Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių pasaulyje - šios ligos kasmet sukelia net 56 proc. visų mirčių. Širdies ir kraujagyslių ligų tiesioginė priežastis nėra padidėjęs cholesterolis, tai pasekmė lėtinio arterijų sienelių ir kitų kraujagyslių uždegimo (vaskulito). Norint užkirsti kelią lėtiniams uždegiminiams procesams organizme, svarbu laikytis tinkamos mitybos ir gyvenimo būdo, nes mityba ir gyvenimo būdas yra esminiai faktoriai, išsaugant normalų cholesterolio kiekį kraujyje.
Padidėjęs cholesterolis, kitaip hipercholesterolemija, perspėja apie padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Dažniausiai tokią būklę sukelia riebaus maisto vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris, rūkymas, alkoholio vartojimas ir stresas. Taip pat ji gali būti paveldima.
Cholesterolis - kraujyje randama į riebalus panaši medžiaga, kuri reikalinga sveikų ląstelių susidarymui. Taip pat ji būtina vitamino D apykaitai, tulžies rūgšties sintezei, lytiniams ar antinksčių žievės hormonams. Didžiąją dalį cholesterolio (apie 70 proc.) pagamina žmogaus organizmas, o likusi jo dalis gaunama su gyvūninės kilmės maistu.
Gerasis ir blogasis cholesterolis
Didelio tankio lipoproteinai (DTL) yra „gerasis“ cholesterolis. Jis padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį ir su senėjimu susijusių ligų riziką. „Gerasis“ cholesterolis suriša „blogąjį“, nuneša jį į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną.
Mažo tankio lipoproteinai (MTL) yra „blogasis“ cholesterolis. Per didelis jo kiekis nusėda ant kraujagyslių ir skatina aterosklerozės vystymąsi. Ilgainiui tokių nuosėdų daugėja, todėl kraujui tampa sunku tekėti arterijomis. Kartais cholesterolio nuosėdos gali suirti ir susidaryti krešulys, sukeliantis širdies priepuolį arba insultą.
Dislipidemija
Dislipidemija, dar vadinama hipercholesterolemija arba hiperlipidemija, yra cholesterolio kiekio padidėjimas arba jo frakcijų tarpusavio santykio sutrikimas. Tai vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Dislipidemija (šeiminė hipercholesterolemija) gali būti paveldima liga, kurią sukelia genų mutacijos. Tokiu atveju ji pasireiškia jau vaikystėje ir miokardo infarktas gali ištikti labai jauname amžiuje.
Cholesterolio tyrimas
Cholesterolio kiekis kraujyje gali padidėti bet kam ir tai gali sukelti daugybė skirtingų priežasčių. Padidėjęs „blogasis“ cholesterolis gali sukelti realią grėsmę žmogaus sveikatai ir net gyvybei. Daugelis dislipidemijos riziką didinančių veiksnių sutampa su jos priežastimis. Todėl diagnozuoti ją galima tik atlikus kraujo tyrimus.
Siekiant diagnozuoti hipercholesterolemiją paprastai atliekamas išsamus cholesterolio tyrimas lipidograma. Ji atspindi tiek bendrąjį cholesterolio kiekį, tiek atskirų jo frakcijų santykį. Kai kuriems pacientams bendroji cholesterolio reikšmė gali neviršyti normos, tačiau būti sutrikęs „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio santykis.
Vyresniems nei 40 metų vyrams ir vyresnėms nei 50 metų moterims ženkliai padidėja širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, koronarine širdies, galvos smegenų kraujagyslių ar periferinių arterijų ligomis, būtina atlikti tikslią lipidogramą. Ji turi būti atliekama ir tiems, kuriems pirminio patikrinimo metu buvo nustatytas smarkiai padidėjęs bendrojo cholesterolio kiekis.
Išsamus kraujo lipidų tyrimas taip pat skiriamas pacientams, turintiems bent vieną dislipidemijai būdingą klinikinį požymį arba kitą širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnį.
Vidutinio žmogaus kepenys per parą pagamina apie 1 g cholesterolio. Su maistu vidutiniškai jo gaunama 300 mg, kas sudaro trečdalį cholesterolio paros normos.
Ką daryti, jei padidėjęs cholesterolis?
Jei yra padidėjęs „blogasis“ cholesterolis, visų pirma rekomenduojama pakeisti mitybos įpročius, būti fiziškai aktyviems bent 45 min. 3 k./sav., nes judėjimas skatina metabolizmą. Vaistai cholesteroliui mažinti pacientui skiriami atsižvelgiant į kraujo tyrimų rezultatus ir gretutines ligas.
Kai kuriais atvejais pakanka laikino medikamentų vartojimo, kol išgydomos lipidų disbalansą sukėlusios ligos. Tačiau sergant lėtinėmis ligomis, vaistus gali tekti vartoti visą gyvenimą, kaip gydant bet kurią lėtinę ligą.
Cholesterolio kiekio padidėjimas organizme siejamas su per dideliu sočiųjų gyvulinės kilmės riebalų vartojimu. Hipercholesterolemija - sveikatai pavojinga būklė, kurios negalima ignoruoti. Tam, kad ši liga būtų sėkmingai suvaldyta, labai svarbus paciento ir gydytojo bendradarbiavimas. Todėl nebūkite abejingi. Atlikite išsamius cholesterolio tyrimus.
Ką valgyti, kad cholesterolis sumažėtų?
- Rinkitės sveikesnius riebalus.
- Venkite riebaus ir gausaus gyvulinio maisto, keptų, riebaluose virtų maisto produktų, riebių kepinių, margarinų, į kurių sudėtį įeina trans riebalai, galintys sukelti onkologines ligas.
- Omega 3 rūgštys didina “gerojo” cholesterolio koncentraciją, mažina uždegiminius procesus organizme, aterosklerozės riziką. Omega 3 gausu riebioje žuvyje (skumbrė, silkė, lašiša), natūraliuose aliejuose, riešutuose.
- Vartokite daugiau skaidulinio maisto: daržovių, vaisių, viso grūdo kruopų, ankštinių (lęšiai, žirniai, pupelės ir pan.).
Ko vengti, kai padidėjęs blogasis cholesterolis
Tiems, kurie turi padidėjusį žemo tankio cholesterolį, vertėtų vengti:
- Sočiųjų riebalų, kurių gausu riebioje kiaulienoje ir dešrose, hidrintame aliejuje, įvairiuose kepiniuose.
- Transriebalų, kurių yra visuose riebaluose gruzdintuose užkandžiuose (bulvytėse, čipsuose, vištienos sparneliuose), perdirbtoje mėsoje (dešrelėse, dešrose), sausainiuose ir kituose kepiniuose (kuriuose dažnai naudojamas margarinas ir didelis kiekis cukraus), taip pat greitajame maiste (picose, mėsainiuose, keptuose ar gruzdintuose patiekaluose).
- Produktų, kuriuose gausu cholesterolio, t.y. kiaušinių tryniai, subproduktai (kepenėlės, širdis), kai kurios jūros gėrybės (pavyzdžiui, krevetės).
- Saldžių gėrimų, pavyzdžiui, gazuotų limonadų ir energetinių gėrimų, sulčių, taip pat saldžios balintos kavos.