Radviliškių kaimo kepykla, įsikūrusi Panevėžio rajone, yra ne tik verslas, bet ir šeimos tradicijų puoselėjimas bei gimtinės atminimo išsaugojimas. Jos istorija prasidėjo nuo meilės duonai ir noro išlaikyti kaimo, kuriame gyveno protėviai, pavadinimą.

Kaimo dvasia ir šeimos tradicijos

„Sveiki atvykę į Panevėžio rajono pakraštį, tačiau patį Lietuvos vidurį. Už poros kilometrų - Kėdainių rajonas. Atvažiavote į Radviliškių kaimą, kurio Lietuvos žemėlapyje turbūt jau nebėra - virto Linkaučiais. Mums Radviliškių kaimas yra labai brangus, todėl, kad ši žemė - vyro gimtinė. Čia gyveno vyro proseneliai, seneliai, tėvai. 26 metus, sugrįžę iš Panevėžio, jau gyvename ir mes. Vedę 43 metus, tai, kai ištekėjau, vyras dar vežėsi į Radviliškius. Todėl nenorėdami, kad kaimo atminimas pranyktų, savo kepyklą būtent taip ir pavadinome“, - pasakoja Audronė Kisielienė.

Kadaise čia buvo didelis kaimas, tačiau gyventojai išmirė arba išsikėlė. Siekdami įamžinti kaimo atminimą, Kisieliai pastatė koplytstulpį, skirtą Kisielių giminei ir Radviliškių kaimo žmonių atminimui. Anytos nelikus, anot Audronės, svarstyta, ką daryti su žeme. Nuspręsta iškasti tvenkinį, supilti pylimą, kuris dabar pasitarnauja Šv. Agotos skulptūrai. Už tvenkinio - Albino pomėgiai: auga daug riešutmedžių. Čia pat ir 4 tūkst. obelaičių sodas.

Viskas, kas daroma šioje sodyboje, yra susiję su lietuvių liaudies tradicijomis, senojo duonos kepimo amato puoselėjimu. Ant idealios vejos įrengtas skulptūrų, kurias per dvi žiemas išdrožė labai geras Kisielių bičiulis, parkas. Kiekviena jų atvaizduoja darbus, kuriuos turi atlikti žmogus, kol duona atkeliauja ant mūsų stalo. Meno kūriniai padeda Audronei apie tą kelią papasakoti vaikams.

Nuo dviejų rūšių duonos iki plataus asortimento

Kisieliai kepyklą valdo jau 26 metus. Iš pradžių verslą pradėjo nuo dviejų rūšių duonos ir batono. Dabar asortimente - apie 70 pavadinimų: ne tik duonos kepamos, bet ir sausainiai, šimtalapiai, šakočiai. Vis dėlto populiariausiu gaminu išlieka tradicinė duona.

Per dieną šioje kepykloje iškepama apie porą tonų duonos. Kepalai dideli - sveria po 3-4 kg. Dirbama viena pamaina nuo 8 iki 17 val. Produkcija iškeliauja ir į Angliją, Belgiją, dalyvauja Kisieliai dažnai tarptautinėse parodose. Iš viso Albinas su Audrone yra pasamdę 49 darbuotojus. Yra tokių, kurie kartu - visus 26 metus.

Duonos kepimo tradicijos ir paslaptys

Duonos kepimas, anot Audronės, buvo šeimos moters ne tik pareiga, bet ir garbė. Tą rytą, kai būdavo kepama duona, šeimos moteris visuomet švariai apsirengdavo, užsirišdavo švarią prijuostę ir skarelę, - duoną, kaip ir žmogų, reikia sutikti švariai. Naudoja 100 metų senumo raugą. Radviliškių duonos kepyklos, kuri yra gavusi apdovanojimą kaip labiausiai Panevėžio rajoną garsinanti įmonė, duona - tradicinė, sertifikuota.

„Mano krikštamotė Petronėlė Kurulienė iš Nibragalio kaimo duoną puošdavo „katės pėdutėmis“. Jau treji metai jos nebėra gyvos. Mirė būdama 95-erių. Iš jos motinos seno ąžuolinio duonkubilio paimtas raugas atėjo į jos namus, po to savo raugą ir pamokas ji atnešė ir į mūsų kepyklą. Atsidėkodami už tai Petronėlei, tą rankomis visuomet minkomą duonelę pavadinome jos vardu. Priskirta ji tautiniam paveldui“, - tradicinės duonos skonio paslaptį atskleidė Audronė.

Edukacinės programos ir duonos šventės

Kiekvienas, atvykęs į Radviliškių kaimo kepyklą, turi galimybę ne tik stebėti duonos gimimo procesą, bet ir pats prie jo prisiliesti, minkyti tešlą, įkvėpti duonos raugo kvapo, susiformuoti savo kepalėlį, pašauti į pečių, o iškeptą išsinešti kaip suvenyrą. Vyksta sodyboje ir kasmetinė duonos šventė, į kurią susirenka tūkstančiai žmonių.

„Šiemet rengsime jau 11 šventę. Sekasi, nes vis geri orai būna. Mūsų klebonėlis prieš šventę ramina: „Nesinervuok, lyčną „Sveiką Mariją“ sukalbėsiu, bus geri orai.“ Nežinau, ar kalba, bet orai visad geri pakliūva“, - nusijuokė Audronė.

Verslas su meile ir pagarba tradicijoms

Radviliškių kaimo kepyklos vadovė A.Kisielienė ramiai be jokios pompastikos pristato savo verslą, kuris gana garsus ir žinomas Lietuvoje ir net už jos ribų. „Mūsų darbas - duoną kepti. Tai mūsų šeimos verslas. Jame sukuosi ir aš, ir mano vyras Albinas, ir vienas sūnus - Vidmantas. Nors Radviliškių kaimo seniai jau nebėra, bet, norėdami išlaikyti jo pavadinimą, kepyklą pavadinome šio kaimo vardu. Norime išsaugoti gimtinės atminimą“, - sako A.Kisielienė.

Pasiteiravus, kokią duoną pradėjo kepti pradėjusi veiklą, A.Kisielienė mielai paaiškino: „Pradėjome nuo dviejų rūšių duonos, o receptai perimti iš senolių. Pirmąjį simbolinį kepalą kepėme pagal patyrusios duonininkės Petronėlės Kurulienės, gyvenančios Nibragalio kaime, receptą iš jos duoto raugo. Jis gimusi 1924 metais ir jau iškeliavo Anapilin. Kepame duoną, kurią pavadinome Petronėlės duona. Labai didžiuojuosi, kad ši moteris patikėjo mums naminės duonos receptą ir dabar pagal jį kepame. Taigi receptas išliko, ir Petronėlės duona pasiekia naminės duonos mėgėjus.“

Radviliškio duonos asortimentas

• Duona
• Pyragai
• Šakočiai
• Šimtalapiai
• Sausainiai
• Grybukai

---