Per daugelį metų pupelės ne tik pamėgo, bet ir apaugo mitais. Šiame straipsnyje paneigsime kelis mitus ir pateiksime patarimų, kaip gaminti patiekalus su džiovintomis pupelėmis.

Mitas apie dujų kaupimąsi

Tikriausiai ne kartą teko girdėti, kad nuo pupelių pučia pilvą. Pupelės iš tiesų gali paskatinti dujų kaupimąsi žarnyne. Jose yra angliavandenių, kurių mūsų skrandis negali suvirškinti, todėl jie keliauja per žarnyną, kuriame esančios bakterijos gali juos suvirškinti, o proceso metu gali susidaryti dujų. Bet susidarančių dujų kiekis priklauso nuo žarnyno būklės, nuo konkrečių bakterijų jūsų žarnyne, nuo pupelių ir jų paruošimo būdo. Vieniems žmonėms nuo pupelių praktiškai nesikaupia dujos, kitiems gana stipriai pučia pilvą.

Prieš gaminant pupelės mirkomos vandenyje, nes manoma, kad tada iš jų pasišalina dujas sukeliantys oligosacharidai (angliavandenių rūšis). Iš dalies tai - tiesa, kita vertus, tyrimai rodo - mirkant pasišalina tik 25 proc. oligosacharidų. Be to, pupelių ląstelių sieneles laikanti rišlioji medžiaga irgi skatina dujų gamybą, o mirkant vandenyje ji nepasišalina. Taigi pupelių mirkymas tik šiek tiek sumažina dujų gaminimąsi, užtai netenkama vandenyje tirpstančių maistingų medžiagų. Jei norite išsaugoti visas maistingas medžiagas, nemirkykite pupelių, o nuo dujų kaupimosi gali padėti vaistažolių arbatos ar preparatai.

Kodėl pupelės būna kietos

Mitas, kad nuo druskos pupelės kietėja. Nekietėja. Pupelės kietėja nuo rūgšties ir labai ilgai laikomos. Jei išvirus pupelės yra kietokos, didelė tikimybė, kad jos senos arba / ir buvo laikomos nesandariame inde. Nesvarbu, kad pirkote pupeles prekybos centre - tai nėra garantija, kad jos buvo surinktos per šiuos metus - jas galėjo nurinkti net ir prieš 10 metų, juk pupelės negenda labai ilgai, vienintelis jų trūkumas, kad bėgant laikui darosi kietesnės.

Pupeles kietina ir rūgštūs produktai - actas, pomidorai, citrinos sultys ar pan. (tiesa, nedidelis kiekis rūgšties neturėtų kietinti). Rūgštis sutraukia pupelių apvalkalą, jis tampa atsparesnis vandeniui, kietesnis. Tarkime, jei norite įlašinti į pupelių sriubą citrinos sulčių, palaukite, kol jos visiškai išvirs.

Kaip paruošti džiovintas pupeles

Džiovintas pupeles reikia arba pamirkyti šaltame vandenyje per naktį (nuo 12 iki 24 val.), arba pamirkyti karštame vandenyje (3-4 val.). Vandenį, kuriame mirko pupelės, galite nupilti (tada šiek tiek sumažės dujų kaupimosi tikimybė, bet neteksite dalies maistingų medžiagų), arba galite virti pupeles tame pačiame vandenyje, kuriame jos mirko.

Vienas iš būdų, kaip gaminti su džiovintomis pupelėmis:

1. Sudėkite pupeles į troškinimui skirtą puodą storu dugnu, įpilkite dvigubai didesnį kiekį sultinio su prieskoniais.
2. Užkaiskite puodą, o kai užvirs, sumažinkite viryklės kaitrumą.
3. Virkite 3 valandas. Virimo metu vis įpilkite sultinio - pupelės turi būti apsemtos, skysčio turi būti maždaug centimetrą virš pupelių masės.
4. Sudėkite kitus produktus jūsų gaminamam troškiniui (tai gali būti, mėsa, daržovės).
5. Tada puodą su troškiniu pašaukite į 150 laipsnių kaitrumo orkaitę. Pupelės ir kiti troškinio komponentai išsitroškins, veikiami karšio iš visų pusių, o ne vien iš apačios, kaip būtų verdant ant viryklės.
6. Troškinimas orkaitėje gali trukti iki 3 valandų - kartkartėmis patikrinkite, ar troškiniui nestinga skysčio.

