Angina, dar vadinama ūminiu tonzilitu, yra uždegiminė gerklės liga, kurią dažniausiai sukelia virusai arba bakterijos, tokios kaip streptokoko bakterijos. Tai yra viena iš labiausiai paplitusių infekcinių ligų, ypač dažnai pasitaikanti vaikams ir paaugliams, tačiau ja gali susirgti ir suaugusieji. Angina paprastai pasireiškia staigiu ir stipriu gerklės skausmu, kuris ypač stiprėja rijimo metu, kartu gali atsirasti karščiavimas, galvos skausmas, kaklo limfmazgių patinimas ir kiti nemalonūs simptomai.

Anginos Rūšys

Angina arba tonzilitas gali būti suskirstyta į dvi rūšis, kurios skiriasi savo sukėlėjais, simptomais ir gydymo būdais:

Bakterinė Angina

Pastaroji dar vadinama pūlinga angina. Dažniausiai sukeliama Streptococcus pyogenes (A grupės streptokoko) bakterijos. Ši rūšis pasižymi stipriais simptomais, tokiais kaip intensyvus gerklės skausmas, aukšta kūno temperatūra (virš 38°C), patinę ir skausmingi kaklo limfmazgiai bei baltos apnašos ant tonzilių. Pūliuojanti angina dažniausiai reikalauja gydymo antibiotikais, kad būtų išvengta komplikacijų. Pūlinės anginos gydymas taip pat gali būti ir simptominis, naudojant specialius preparatus gerklei, tokius kaip purškalai, pastilės ir kt.

Virusinė Angina

Virusų sukelta angina yra dažniau pasitaikanti nei bakterinė. Ją gali sukelti įvairūs virusai, įskaitant adenovirusus, koronavirusus, rinovirusus ir kt. Virusinės anginos simptomai dažnai yra lengvesni ir pasireiškia panašiais į peršalimą simptomais, tokiais kaip sloga, kosulys, nedidelis karščiavimas ir gerklės skausmas. Kadangi virusinė angina yra sukelta virusų, antibiotikai jos gydymui nenaudojami, gydymas apsiriboja simptomų palengvinimui skirtais vaistais, tokiais kaip purškalai, pastilės, skalikliai ir kt.

Anginos Simptomai

• Stiprus gerklės skausmas. Anginos gerklės skausmas dažniausiai pasireiškia staiga. Skausmas ypač ryškus rijimo metu, o kartais jis gali būti toks intensyvus, kad pacientui sunku valgyti, gerti skysčius ar net kalbėti.
• Aukšta temperatūra. Karščiavimas (virš 38°C) yra dažnas bakterinės anginos požymis. Virusinė angina taip pat gali sukelti karščiavimą, tačiau jis paprastai būna žemesnis.
• Patinę ir skausmingi limfmazgiai. Kakle esantys limfmazgiai gali patinti ir tapti skausmingi, ypač jei infekcija yra bakterinė. Tai ženklas, rodantis, kad organizmas kovoja su infekcija.
• Baltos ar gelsvos apnašos ant tonzilių. Bakterinė angina gali pasireikšti baltomis ar gelsvomis apnašomis ant tonzilių paviršiaus. Tai gali būti vienas iš pagrindinių požymių, skiriančių bakterinę anginą nuo virusinės.
• Bendras nuovargis ir silpnumas. Sergant angina, dažnai juntamas bendras silpnumas, nuovargis, kartais - galvos skausmas ar raumenų skausmai.

Svarbu pažymėti, kad kai kurie anginos simptomai, tokie kaip karščiavimas ar baltos apnašos ant tonzilių, gali būti panašūs į kitų ligų simptomus, todėl būtina konsultuotis su gydytoju, kad būtų atlikta tinkama diagnozė.

