Rachitas (rachitis) - tai ankstyvojo amžiaus vaikų liga, pasireiškianti medžiagų (ypač fosforo, kalcio) apykaitos sutrikimu ir daugelio organų bei sistemų pažeidimu. Žodis rachitas kilęs iš graikų kalbos žodžio rhachis - stuburas. Ši liga buvo žinoma jau senovėje. 1650m. ją smulkiai aprašė anglų mokslininkas Glisonas.
Rachito priežastys
Viena iš svarbiausių rachito priežasčių - vitamino D stoka. Augančiam organizmui reikia žymiai daugiau negu suaugusiam fosforo ir kalcio. Rachitas pasireiškia, kada šis poreikis nepatenkinamas.
- Vitaminas D pasigamina odoje iš provitamino D (dehidracholesterino), veikiant saulės ultravioletiniams spinduliams ar švitinant kvarco lempa.
- Svarbu, kad vaikas pakankamai būtų gryname ore, nes ultravioletiniai spinduliai pro langą neprasiskverbia.
- Vitamino D yra gyvūninės kilmės produktuose: žuvų taukuose, kiaušinių tryniuose, svieste, kepenyse.
- Dirbtinai maitinami kūdikiai rachitu serga dažniau.
- Neišnešioti kūdikiai rachitu serga beveik visi, nes prastai funkcionuoja sistemos, kurios vitaminui D suteikia aktyvumo, taip pat organizmas intrauteriniu laikotarpiu per mažai sukaupia mineralinių ir vitamino D.
Sparčiai augant, vitamino D ir mineralinių medžiagų reikia daugiau. Vitaminas D pasigaminęs odoje ar rezorbavęsis plonojoje žarnoje, su krauju patenka į kepenis. Jose pasigamina pirmieji vitamino D metabolitai. Jie su kraujyje patenka į inkstus.
Čia pasigamina 5 - 10 kartų už vitaminą D aktyvesnis 1,25 - dioksivitaminas D, savo aktyvumu primenantis hormonus. Jo atsargos kaupiasi riebaliniame ir raumeniniame audinyje bei kepenyse, mažina išsiskyrimą su kepenimis. 1,23 - dioksivitaminas D skatina kalcio ir fosforo rezorbaciją žarnyne, nusėdimą kauluose, reguliuoja koncentraciją kraujyje, mažina išsiskyrimą su šlapimu. Dėl 125 - dioksivitamino D stokos kraujyje sumažėja kalcio.
Rachito simptomai
Ligos pradžioje kūdikis pasidaro irzlesnis, blogai miega, prakaituoja, galvytę trina į pagalvę, delniukai drėgsta. Dėl mažesnio raumenų įtempimo lengviau lankstosi rankos ir kojos (kūdikis nerodo jokio pasipriešinimo galūnes lankstant). Pačiupinėjus kūdikio galvos kaulus ties momenėliais, jaučiama, kad jų kraštai minkštesni (pasiduoda lengvai paspaudus). Blogesnis vaiko apetitas.
- Po kiek laiko pasidaro plokštesnis vaiko pakaušis, susidaro vadinamoji rachitinė plikė.
- Tokio vaiko dantukai dygsta vėliau negu sveikų bendraamžių.
- Dėl mažo raumenų įtempimo sergantys rachitu vaikai vėliau pradeda sėdėti, stovėti, vaikščioti.
Rachitas gali būti lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkus, gali pasireikšti ūmiai ar poūmiai. Jei ligos eiga ūmi, minkštėja vaiko kaulai, vėliau užsidaro momenėliai, pavėluotai suauga kaukolės kaulai (siūlės tarp jų), deformuojasi galva, krūtinės ląsta pasidaro varpo formos (siaura viršutinėje dalyje, platėjanti link pilvo), sunkiais atvejais gali pasidaryti „vištos” krūtinė - į priekį išsikiša krūtinkaulis.
Gali iškrypti stuburas (susidaro rachitinė kupra). Vaikui pradėjus vaikščioti, iškrypsta jo kojytės (pasidaro O arba X formos). Jei ligos eiga poūmė, pakinta vaiko kaulų forma. Ant šonkaulių atsiranda sustorėjimų - „rachitinių karolių”, ant riešų atsiranda „rachitinės apyrankės”, išveša kaktos ir viršugalvio gumburai, pasidaro „kvadratinė galva”, suplokštėja pakaušis.
Bet kokiai rachito eigai būdingas mažas raumenų tonusas, dėl to būna didelis „varlės” pilvas. Negydomi vaikai lėčiau auga, atsilieka nuo bendraamžių, turi mažiau dantų. Dėl sumažėjusio raumenų tonuso sutrinka vaiko kvėpavimas, neretai prisideda plaučių uždegimas. Dažnai tokie vaikai serga mažakraujyste.
Rachito diagnostika
Pastebėjus pirminius rachito simptomus reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Rachitas nustatomas, visų pirma, įvertinus anamnezę, t.y. atsižvelgus į juntamus simptomus, įvertinus rizikos faktorius ir atlikus pirminę apžiūrą.