Keli patarimai, kaip gaminti valgius su džiovintomis pupelėmis:

• Džiovintos pupelės mirkomos sugeria vandenį. Kodėl jos negalėtų sugerti įvairių skonių? Išvirkite sultinio ir pamirkykite jame pupeles, paskui tame pačiame sultinyje išvirkite. Pamatysite - gardesnių pupelių iki tol nebūsite ragavę.
• Virdami makaronus, bulves, ryžius, pasūdote vandenį, taigi įberkite druskos ir virdami pupeles. Druska įsigers į pupeles, paryškins skonį. Atsiminkite - nuo druskos pupelės nekietėja.
• Jei pupelės ilgokai verda ir vis neminkštėja (galbūt nėra šviežios), įberkite pusę šaukštelio sodos - ji suminkštins pupeles.

Pupelių nauda ir įdomūs faktai

Senoliai pupas virė ir valgė tiesiog kaip užkandį, taip pat jomis gardžiavosi per šventes, patiekdami kaip užkandį prie naminio alaus. Garbingą vietą, šalia javų grūdų, pupos užėmė ir ant šv. Kūčių stalo. Kaip matote, mūsų protėviai mokėjo naudotis visais žemės teikiamais naudingai produktais. Deja, šiandieną pupa yra nepelnytai pamiršta. O be reikalo.

Pupos yra labai naudingos ir maistingos. Tai vienos iš vertingiausių daržovių, savo maistingumu ir baltymų kiekiu prilygstančios mėsai. Žmonės, bandantys atsisakyti mėsos ir pradėti gyventi sveikiau, domisi iš kur gauti reikiamą kiekį organizmui gyvybiškai reikalingų medžiagų, o labiausiai itin svarbios statybinės medžiagos - baltymų. Savo maistine verte pupos maistingesnės už kitas ankštines daržoves - prinokusiose jų sėklose susikaupia net iki 35-37% lengvai organizmo pasisavinamų baltymų, o žaliose - tik 3-7%. Be aukščiau paminėtų naudingų medžiagų, pupose dar yra 42,6% angliavandenių (daugiausia krakmolo) ir apie 2% riebalų. Aptinkami ir vitaminai C (apie 90 mg), B1, B2, B6, folio rūgšties, piridoksino, karotino.

Maistui vartoti tinka virtos subrendusios ar nesubrendusios pupos. Vartoti neišvirtų ar blogai išvirusių pupų negalima, nes jose gali būti toksinių medžiagų, kurios suyra tik veikiamos šilumos. Pupas galima naudoti ne tik maistui, pasak liaudies medicinos, jos tinka ir kaip gydymo priemonė. Pavyzdžiui, trintos virtos pupos ar jų nuoviras vartojamas kaip sutraukiantis ir uždegimą mažinantis vaistas, taip pat padeda stabdyti viduriavimą.

Kadangi pupos verda ilgai, prieš tai jas reikia išmirkyti (išbrinkinti) minkštame šaltame vandenyje apie 12 valandų. Virti nesūdytame vandenyje (druskos įberkite tik virimo proceso pabaigoje). Pupų luobelės storos, sunkiai sukramtomos, todėl prieš dėdami į patiekalus jas nulupkite.

Pupomis galima gardinti salotas, dėti į troškinius, pasigaminti sveiką užtepėlę ar net išsivirti sriubą. Pasidairę internete, tikrai atrasite nemažai gardžių ir sveikų patiekalų receptų. Jei kepate naminę duoną, paįvairinimui prie įprastų miltų galite pridėti ir pupų miltų. Tai kepiniui suteiks subtilesnį skonį. Pupas taip pat labai skanu kramsnoti ir tiesiog kaip sveiką bei maistingą užkandį. Beje, ne mažiau skanios ir maistingos yra konservuotos pupos.

Pupos skatina skysčių išsiskyrimą iš organizmo ir teigiamai veikia širdies bei inkstų veiklą. Pupos nemėgsta rūgščios dirvos, o geriausiai auga vidutinio sunkumo ir sunkioje nerūgščioje, drėgnoje priemolio, neutralios reakcijos pH 6-7 dirvoje.

Kiek laiko virti kitas daržoves?

