Pusmarškonė košė - vienas iš žemaičių kulinarinio paveldo perlų. XIX a. pabaigoje - XX a. I pusėje Šiaurės Žemaitijoje pusryčiams, o Pietų Žemaitijoje pietums šeimininkės virdavo košę - mėgstamą ir dažnai gamintą žemaičių valgį. Ją virdavo iš kruopų, miltų, bulvių.

Skuodo apylinkėse neklausdavo, ar jau po pusryčių? Čia sakydavo - ar jau po košės? Savaime aišku, kad pusryčiai - tai košė.

Šiaurės Žemaitijoje mėgstamiausias pusryčių valgis buvo pusinė, pusmarškonė košė. Tai kaloringas patiekalas, kiekvieną dieną tokio nepavalgysi. Aš pusmarškonę košę dažniausiai valgau pas mamą Birštone. Sakau: „Mama, nusibaudžiam ir pasigaminam“. Nes kalorijų užtaisas didelis... Tai žemaitiškas patiekalas, jį žmonės valgydavo prieš sunkius lauko darbus.

Košės gaminimo tradicijos

Aleksandras Pakalniškis knygoje „Žemaičiai“ rašė: Menturis buvo vienas iš būtiniausių virtuvės įrankių. Košei maišyti, o ypač bulvėms grūsti krušti, buvo naudojamas menturis. Žemaitijoje jis naudojamas iki šiol. Menturis eksponuojamas Lietuvos liaudies buities muziejaus Žemaitijos sektoriuje Darbėnų sodybos trobos šeimyninėje patalpoje (padėtas indaujoje). Menturis padarytas XX a. pradžioje, Telšių rajone, jaunamartei košei krušti.

Kraštotyrininkai, žemaičiai Bronė ir Ignas Jablonskiai rašė: Esant pastoviai šeimynai ir visada košę verdant tame pačiame katile, virėjos užsiręsdavo ant menturio koto rentį, iki kurio reikalinga pripilti vandens. Taip seikint, košės nei trūkdavo, nei likdavo.

Beržore (Plungės r.) pasakojo: Košę supildavo samčiu į bliūdą. Košės bliūdą mamytė arba dukterys padėdavo stalo viduryje. Kiekvienam padėdavo po medinį šaukštą. Prie stalo atsisėdę persižegnoja. Pirmiausia tėvas paima šaukštą ir pradeda kabinti košę. Košę kabino iš vieno bliūdo. Tėvui ant košės padėdavo geresnį kąsnį, iškeptą lašinių gabaliuką. Košės viduryje padarydavo duobutę ir į ją įpildavo taukų. Valgant iš bendro dubens, košė kabinama tik nuo savojo krašto ir į taukus dažoma savajame bendros duobutės krašte. Valgant košę, kiekvienam uždėdavo po gabaliuką keptų lašinių. Lašinius į rankas ir valgai. Pasninko dienomis košę valgė su silke. Prie stalo košės užtekdavo ir saviems, ir svetimiems.

Pusmarškonės košės receptas

Recepto pradžia nesudėtinga - skutame ir supjaustome bulves. Supjaustytas bulves užpilame vandeniu ir verdame. Įdedame druskos. Padažą paverdame, kad jis sukietėtų, nebūtų skystas. Kaip matome, padažas nėra liesas... Kalorijų bomba. Padažas jau pagamintas, ant košės jis pilamas karštas.

• Bulves jau išvirė.
• Bulves nusunkiame. Nuoviro neišpilsime - supilsime į košę. Bulves sugrūdame.

Žinoma, aš košę grūdu šiuolaikiniu grūstuvu. Košė turi būti kuo vientisesnė. Supilu nuo išvirtų bulvių nusunktą skystį. Dar kartą išmaišau. Jei skysčio trūksta, galima įpilti vandens. Bulves sugrūdote. Kai košė užvirs, dar dėsime truputį miltų. Pusmarškonė košė, kaip matome, turi buti skysta, kad kristų iš šaukšto. Mūsų pusmarškonė košė paruošta - karšta, skysta. Košės dedu į lėkštes.

Pusmarškonė košė gaminama paprastai: išverdamos ir sutrinamos bulvės, beriama miltų ir maišoma skystoka košė. Tai kaloringas patiekalas, kiekvieną dieną tokio nepavalgysi. Nes ji gaminama ne iš vieno produkto - bulvės yra maišomos su miltais.