Anginos Priežastys

• Virusai. Daugelis anginos atvejų yra sukeliami virusų, tokių kaip rinovirusai, adenovirusai, gripo virusai, koronavirusai ir kt. Virusinė angina yra dažnesnė nei bakterinė ir gali pasireikšti su kitais peršalimo simptomais, tokiais kaip kosulys ir sloga.
• Bakterijos. Streptococcus pyogenes (A grupės streptokokas) yra pagrindinis bakterinės anginos sukėlėjas. Ši bakterija yra labai užkrečiama ir gali plisti oro lašeliniu būdu (kosint ar čiaudint), taip pat per kontaktą su užsikrėtusiais paviršiais ar daiktais. Bakterinė angina reikalauja gydymo antibiotikais.
• Susilpnėjusi imuninė sistema. Žmonės, kurių imunitetas yra nusilpęs dėl lėtinių ligų, streso, netinkamos mitybos ar vaistų vartojimo, yra labiau pažeidžiami infekcijų, įskaitant anginą.
• Peršalimas ir aplinkos veiksniai. Šaltas oras, peršalimas ir sausas oras gali susilpninti gerklės gleivinę, padaryti ją labiau pažeidžiamą virusams ir bakterijoms.
• Kontaktas su sergančiais žmonėmis. Angina lengvai plinta oro lašeliniu būdu arba per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Būtent todėl vaikai ir paaugliai angina serga dažniau, nes jie daug laiko praleidžia uždarose erdvėse, pavyzdžiui, mokyklose ar darželiuose, kur infekcijos plinta lengviau.

Taigi, norint išvengti anginos, svarbu laikytis tinkamos asmens higienos, stiprinti imunitetą ir vengti kontakto su sergančiais žmonėmis.

Kada Kreiptis Į Gydytoją?

Angina gali būti itin skausminga ir diskomfortą kelianti būklė, tačiau daugeliu atvejų ji praeina per kelias dienas, ypač jei ji yra virusinė ir gydoma tinkamai. Tačiau kreipkitės į gydytoją jei:

• Kyla aukšta kūno temperatūra (daugiau nei 38,5°C), kuri trunka ilgiau nei dvi dienas ir nesumažėja vartojant vaistus nuo temperatūros.
• Kankina intensyvus gerklės skausmas, dėl kurio sunku nuryti maistą, gerti skysčius, kalbėti ar net kvėpuoti.
• Pastebėjote, kad kaklo limfmazgiai patinę ir skausmingi.
• Pastebėjote baltas arba gelsvas apnašas ant tonzilių.
• Atsirado bėrimas ar sąnarių skausmai. Tai gali būti streptokokinės infekcijos ar komplikacijų požymiai.
• Gerklės skausmas trunka ilgai (ilgiau nei savaitę), ir nepraeina net vartojant vaistus nuo gerklės skausmo.

Gydymo Būdai

Anginos gydymas priklauso nuo jos sukėlėjo: ar tai yra bakterinė, ar virusinė infekcija. Tačiau svarbiausia yra laikytis gydytojo ar vaistininko nurodymų ir nebandyti savarankiškai vartoti antibiotikų ar kitų vaistų be specialisto konsultacijos.

Bakterinės Anginos Gydymas

Jei gydytojas nustato, kad anginą sukėlė bakterija, dažniausiai skiriami antibiotikai, pavyzdžiui, penicilinas ar amoksicilinas. Antibiotikai ne tik sumažina simptomus, bet ir padeda išvengti komplikacijų. Tačiau labai svarbu suvartoti visą antibiotikų kursą, net jei simptomai pradeda silpnėti anksčiau, kad infekcija būtų pilnai pašalinta. Be antibiotikų, gydytojas gali rekomenduoti vaistus nuo skausmo ir karščiavimo, pavyzdžiui, paracetamolį arba ibuprofeną. Na ir žinoma, padėti gali nemalonius simptomus malšinantys vaistai, pavyzdžiui, purškalai ar pastilės nuo gerklės skausmo. Taip pat svarbu gerti daug skysčių ir ilsėtis.

Virusinės Anginos Gydymas

Kadangi virusinė angina negali būti gydoma antibiotikais, visas dėmesys skiriamas simptomų mažinimui. Gydytojas gali rekomenduoti nereceptinius vaistus nuo skausmo bei uždegimo, skalauti gerklę sūriu vandeniu arba naudoti specialius gerklės purškalus bei pastiles. Taip pat svarbu gerti šiltus skysčius ir pakankamai ilsėtis, kad organizmas galėtų efektyviai kovoti su infekcija. Naudingos gali būti ir namų priemonės. Pavyzdžiui, medus, arbatos su citrina ar šiltas sultinys gali padėti sumažinti gerklės skausmą ir sudrėkinti gerklę.