Šviežiai virtos daržovės - skanu ir sveika. Bet ar tikrai sveika, jei jos pernelyg ilgai verdamos? Juk kas tuomet nutinka - išnyksta didžioji dalis vitaminų. O tokių daržovių vertė, žinia, nedidelė. Taigi trumpai drūtai jums pateikiame, kiek tiksliai laiko reikia virti tam tikras daržoves ir kuo kai kurių jų virimas ypatingas.

DARŽOVĖS

• Brokoliniai kopūstai (virimo laikas - 5-12 min.). Kad pavyktų išsaugoti kuo daugiau vitaminų ir mikroelementų, šviežius brokolinius kopūstus reikia virti ne daugiau kaip 5-7 minutes. Beje, dėti šias daržoves reikia jau į verdantį vandenį. Šaldytus brokolinius kopūstus pakanka virti 10-12 minučių.
• Cukinijos (virimo laikas - 10-30 min.). Šviežias, tik užaugusias cukinijas reikia nuskusti, išskobti sėklas ir virti 20-30 minučių. O nedideliais gabalėliais supjaustytos šios daržovės bus išvirusios jau po 10-12 minučių.
• Baltagūžiai kopūstai (virimo laikas - 10-25 min.). Supjaustyti kopūstai verda nuo 15 iki 25 minučių.
• Briuseliniai kopūstai (virimo laikas - 5-12 min.). Švieži briuseliniai kopūstai verdami 5-7 min., šaldyti - 10-12 minučių.
• Žiediniai kopūstai (virimo laikas - 10-15 min.). Šviežius žiedinius kopūstus reikia padalyti žiedynais, dėti virti jau į užkaitusį vandenį ir virti 10-12 minučių. Šias šaldytas daržoves patariama virti kiek ilgiau - 15-17 minučių. Žiediniai kopūstai nepatamsės verdant ir išsaugos gražią baltą spalvą, jei, tik užvirus vandeniui, bus įberta šiek tiek cukraus.
• Bulvės (virimo laikas - 20-25 min.). Bulvių virimo laikas priklauso nuo bulvių dydžio. Tarkime, senas vidutinio dydžio bulves reikia virti 20-25 min., šviežias - 10-15 minučių. Verdant šioms daržovėms, puodas būtinai turi būti uždengtas, o vanduo - pasūdytas.
• Morkos (virimo laikas - 20-25 min.). Jos verdamos 20-25 minutes. Geriausia virti neskustas morkas, nes tuomet jose išlieka daugiau vitaminų ir mikroelementų.
• Burokėliai (virimo laikas - 40-50 min.). Iš tiesų burokėlių virimo laikas labai priklauso nuo jų dydžio. Kuo ši daržovė stambesnė, tuo ilgiau virs. Nulupti ir supjaustyti griežinėliais nereikia burokėlių, nes išgaruos lyg dūmas organizmui naudingi vitaminai ir mikroelementai. Nuplautas vidutinio dydžio šias daržoves patariama virti apie 40-50 minučių.
• Smidrai (virimo laikas - 5-8 min.). Smidrų stiebus reikia nuvalyti, nuplauti, surišti į pundelį ir dėti virti į aukštą siaurą puodą. Kodėl būtent toks puodas? Kadangi apatinė šių daržovių dalis yra kietesnė už viršutiniąją, virti jas reikia vertikalioje padėtyje, be to, puodas turi būti uždengtas. Baltuosius smidrus rekomenduojama virti ant silpnos ugnies 10-20 min. (viskas priklauso nuo stiebo storio), o žaliuosius 5-8 minutes. Dėti juos tik į verdantį vandenį.
• Moliūgai (virimo laikas - 20-30 min.). Juos būtina nuvalyti, supjaustyti nedideliais kubeliais ir virti pasūdytame vandenyje 20-30 minučių.
• Špinatai (virimo laikas - 3-5 min.). Nuplautus špinatus reikia dėti į verdantį vandenį, virti 3-5 min., paskui supilti į kiaurasamtį, perplauti šaltu vandeniu ir nusausinti.

