš tų verslininkų, kurie siekia uždirbti kuo daugiau pinigų, kad galėtų nusipirkti naujų automobilių. Pinigų reikia tiek, kiek reikia. Kai žmonės ant verslininkų pyksta, kad jie plėšikauja, kad užsikelia kainas, mano sąžinė rami, nors ir uždirbu mažiau“, - juokėsi R. Vyšniauskas.
Žinia apie tai, kad R. Vyšniausko kavinėje viskas kainuoja po eurą akimirksniu pasklido ir po Klaipėdą, ir po Lietuvą. „Sutinku žmones gatvėje, jie pagiria, o komplimentai man tarsi sparnus suteikia, įrodo, kad einu teisinga kryptimi. Aišku, ir pats girdėjau, ir man į akis buvo pasakyta, kad, matyt, patiekalus gaminame iš vogtos mėsos, pardavinėjame vogtus gėrimus. Galima taip elgtis, bet taip toli nenuvažiuosi. Pagrindinis principas versle yra sąžiningumas, tuo ir vadovaujuosi“, - tikino R. Vyšniauskas.
Laimingos senjoros - geriausias įvertinimas
Jis pasidalijo jam itin širdį paglosčiusiu vaizdeliu. „Sekmadienį užbėgau į kavinę pavalgyti ir matau, kaip sėdi šešios garbaus amžiaus moterys, kurios užsisakė po kavos puodelį, po obuolių pyrago gabaliuką ir dar po vyno taurę. Už viską kiekviena jų sumokėjo po tris eurus. Jos manęs klausė, kiek tęsis ši akcija, kad viskas po eurą. Sakau, kad čia ne akcija, o tokios kainos bus visada. Jos pasidžiaugė, kad atsirado vieta, kur gali ateiti, pasėdėti, pasikalbėti, paskanauti ir piniginė labai nenukenčia“, - šypsojosi verslininkas.
Jis pripažino, jog darbo tikrai daug - pastangų ir laiko reikalauja kavinių tinklo plėtra. „Be to, dar dirbu ir treneriu, treniruoju sunkiaatlečius, tad būna, kad namo grįžtu ir 3 val. nakties. Žmona jau sako, kad gal nereikia tokios didelės plėtros, gal užtektų kelių kavinių. Bet aš esu maksimalistas. Toks buvau sporte, toks esu ir versle. Ir tai ne dėl pinigų, o tiesiog reikia laikytis plano, kurį esu užsibrėžęs įgyvendinti“, - teigė R. Vyšniauskas.
Jis pripažino, kad idėja, jog viskas kainuotų po eurą buvo rizikinga. „Bet rizikavau, nes neturėjau, kur trauktis. Galiu pasakyti, jog kalbant apie „Vyšnią“, buvau nesėkmingas verslininkas, nes kavinė tik vegetavo. Pripažįstu, kad suklupau, bet dabar jau bandau atsistoti. Tai, ką dabar darau, labai tuo tikiu ir darau iš visos širdies. O į priekį mane veda viena Vinstono Čerčilio citata. Jis turėjo sakyti kalbą auditorijai, visi laukė suklusę, o jis pasakė: „Niekada, niekada, niekada, niekada, niekada nepasiduok“. Ne tas yra nugalėtojas, kuris nuolat stovi ant garbės pakylos, o tas, kuris suklumpa, bet sugeba atsistoti“, - apie savo nesėkmę atvirai kalbėjo R. Vyšniauskas.
Skeptikams jis pasiūlė patiems padaryti taip, kad jų kavinėse viska kainuotų po eurą. „Džiaugiuosi, kad gyvename laisvoje šalyje ir galime daryti, ką norime. Jei būčiau labai turtingas, gal padaryčiau kavinę, kur viskas kainuoja po 50 centų. Kol kas džiaugiuosi tuo, kas yra, kad sekasi. Be to, kiek suprantu, esu pirmasis Lietuvoje, o gal ir pasaulyje, kuris sugalvojo tokią kavinės koncepciją. Ir „Google“ paieškos sistemoje įvairiais būdais ieškojau, bet niekur neradau, kad būtų kavinių, kur viskas kainuotų po eurą ar po dolerį. Aš užsidegęs, aš džiaugiuosi, matau, kad žmonės yra patenkinti, o tai ir yra didžiausia motyvacija judėti į priekį“, - entuziastingai nusiteikęs buvo R. Vyšniauskas.