Arbata daugeliui tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Anglų specializacija - arbata su pienu.

Popiečio arbatėlė Anglijoje

„Ponios, pasiruoškite sukneles, džentelmenai - pasitaisykite kaklaraiščius“, - rašo „The Lonely Planet“ kelionių gidas, pristatydamas geriausią vietą pasaulyje gerti arbatą. Popietės arbatėlės „Ritz“ viešbutyje yra įstabus formalumas: sidabriniai arbatiniai ir kiniškas porcelianas žaviai skambčioja ketvirtą valandą popiet stiklinių terasos skliautų fone. Tiesa, ši arbatos gėrimo ceremonija yra brangi ir ekskliuzyvinė.

„Rintz“ viešbutis arbatą tiekė tokioms įžymybėms kaip karaliui Edvardui VII-ajam ar Čarliui Čaplinui. Jei jus varžo biudžetas, rinkitės jaukią arbatinę vienoje iš šurmuliuojančio Londono gatvių, kur nevaržys aprangos kodas. Nusivilti neteks.

Arbatos patiekimas Anglijoje

Arbatos staliuką reikia užsisakyti iš anksto, o ir tai progai būtina atitinkamai apsirengti: be kaklaraiščio vyrams arba išeiginės suknelės ar kostiumėlio moterims į šį renginį eiti yra nepriimta. Arbata Anglijoje patiekiama prisilaikant visų formalumų: pasirinkimui siūloma keliolika arbatos rūšių arba dabar madingų aromatinių žolelių arbatų (galima užsisakyti ir kavos, bet visiems tada taps aišku, kad Jūs esate atvykėlis, emigrantas).

Prie arbatos patiekiamas ąsotėlis su pienu arba grietinėle ir mažyčiai sumuštinukai - finger sandwiches su rūkyta lašiša, kumpiu ir šviežiais agurkais, sausainiai, ptifūrai (maži įvairių formų biskvitiniai pyragėliai su įvairiais įdarais ir papuošimais), scones (mažytės medaus su kvapiosiomis žolelėmis (dažniausiai čiobreliais) bandelės, patiekiamos su sviestu, džemu ir būtinai čederio sūriu) atnešami išdėlioti ant keliaaukščio sidabrinio padėklo.

Anglijoje tikrų anglų tarpe arbatos pertraukėlė - tea-break - būtina etiketo dalis. Jei dalykiniame susitikime nebūna arbatos pertraukėlės, tai rodo, kad šeimininkai Jums rodo didžiausią nepagarbą ir panieką.

Kad pasitarimų susitikimų, konferencijų, seminarų, net ir parodų metu pravesti tea-brek (tai daroma kas 50 minučių), svečiams reikia pasiūlyti keletą arbatos rūšių, nes vieną patiekti yra labai nemandagu. Tai turėtų būti juodoji English Tea №1, indiška Darjeeling, Assam arba Ceilono O.P., iš žaliosios rekomenduotina japoniška arba kiniška Sencha, Bancha, Kokeicha, (labai gražu ir tautiška būtų pasiūlyti lietuviškų čiobrelių, liepžiedžių, ramunėlių arba mėtų arbatų su medumi).

Pavyzdžiui, Anglijoje įvairių arbatų rinkinį padavėjas laiko kairėje rankoje, dešine atidaro dangtelį ir kiekvienam svečiui paeiliui jas parodo. Arbatinukas turi būti sausas ir gerai pakaitintas. O kad arbata teisingai būtų užplikoma, reikia puodukui imti 3-3,5 gramo arbatos lapelių ir, užplikinus, dar ją patraukinti 3-5 minutes. Tuo metu atnešamas dar vienas arbatinukas su verdančiu vandeniu. Pienas patiekiamas iki tol, kol prisitrauks arbata, ir dažniausiai „rytinėms“ arbatos rūšims.

Prie arbatos būtina patiekti ir rafinuotą cukrų vazelėje su specialiomis žnyplelėmis. Pagal anglų etiketą šaukštelis, išmaišius cukrų, dedamas ant padėklo, o ne ant lėkštutės ir jokiu būdu nepaliekamas puodelyje. Užkanda atnešama tik jau susėdus svečiams prie stalelio. Pagal tradiciją Anglijoje prie arbatos patiekiama duona, bandelės, miežiniai paplotėliai, tostai su cinamonu, migdoliniai pyragaičiai, biskvitai, spurgos, angliškas sūris, kietai virti kiaušiniai, maži švieži agurkėliai ir pomidorėliai, sviestas, džemas, želė.

Kai arbata baigiama gerti, visi indai ir įrankiai nurenkami ir sudedami ant pagalbinio stalelio, o pagrindinis stalas privalo būti nuvalytas ir švarus, turėti vietos, sakykime, kompiuteriams arba rašymo priemonėms pasidėti.