ANKŠTINĖS DARŽOVĖS

• Žirniai (virimo laikas - 1-1,5 val.). Prieš virimą neskaldytus žirnius būtina pamirkyti vandenyje porą valandų. Be to, prieš virimo procesą rekomenduojama juos dar perlieti šaltu vandeniu. Virimo laikas - 1-1,5 valandos. O štai skaldytų žirnių galima nemirkyti - virti tiesiog iš karto. Jie išvirs kiek greičiau - nuo 45 min. iki valandos.
• Kukurūzai (virimo laikas - 15-40 min.). Šviežius kukurūzus (pagal spalvą jie turi būti šviesiai geltoni arba net balti) privalu užpilti šaltu vandeniu, palaukti, kol jie užvirs, ir nuo to momento virti 10-15 minučių. Seni kukurūzai (jie būna tamsiai geltoni) verdami kiek ilgiau - apie 40 minučių.
• Pupelės (virimo laikas - 40-60 min.). Prieš virimą pupeles reikia palaikyti šaltame vandenyje 6-12 val., o virti naujai įpiltame apie 40-60 minučių.
• Šparaginės pupelės (virimo laikas - 4-7 min.). Šios šviežios ankštinės daržovės verdamos 4-7 min., šaldytos - 5-7 minutes.
• Lęšiai (virimo laikas - 10-40 min.). Nuplautus lęšius reikia dėti į verdantį vandenį ir, priklausomai nuo šių ankštinių daržovių rūšies, virti ant silpnos ugnies nuo 10 iki 40 minučių. Raudonieji lęšiai bus išvirę po 10 min., žalieji - po 30 min., o rudieji - po 40 minučių. Beje, pastarosios rūšies lęšius būtina prieš virimą pamirkyti nuo 30 min.

Pupelių mirkymo būdai

Mitybos specialistai paaiškino: yra dvi priežastys, kodėl pupelės mirkomos:

• Vieni žmonės mirko pupeles, nes išvirusios jos tampa minkštesnės.
• Kiti mirko, kad pupelės taptų lengviau virškinamos ir taip išvengtų dujų žarnyne susidarymo.

Nemirkytose džiovintose pupelėse yra oligosacharidų, kurie žarnyne sunkiai virškinami, dėl to ir susidaro dujos. Mirkymas gali padėti pašalinti kai kuriuos oligosacharidus, organizmui bus lengviau suskaidyti pupeles, todėl jų suvalgius susidarys mažiau dujų. Paaiškėjo, kad mirkymas per naktį gali padėti vandenyje ištirpinti 75-90 % oligosacharidų.

Bet kokias pupeles galima mirkyti keliais būdais - greitą mirkymą, karštą mirkymą arba per naktį. Viskas priklauso nuo to, kiek turite laiko. Atsižvelgiant į pasirinktą būdą, jūsų mirkymo laikas pasikeis.

• Greitas mirkymas. Nors tai greičiausias būdas, jis, skirtingai nei kiti du, nepadės sumažinti dujų susidarymo. Pupeles nuplaukite tekančiu vandeniu ir suberkite į puodą. Vieną pupelių puodelį užpilkite 3-4 vandens puodeliais. Leiskite bent valandą pupelėms pamirkti ir virkite.
• Karštas mirkymas. Daugumai virėjų patinka šis metodas, nes jis sutrumpina gaminimo laiką ir ištirpina kai kuriuos dujas sukeliančius oligosacharidus. Nuplovę pupeles užpilkite karštu vandeniu ir leiskite mirkti. Šitokiu būdu pupelės gali būti kambario temperatūroje iki 4 valandų. Po 4 valandų pupelėse ar mirkymui naudojamame vandenyje gali imti daugintis bakterijos ir gaminti kenksmingus toksinus.
• Mirkyti per naktį. Ilgesnis mirkymo laikas leidžia daugiau oligosacharidų ištirpti vandenyje.

Kaip virti mirkytas pupeles

• Nupilkite vandenį, kuriame pupelės mirko. Nuplaukite pupeles po šaltu vandeniu.
• Supilkite jas į puodą, užpilkite vandeniu (1-am puodeliui pupelių - maždaug 3 puodeliai vandens) ir virkite.
• Užvirinkite, sumažinkite ugnį ir virkite, kol suminkštės. Priklausomai nuo naudojamų pupelių rūšies, tai užtruks apie 1-2 valandas.
• Vis patikrinkite, ar yra pakankamai vandens - kad pupelės būtų apsemtos.
• Po maždaug 45 minučių virimo patikrinkite, ar pupelės minkštos - jei pupelė lengvai šakute sutrinama, išjunkite.
• Likus 10 minučių iki pabaigos, įberkite druskos.
• Jei virtas pupeles neplanuojate iš karto naudoti, laikykite šaldytuve 3-5 dienas.

