Radviliškio rajonas - tai vieta, kurioje susipina turtinga istorija, kaimo tradicijos ir meilė duonai. Šiame straipsnyje panagrinėsime Radviliškio krašto duonos kelią, apžvelgsime Radviliškių kaimo kepyklos veiklą ir pasidomėsime Pakiršinio kaimo istorija.
Radviliškių Kaimo Kepykla: Šeimos Verslas Su Meile Duonai
RADVILIŠKIŲ KAIMO KEPYKLA - tai šeimos verslas, kuris puoselėja nesuvaidintą meilę darbui, žemei, duonai. Nedidelėje Radviliškių kaimo sodyboje, apsuptoje rugių pievos, įsikūrusi duonos kepykla, kurioje šeimininkauja Albinas ir Audronė, padedami savo šeimos ir kaimo bendruomenės.
Audronė Kisielienė, Radviliškių kaimo kepyklos vadovė, ramiai pristato savo verslą, kuris yra žinomas Lietuvoje ir už jos ribų. "Mūsų darbas - duoną kepti. Tai mūsų šeimos verslas. Jame sukuosi ir aš, ir mano vyras Albinas, ir vienas sūnus - Vidmantas."
Kepykla įkurta 1996 metais Audronės ir Albino Kisielių. "Gerai pamenu, kai kėlėmės ir kaip dar prieš persikėlimą esu pasakiusi, kad niekada nesikelsiu į kaimą iš miesto. Dabar viskas pasikeitė, apsivertė kitaip. Sakau, kad niekada nesikelsiu į miestą iš šio kaimo, kur sukurtas šeimos verslas."
Pasak Audronės, net ir koplytstulpis pastatytas, o jis skirtas Radviliškio žmonių ir Kisielių šeimos atminimui. "Koplytstulpių yra daugiau, nes Radviliškių kaimo kepykloje vykdomos edukacinės programos vaikams. Pamokose pristatome, aiškiname ir rodome, iš kur atsiranda duona. Todėl sodybos teritorijoje buvo pastatyti iš medžio išskobti koplytstulpiai, kuriais pristatomas duonos kelias. Koplytstulpių autorius - miežiškietis medžio skulptorius Eduardas Titas. Vaikams reikia aiškinti ir kalbėti, su kokia pagarba kepama duona ir koks sunkus yra žemdirbio darbas".
Duonos receptai ir apdovanojimai
Pradėję veiklą, Kisieliai kepė duoną pagal senolių receptus. "Pradėjome nuo dviejų rūšių duonos, o receptai perimti iš senolių. Pirmąjį simbolinį kepalą kepėme pagal patyrusios duonininkės Petronėlės Kurulienės, gyvenančios Nibragalio kaime, receptą iš jos duoto raugo. Jis gimusi 1924 metais ir jau iškeliavo Anapilin. Kepame duoną, kurią pavadinome Petronėlės duona. Labai didžiuojuosi, kad ši moteris patikėjo mums naminės duonos receptą ir dabar pagal jį kepame. Taigi receptas išliko, ir Petronėlės duona pasiekia naminės duonos mėgėjus."
Radviliškių kaimo kepykloje kepama jau per 20 rūšių duonos, pyragų, šakočių, šimtalapių, sausainių, grybukų. Radviliškių kepyklos duonos galima įsigyti visoje Lietuvoje - „Maximos“ tinklo parduotuvių „Linkėjimų iš kaimo“ stenduose.
Kepykla pelnė ne vieną apdovanojimą:
- Parodoje „Rinkis prekę lietuvišką” kepami „Grybukai” įvertinti aukso medaliu!
- Duonos rinkinys „Pusryčių duonelė” už originaliausią pakuotės dizainą gavo Agrobalt parodos aukso medalį.
Pakiršinys: Kaimo Istorija ir Dabartis
Pakiršinio kaimas, įsikūręs Radviliškio rajone, prie Kiršino upelio, mena ir labai gerus, ir labai blogus laikus. Tai kaimas, kuriuo pastaruoju metu vis pasidomi ir čia apsilanko įvairių televizijos laidų vedėjai.
Istorikas Petras Juknevičius savo knygoje „Kiršinas“ aprašo ir Pakiršinį. Istoriko pateikiamais duomenimis, apie 1748 metus dvaras priklausė kunigui Jonui Kerbedžiui, vėliau jį paveldėjo kunigo giminaičiai. Po Pirmojo pasaulinio karo dvare buvo vienas ūkinis kiemas su 114 gyventojų.
Pakiršinio kaimo senbuvis Algimantas Staškūnas sako, kad valdybos aukso amžius buvo ir kaimo aukso amžiumi, nes būtent tada į jį ėmė plūsti jauni specialistai iš visos šalies, o kaimas ėmė augti lyg ant mielių, mat įmonė statė čia savo daugiabučius namus, kuriuose apsigyvendavo jos darbuotojai, daugiausia jaunos šeimos. Sezono metu įmonėje dirbdavo apie 1000 darbuotojų, kuriuos į darbą vežiodavo iš Radviliškio, Baisogalos, Šeduvos, Raseinių rajono.
Šiuo metu nedidelis Pakiršinio kaimas gali pasigirti keliomis įmonėmis. Čia jau keliolika metų veikia žemės ūkio technika prekiaujanti ir kitas paslaugas teikianti bendrovė, komunalinių paslaugų bendrovė, neseniai pradėjusi papildomą veiklą. Kai kurie vietos gyventojai ėmėsi privataus verslo. Vienintelis likęs Pakiršinio alaus baras klientų stoka irgi nesiskundžia. Pasak jo barmenės, daugiausia jų užplūsta pašalpų gavimo dienomis.
Dabartinė Pakiršinio kaimo pažiba - rekonstruotoji dvaro dalis, kur įsikūrė Etninės kultūros ir amatų centras. Centras yra užsibrėžęs išsaugoti ir atgaivinti krašto tradicijas, papročius, tradicinius amatus. Norinčių pakliūti į edukacines programas yra apsčiai, tik spėk suktis.
Duonos Kelias: Tradicijos Išsaugojimas
Mažeikių rajono Urvikių kultūros centro edukacinėje programoje „Duonos kelias“ kepama paprasta ruginė duona su raugu sulaukė įvertinimo - suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas. Urvikių kultūros centro edukacinė programa „Duonos kelias“, kurios metu jaunajai kartai perduodamos senosios duonelės kepimo tradicijos, šiandien itin populiari.
Dabar kepamos naminės su raugu duonos receptas atkeliavo ne iš rašytinių šaltinių. Jį, ateidama dirbti į Kultūros centrą, atsinešė Vida Liaugaudienė. Tai jos močiutės duonos iš natūralaus raugo receptas, pagal kurį duoną kepė mama, dabar kepa pati V. Liaugaudienė. Šis iš kartos į kartą perduotas naminės duonos receptas tapo pagrindiniu edukacinės programos akcentu, o iškepta duona - dovana, lauktuvėmis, sutinkant svečius ar vykstant kitur.