- Kraujo tyrimas. Siekiama įvertinti vitamino D, kalcio ir fosforo kiekį.
- Rentgenograma. Ji leidžia aptikti rachitui būdingas kaulų deformacijas.
Retais atvejais gydytojas gali paskirti kaulų biopsiją - jos metu tyrimams paimamas nedidelis kaulinio audinio gabaliukas. Jeigu įtariama, kad rachitą galėjo lemti vitamino D absorbciją trikdančios ligos (pavyzdžiui, celiakija), gali būti skiriami tyrimai joms patvirtinti.
Rachito gydymas
Gydymas tuo veiksmingesnis, kuo ankstyvesnis. Svarbiausia yra pašalinti rachitogeninius veiksnius ir likviduoti vitamino D stoką. Pirmiausia reikia sutvarkyti kūdikio maitinimą ir režimą, nes vien vitaminu D rachito išgydyti neįmanoma.
- Mažiau duodama karvės pieno (ne daugiau kaip 0,5 l per parą), geriau tinka rūgštūs mišiniai, ypač kefyras, nes jie geriau pasisavinami.
- Kad vaikas gautų pakankamai mineralinių medžiagų, vitaminų, reikia jį maitinti daržovių koše, kruopų košes virti daržovių nuovire, rečiau valgydinti kruopų, miltiniais patiekalais, duoti daugiau vitamino D turinčių produktų (sviesto, kiaušinių trynių).
Nuo riebalų gausumo pablogėja kalcio rezorbacija žarnyne. Būtinos oro vonios, masažas ir mankšta. Masažas ir mankšta netinka rachito įsigalėjimo periodu, ūminės eigos atveju, bet ypač gerai tinka liekamųjų reiškinių periodu. Vitaminas D dozuojamas atsižvelgiant ne į amžių, o į rachito eigą, sunkumo laipsnį, metų laiką, gyvenimo sąlygas.
Rachito profilaktika
Rachito deformacijoms išvengti svarbu tinkama slauga. Kad nesideformuotų galvos kaulai, kaitaliojama kūdikio padėtis lovutėje. Paprastai kūdikiai sukasi į šviesos pusę, todėl reikia keisti lovutės ar pagalvės vietą.
Rachito profilaktiką reikia pradėti dar prieš gimimą. Nėščiajai per parą reikia 500 TV vitamino D. Ji turi racionaliai maitintis, kuo daugiau būti gryname ore. Paskutiniuosius 3 - 4 mėn. patartina kasdien vartoti po 1 - 2 hendevito žirnelius. Jei gyvenimo sąlygos nepalankios, paskutiniuosius 2 nėštumo mėn. vitamino paros dozę galima padidinti iki 100 TV. Moterims nuo 30 - 35 m. ar sergančioms kraujotakos ligomis vitamino D neskiriama.
Pirmaisiais ir antraisiais gyvenimo metais rachito profilaktika būtina kiekvienam. Ji ypač reikalinga gimusiam vėlyvą rudenį ar žiemą, dirbtinai maitinamas, neišnešiotam kūdikiui, taip pat dvyniams.
Nors rachitas dažnai atrodo kaip praeities liga, minima senuose medicinos vadovėliuose, vitamino D trūkumas, pagrindinė šios ligos priežastis, išlieka aktuali problema ir šiandien, ypač mūsų platumose. Laiku neatpažinta ir negydoma vitamino D stoka gali sukelti rimtų ir ilgalaikių pasekmių vaiko sveikatai.
Vitamino D šaltiniai
Vitaminas D gaminasi odoje veikiant saulės ultravioletiniams (UVB) spinduliams. Deja, Lietuvoje, ypač tamsiuoju metų laiku (nuo rudens iki pavasario), saulės aktyvumas yra per mažas, kad pasigamintų pakankamas vitamino D kiekis.
Natūraliai vitamino D turi nedaug maisto produktų: riebi žuvis (lašiša, skumbrė, silkė), žuvų taukai, kiaušinio trynys, jautienos kepenys. Kai kurie produktai (pvz., pienas, mišiniai kūdikiams) gali būti papildomai praturtinti.
| Šaltinis | Aprašymas |
|---|---|
| Saulės šviesa | Oda sintetina vitaminą D ją veikiant saulės šviesai. |
| Maistas | Vitamino D yra riebioje žuvyje (lašišoje, skumbrėje, tunuose), žuvų taukuose, kiaušinių tryniuose ir kt. |
Rekomendacijos
- Nėščiosioms rekomenduojama vartoti vitaminą D, nes vaisius jo atsargas kaupia iš motinos organizmo, ypač paskutiniais nėštumo mėnesiais.
- Vaikams (nuo 1 metų): Rekomenduojama paros norma yra 600 TV (15 mikrogramų). Šią dozę patariama duoti bent jau tamsiuoju metų laiku (nuo rugsėjo/spalio iki balandžio/gegužės), o vaikams, mažai būnantiems saulėje - ir ištisus metus.
- Būkite gryname ore: Net ir apniukusią dieną lauke gaunama šiek tiek UV spindulių. Pasivaikščiojimai gryname ore naudingi bendrai vaiko sveikatai.