Nauda organizmui

Pupelės yra puikus baltymų šaltinis, todėl jos neretai atsiduria vegetarų ir veganų valgiaraštyje kaip mėsos alternatyva. Be tokių naudingų mikroelementų ir mineralų kaip geležis, kalcis ar magnis, jose gausu kalio - mineralo, būtino kraujo spaudimo reguliavimui. Pupelės pasižymi ir dideliu žarnyno veiklai naudingų skaidulų kiekiu, be to, jose nėra arba yra labai nedaug riebalų, druskos ir cholesterolio.

100 gramų pupelių yra:

• 110 kalorijų
• 7 g baltymų
• 6 g skaidulų
• Apie 350 g kalio
• 20 g angliavandenių
• Vos 3 mg druskos

Be to, džiovintas pupeles spintelėse laikyti galima net iki trijų metų.

Pupelių patiekalų receptai

Toskanos baltųjų pupelių ir česnako užtepėlė

Jums reikės:

• 400 g konservuotų baltųjų pupelių
• 4 v. š. alyvuogių aliejaus
• 1 v. š. citrinų sulčių
• 3 skiltelių česnako
• 1 a. š. šviežių arba džiovintų čiobrelių
• 2 v. š. smulkintų šviežių petražolių
• ¼ a. š. druskos
• ¼ a. š. maltų juodųjų pipirų

Gaminimas:

Į elektrinę kokteilinę suberkite nusunktas konservuotas pupeles, susmulkintus česnakus bei petražoles, supilkite citrinų sultis ir 3 šaukštus alyvuogių aliejaus. Viską sutrinkite iki vientisos masės, tuomet įberkite druskos, pipirų bei čiobrelių ir viską gerai išmaišykite. Sudėkite užtepėlę į dubenėlį, apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir patiekite su skrudinta duonele.

Pupelės pomidorų padaže

Jums reikės:

• 500 g pupelių
• 3 v. š. alyvuogių aliejaus
• 1 svogūno
• 2 skiltelių česnako
• 350 ml pomidorų padažo
• 1 a. š. džiovintų raudonėlių
• 1 a. š. maltų rūkytų paprikų
• ½ a. š. druskos
• ¼ a. š. maltų juodųjų pipirų
• Žiupsnelio cukraus
• 1 v. š. citrinų arba žaliųjų citrinų sulčių
• 7-8 šviežių bazilikų lapelių

Gaminimas:

Iš vakaro užpilkite pupeles šaltu vandeniu ir mirkykite per naktį. Kitą dieną vandenį nupilkite, suberkite pupeles į puodą su švariu vandeniu ir virkite maždaug 50 minučių, kol pupelės suminkštės.

Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų, suberkite susmulkintą svogūną, porą minučių pakepinkite, tuomet suberkite susmulkintus česnakus, raudonėlius bei paprikas ir viską išmaišykite. Suberkite pupeles, supilkite pomidorų padažą, įberkite druskos, pipirų bei cukraus, dar kartą pamaišykite ir virkite padažą ant vidutinės kaitros apie 20 minučių. Galiausiai į padažą įmaišykite citrinų sultis bei bazilikus ir patiekite.

Itališka daržovienė

Jums reikės:

• 1 svogūno
• 2 skiltelių česnako
• 200 g morkų
• 200 g salierų šaknų
• 150 g bulvių
• 30 ml alyvuogių aliejaus
• 1 lauro lapo
• 500 ml daržovių sultinio arba vandens
• 500 ml pomidorų pastos
• 300 g virtų daržinių pupelių
• 50 g smulkių makaronų
• 1 a. š. druskos
• ¼ a. š. maltų juodųjų pipirų
• 2 v. š. smulkintų šviežių petražolių
• 3-4 šviežių bazilikų lapelių

Gaminimas:

Visas daržoves švariai nuplaukite, svogūną ir česnakus susmulkinkite, morkas supjaustykite plonais griežinėliais, o salierų šaknis ir bulves - kubeliais. Puode įkaitinkite alyvuogių aliejų, suberkite svogūnus, šiek tiek juos pakepinkite, tuomet įmeskite lauro lapą, suberkite česnakus, morkas, salierų šaknis bei bulves ir vis pamaišydami kepkite aukštoje temperatūroje apie 10 minučių.