Arbatos etiketo taisyklės Anglijoje

Pagrindinės arbatos gėrimo etiketo taisyklės Anglijoje susiformavo karalienės Viktorijos laikais. Anuomet arbatos gėrimo ritualai būdavo labai svarbūs. Jiems buvo rašomi net kvietimai, kuriuose nurodoma apranga (jei arbata geriama lauke, būtina skrybėlaitė) ar gėrimui reikalingi daiktai (užkandžiai, įrankiai ir pan.). Savo ritualinius arbatos puodelius kiekvienas svečias paprastai atsinešdavo įmantriai išpuoštose dėžutėse.

Nors tokie formalumai šiandien yra retenybė, tačiau daugelis tų laikų taisyklių giliai įsišaknijo Anglijos kultūroje. Štai keli pagrindiniai ir svarbiausi dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti gerdami arbatą „angliškai“:

• Arbatos puodelis turėtų būti lengvas, porcelianinis, o jį laikant nevalia atkišti ištiesto mažojo piršto. Anuomet tai buvo itin nemandagu. Geriausia puodelį laikyti trimis pirštais, o kitus du pirštus sulenkti ir paslėpti delne.
• Maišydami arbatą, šaukšteliu nelieskite puodelio sienelių. Po to šaukštelį padėkite ant lėkštutės, puodelio ąselės dešinėje.
• Nemandagu gerti arbatą, jei šaukštelis styro puodelyje ir dar baisiau - ją garsiai siurbčioti.
• Jei arbatą geriate sėdėdami, puodelį iki burnos kelkite be lėkštutės. Tai daryti reikia, jei arbata geriama stovint.
• Arbatos gėrimas - bendravimo procesas, todėl vaišes, patiektas prie arbatos, kramsnokite mažais kąsneliais, o kalbėkite tik tuščia burna. Beje, arbatos gurkštelėkite tik tuomet, kai burnoje nebelieka nė trupinėlio.
• Prie arbatos padėtą servetėlę pasitieskite ant kelių. Jei norite trumpam pakilti nuo stalo, palikite ją ant savo kėdės (ne ant stalo). Servetėlė ant jūsų kelių gaudo užkandžių trupinukus ir apsaugo aprangą nuo dėmių.
• Jei servetėlė yra lininė ar kitos medžiagos, niekada ja nevalykite lūpdažio likučių. Taip parodysite nepagarbą šeimininkui (juk žinoma, kaip sunkiai išvalomos lūpų dažų dėmės). Taip pat nenaudokite jos rankoms valytis (abiem atvejais geriau nueiti į vonios kambarį). Baigus gerti arbatą, ši servetėlė yra padedama šalia lėkštutės su puodeliu, kairėje pusėje.

Angliškos arbatos kultūros kabliukai

Anglijoje arbata, tikriausiai, populiariausias gėrimas po vandens. Pasak Anglijos arbatos asociacijos, šioje šalyje yra išgeriami 165 milijonai arbatos puodelių per metus (kavos - tik 70 mln.). Beje, 96 proc. šios šalies arbatos gėrėjų pliko ją maišeliuose ir 98 proc. žmonių ją geria su šlakeliu pieno.

Nors į anglišką arbatą cukraus dėti nerekomenduojama, tačiau net 30 proc. respondentų ją saldina. Taip vadinamoji „angliškoji“ arbata plikoma tik iš english breakfast arbatos mišinio. Kiti mišiniai ar kitos arbatos rūšys čia mažiau populiarios.

Arbata Anglijoje geriama iš molinio arba porcelianinio puodelio, o į jį įdėtas arbatos maišelis (sakoma, jog Anglijoje labiausiai mėgstami piramidės formos arbatos maišeliai) plikomas beveik verdančiu vandeniu ir mirkomas 3 minutes. Išmirkusį arbatos maišelį išimti reikia paprastai - jo nenuspaudžiant, nemaišant ir pan.

Ir dar keli žodžiai apie pieną - jo reikia pilti tik šlakelį (pieną reikia pilti į arbatą, o ne atvirkščiai) ir jokiu būdu nepakeisti jo grietinėle, kuri dėl savo riebumo ir sunkumo tik apkartins gėrimą. Taip paruošta arbata išsaugos savo rudą spalvą. Į arbatą su pienu jokiu būdu nedėkite citrinos, nes rūgštis sutrauks pieną.

Kodėl gi arbata tokia populiari Anglijoje? Kaip sako patys anglai, todėl, kad gerti arbatą - jų įprotis, savotiška priklausomybė, tiesiog tradicija. Išgerti puodelį arbatos - puiki proga susitikti, pasišnekėti, puikiai leisti laiką. Tai istorinė, kultūrinė ir gastronominė šalies dalis.