Ingredientai:

• 1 kg bulvių (nuskustos ir smulkiai supjaustytos)
• 1 stiklinė miltų
• Druska (pagal skonį)

Padažas:

• Rūkyta mėsa (smulkiai supjaustyta)
• 1 svogūnas (smulkiai pjaustytas)
• Pienas (pagal pageidaujamą padažo tirštumą)
• 1 valg. š. miltų

Gaminimo eiga:

1. Bulves nuskuskite ir smulkiai supjaustykite. Sudėkite į puodą, užpilkite vandeniu ir pasūdykite.
2. Išvirus bulvėms, nupilkite dalį vandens į atskirą indą.
3. Bulves sutrinkite bulvių grūstuvu, po truputį dedant miltus ir pilant karštą bulvių vandenį, kol gausite norimą konsistenciją.
4. Paruoškite padažą: rūkytą mėsą ir svogūnus kepkite keptuvėje, kol svogūnai pagels.
5. Įmaišykite miltus, tada po truputį pilkite pieną, kol padažas taps norimos tirštumo. Pagardinkite druska pagal skonį.
6. Patiekite košę gilesnėje lėkštėje, viduryje padarykite duobutę ir įpilkite padažo.

Šis patiekalas puikiai tinka šaltomis dienomis, o rūkyta mėsa suteikia ypatingo skonio.

Kiti košės variantai

Be pusmarškonės košės, Žemaitijoje populiarios ir kitos košės, tokios kaip šilkinė košė ir kiunkė.

Šilkinė košė

Reikės:

• 1 stiklinės perlinių kruopų
• 1 st. pieno
• 2 bulvių tarkiai
• 1 svogūnas
• rūkytų lašinukų, kumpio ar šoninės gabaliuką
• druskos, pipirų

Gaminimo eiga:

1. Verdame iš vakaro užmerktas perlines kruopas. Kai jos yra beveik išvirusios ir vandens virš jų lieka vos vos, pilame stiklinę pieno.
2. Kai užverda, po šaukštą maišydami dedame dviejų vidutinių bulvių tarkius. Verdame ant vidutinės ugnies ir maišome intensyviai, kad tarkiai užsiplikytų vienodai ir nesušoktų.
3. Po to į košę supilame su svogūnu paspirgintus rūkytus lašinukus, kumpį ar šoninę, pasūdome, įberiame pipiriukų ir leidžiame ant vidutinės ugnies pakliuksėti 10-15 minučių, kol išverda tarkiai. Ir viskas. Valgome.

Kiunkė

Reikės:

• Žirnių
• Bulvių
• Druskos

Gaminimo eiga:

1. Išmirkytus žirnius verdame kartu su smulkiai supjaustytomis bulvėmis (kartais verda atskirai) - tol, kol išgaruoja vanduo ir viskas sukrenta. Pasūdome.
2. Galima nestipriai pagrūsti. Pilnas kiunkės komplektas būna tik su spirgučiais, raugintu agurkėliu ir rūgščiu pienu arba kefyru.

Pastarnokų košė

Reikės:

• 6 vidutinio dydžio pastarnokų
• 1 vnt. morkos
• 30 g sviesto
• 2 v. š. alyvuogių aliejaus
• kelmų čiobrelio šakelių
• žiupsnelio kmynų
• 100 ml grietinėlės
• muskato riešuto
• 1 v. š. citrinos sulčių
• druskos, pipirų

Gaminimo eiga:

1. Imu 6 vidutinio dydžio pastarnokus ir vieną morką, kuri tik dėl spalvos, nes be jos gautųsi tokia nuobodžios, pilkos spalvos košytė. Nuskutu, nuplaunu, supjaustau nedideliais gabaliukais.
2. Į puodą dedu 30 gr sviesto ir 2 šaukštus alyvuogių aliejaus, įkaitinu ir suberiu pastarnokus, įmetu čiobrelio kelias šakeles ir žiupsnelį kmynų. Ant vidutinės ugnies kepu tol, kol jie pradeda vos vos ruduoti, paskrusti.
3. Tada pilu stiklinę vandens, kad ne visiškai apsemtų, ir retsykiais pamaišydama verdu tol, kol jie pasidaro beveik minkšti, o vandens lieka minimaliai. Tada pilu 100 ml grietinėlės ir troškinu toliau, kol pastarnokai pradeda leistis, o skysčių lieka vos vos.
4. Tada nukaičiu, įtarkuoju muskato riešuto, pilu šaukštą citrinos sulčių, pasūdau, papipirinu ir sutrinu trintuvu. Košė išeina puri, minkšta, sodraus skonio, puikiai laiko formą.

Avižų košė

Taigi tokia paprasta, bet mano mėgstamiausia košė, porcija vienam asmeniui - 10 valgomųjų šaukštų pilno grūdo avižų dribsnių (perku Galintos 5 min. virimo), jas verdame vandenyje, arba 50/50 vandenyje ir piene, paskaniname žiubsneliu druskos. Į virimo pabaigą įdedame didelį šaukštą maltų linų sėmenų (duoda skonį, konsistenciją, ir šiaip daug naudingų medžiagų). Išvirus, dedame į bliūdelį ir ant viršaus gabalėliais supjaustome visą sunokusį bananą, taip pat jei turima galima pridėti obuolių/kriaušių arba vasarą uogų - labai tinka braškės, mėlynės, avietės. Skanaus!

---