Kai daržovės apkeps, į puodą supilkite sultinį arba vandenį, pomidorų pastą, įberkite druskos bei pipirų ir, kai sriuba užvirs, suberkite pupeles bei makaronus. Virkite sriubą dar kurį laiką, nuolat patikrindami, ar visi ingredientai išvirę. Svarbiausia, stebėkite, kad makaronai ir daržovės nepervirtų. Išvirusią daržovienę pagardinkite šviežiomis petražolėmis bei bazilikais.

Kaip virti skirtingų rūšių pupeles

Yra daugybė skirtingų pupelių rūšių, kurios skiriasi dydžiu, spalva, skoniu ir tekstūra.

• Raudonosios pupelės: Tai ovalios, tamsiai raudonos spalvos pupelės, turinčios riešutų skonį. Su raudonosiomis pupelėmis dažniausiai gaminamos sriubos, čili ir troškiniai.
• Baltosios pupelės: Tai mažesnės, kreminės spalvos pupelės, turinčios švelnų skonį. Baltąsias pupeles galima naudoti įvairiuose patiekaluose, įskaitant salotas, sriubas ir troškinius.
• Juodosios pupelės: Tai mažos, inksto formos pupelės, turinčios žemišką skonį. Juodosios pupelės dažnai naudojamos meksikietiškuose patiekaluose, tokiuose kaip burritos ir tacos.
• Sojų pupelės: Tai geltonos arba rudos spalvos pupelės, turinčios riešutų skonį.

Prieš verdant džiovintas pupeles, jas rekomenduojama (bet nebūtina) mirkyti vandenyje. Mirkant pupelės suminkštėja ir greičiau išverda. Užvirkite vandenį, tada sumažinkite ugnį ir virkite ant silpnos ugnies, kol pupelės suminkštės.

• Mirkymo laikas padeda sutrumpinti virimo laiką ir pagerinti pupelių virškinimą.

Pupelių nauda organizmui

Pupelės - tai ne tik skanus ir universalus produktas, bet ir maistinių medžiagų lobis, turintis daug naudos žmogaus organizmui.

• Skaidulos: Pupelėse gausu įvairių rūšių skaidulų, įskaitant tirpiąsias ir netirpiąsias. Tirpiosios skaidulos padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir gerinti virškinimą.
• Baltymai: Pupelės yra puikus augalinių baltymų šaltinis.
• Geležis: Geležis yra svarbi deguonies pernešimui į visas organizmo ląsteles.
• B grupės vitaminai: Pupelėse gausu įvairių B grupės vitaminų, įskaitant tiaminą (B1), riboflaviną (B2), niaciną (B3), piridoksiną (B6), folio rūgštį (B9) ir kobalaminą (B12).
• Folatai: Folatai yra svarbūs ląstelių dalijimuisi ir DNR sintezei.

Kaip valgyti šviežias pupas

Šaldytų pupų galima nusipirkti ištisus metus, tačiau geriausio skonio jos būna šviežios ir dar neprinokusios. Deja, daugelis žmonių jas gamindami klysta, todėl šis vasaros delikatesas praranda daug maistingųjų medžiagų.

Šviežias pupas geriausia valgyti žalias, su odele. Joje yra daugiausia vitaminų ir mineralinių medžiagų, o verdant iš jų pašalinama apie 40 proc. Kad pupos išsaugotų visas sveikatai naudingas savybes, užuot jas virę, valgykite žalias arba tiesiog blanširuokite. Įdėkite jas į verdantį vandenį maždaug 2 minutėms ir perliekite šaltu vandeniu. Taip išsaugosite visą skonį ir visas maistines medžiagas.

Svarbu tai, kad šis metodas tinka tik jaunoms, nesubrendusioms pupoms. Prinokusios pupos, kurios pasirodo sezono pabaigoje, yra didesnės ir turi tamsesnę, kietesnę odelę. Dėl to jos netinkamos valgyti neapdorotos arba blanširuotos (yra nesuvirškinamos). Jas reikėtų virti apie 15-20 minučių arba dar ilgiau, jei per tą laiką jos nesuminkštėjo. Taip paruoštas pupas galima valgyti su odele arba be jos.

---