Populiariausios arbatos rūšys

• English Breakfast ir Irish Breakfast. Ryte - English Breakfast ir Irish Breakfast.
• English Tea №1. Dieną - English Tea №1.
• Darjeeling. Diindiška Darjeeling išsiskiria švelniu muskato skoniu ir puikiu aromatu.
• Keemun. Keemun pasižymi vaisiniu aromatu su pušų kvapo natomis, džiovintų slyvų ir gėlių užuominomis (bet jos aromatas nėra toks gėlinis kaip Dardžilingo arbatos), kuris sukuria labai savitą ir subalansuotą skonį. Taip pat juntamas švelnus orchidėjų aromatas ir vadinamasis kiniškos arbatos saldumas.
• Ying Hong No. 9. Aromatas saldus ir stiprus, su karamelės bei apelsino natomis. Skonis saldus ir švelnus, ypač tinkama gerti su pienu ir cukrumi. Tai mėgstamiausia Anglijos karalienės juodoji arbata, kuri dažnai patiekiama karalienės svečiams per priemimus.

Arbatos rūšys pasaulyje

• Assam. Derinys charakterizuojantis angliškus skonius. Gaminama Asamo ir Ceilono arbatų pagrindu. Arbatos auginimo regionas Šiaurės Indijoje, esantis Asamo vakaruose, stiprus Asamo arbatą primenantis skonis.
• Baltosios arbatos. Baltosios Arbatos daugiausiai kilę iš Pietų Kinijos Fujian kalnuoto regiono. Lapai lėtai ir švelniai garinti atvirame ore ir labai kruopščiai perinkti. Nuskinami tik pumpurai (Silver Needle) ir du viršutiniai lapeliai. Labai mažai taninų ir kofeino. Žiūrėti taip pat Pai Mu Tan.
• Bancha. Bancha tradicinė Japonų arbata . Ji sukuriama Sencha (žiūrėti žemiau) arbatos gamybos metu ir yra stambesnė, turinti mažiau kofeino ir turtingesnė taninais.
• Gunpowder. Žalioji kinietiška arbata su ilgais susuktais lapais.
• Hazelbank. Šiame mažame, gražiame sode, esančiame Indijoje Asamo regione gaminamos vienos geriausių arbatų pasaulyje. Jis pavadintas žymaus tarnautojo Dr. Mead dukters Hazel vardu. Dėl savo pilnatvės, dydžio ir spalvų Hazelbank yra mėgstamas prekeivių.
• Gyokuro. Speciali Japoniška arbata, žinoma pavadinimu “ puikus rasos lašelis”. Siekiant sumažinti taninų ir padidinti kofeino kiekį savaitę prieš nuimant derlių sudaromas iš ryžių pluošto ar folijos pavėsis.
• Genmaicha. Japoniška arbata su kepintais rudais ryžiais ir kukurūzais. Blyškiai rudas gėrimas maloniu aromatu: truputį sūraus, šiurkštaus skonio su saldžiu prieskoniu.
• Jasmine. Tikriausiai viena žinomiausių aromatizuota Kiniška arbata. Kvepianti išimtinai tik švelniais baltais jazminais. Praėjus 20 valandų po surinkimo ji praranda savo kvapą, todėl būtina pridėti norimų kvapų .
• Kokeicha. Speciali Japoniška arbata. Žalioji arbata yra pirmiausia susmulkinama po to supresuojama ir supjaustoma mažomis išilginėmis juostelėmis. Maloniai gaivus, blyškus, švelnus gėrimas. Kita šios arbatos rūšis "Small veins tea". Sutraiškyti lapai sumaišomi su smulkiai supjaustytomis arbatos krūmo gyslelėmis.
• Lapsang Souchong. Klasikinė kinietiška juodoji arbata, aromatizuota pušų šaknų dūmais.
• Matcha. Japoniška žalioji miltelių pavidalo arbata, daugiausiai naudojama Japonijoje arbatos gėrimo ceremonijose.
• Pai Mu Tan. Reiškia “Baltasis bijūnas”. Ši balta arbata yra skanaus gėlių aromato. Ji gaminama iš tipsų (Silver Needle) ir dviejų viršutinių augalo lapelių, žalsvos spalvos. Taip pat žiūrėti Baltoji arbata.
• Pu Erh (Pou Nei). Pu Erh (Pou Nei) stipraus aromato arbata storais lapais iš Yunnan Kinijos provincijos. Pavadinimą gavo nuo Pu Erh miesto, kuriame ji parduodama. Pu Erh gaminama pagal senus tradicinius metodus, panašius į tuos, kurie buvo naudojami prieš 2000 metų Kinijoje.
• Sencha. Sencha populiariausia arbatos rūšis Japonijoje- ilgais, plokščiais lapais. Japoniška Sencha šviežaus, truputį saldaus skonio, tuo tarpu Kinietiška Sencha primena šviežią šieną ir nepaprastai aromatinga.
• Yunnan. Sakoma, kad Yunnan yra arbatos gimtinė. Šioje pietryčių Kinijos provincijoje auginama stipraus skonio arbata storais lapais ir auksiniais tipsais. Truputį panaši į Asamo arbatą.

---