Kaip anginą gydyti liaudies priemonėmis

Sergant angina medų naudinga laikyti burnoje tol, kol jis visiškai ištirpsta. Jeigu medaus nemėgstate, galime kelis kartus per dieną burną skalauti šiltu medaus ir vandens tirpalu. Yra dar vienas receptas: sumaišyti po arbatinį šaukštelį medaus ir sviesto, įberti sodos ant peilio galiuko. Visa tai pakaitinti tol, kol atsiras putos, tada atvėsinti ir išgerti. Sergant angina naudingas ir kitas bitininkystės produktas - pikis. Vaistiniu pikio antpilu tepkite ant tonzilių esančius pūlinėlius arba po kiekvieno valgymo lėtai sukramtykite po mažą gabalėlį (apie du gramus) sauso pikio. Taip pat labai naudinga tonziles tepti kėnio aliejumi. Iš išorės šį aliejų kruopščiai įtrinkite į kaklo odą toje vietoje, kur yra tonzilės. Nepamirškite ir alijošiaus sulčių, sumaišytų su medumi - tai padės sumažinti gerklės skausmą. Reikia išspausti dviejų-trijų apatinių alijošiaus lapų sultis ir sumaišyti jas su vienu arbatiniu šaukšteliu medaus. Šį skystį gerkite po vieną arbatinį šaukštelį tris kartus per dieną, likus dešimčiai minučių iki valgio. Be medaus, gerklę galima skalauti įvairiais nuovirais ir tirpalais. Pavyzdžiui, pusėje stiklinės šilto vandens ištirpinkite vieną valgomąjį šaukštą medetkų tinktūros. Gerklės skalavimui galima naudoti ir jodo bei druskos tirpalą. Tam stiklinėje šilto vandens ištirpinkite po pusę šaukštelio druskos ir maistinės sodos, tada įlašinkite tris ar keturis lašus jodo. Gautu tirpalu gerklę skalaukite keturis kartus per dieną po valgio. Liepos ir aviečių lapų nuovirai pasižymi puikiomis priešuždegiminėmis savybėmis. Šiuos nuovirus ruošti reikia taip pat: į stiklinę verdančio vandens įberkite valgomąjį šaukštą smulkintų lapų, pavirkite penkias minutes ir tada 30-40 minučių leiskite pastovėti. Iškoštu ir šiltu nuoviru gerklę skalaukite kelis kartus per dieną. Štai dar vienas liaudies receptas, skirtas gerklei skalauti. Valgomąjį šaukštą smulkintos sausos jonažolės užpilkite stikline verdančio vandens ir 15 minučių virkite vandens vonelėje. Tada atvėsinkite ir įlašinkite 30 lašų 10 procentų bičių pikio ekstrakto. Toks tirpalas pasižymi puikiomis priešuždegiminėmis savybėmis, taip pat turi antimikrobinį poveikį. Tiems, kurie nori gauti „viską ir iškart“, labiausiai padės skalavimas vaistažolių nuoviru. Tam reikia 30 gramų jonažolės, 30 gramų vaistinės ramunėlės, 25 gramų medetkos žiedų ir 15 gramų linų sėklų. Visas vaistažoles susmulkinkite, suberkite į porcelianinį indą, užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite 30 minučių ir iškoškite. Paruoštu nuoviru gerklę skalaukite penkis kartus per dieną. Be skalavimo galima pasiruošti ir geriamų preparatų. Vertėtų išbandyti citrinos ir svogūno sulčių mišinį. Tarka susmulkinkite svogūną ir citriną su žievele, tada išspauskite sultis ir po pusę arbatinio šaukštelio sulčių mišinio gerkite penkis-šešis kartus per dieną po valgio. Kompresai - dar viena išbandyta liaudiška priemonė nuo anginos. Štai keli per šimtmečius patikrinti metodai:

1. Sumaigykite tris-keturias virtas vidutinio dydžio bulves, įpilkite valgomą šaukštą bet kokio aliejaus bei įlašinkite tris lašelius jodo. Šią masę sukrėskite į minkštą audinį ir uždėję ant kaklo apvyniokite šaliku. Toks kompresas labai tinka prieš naktį, reiktų jų laikyti iki pat ryto.
2. Kelis marlės sluoksnius sudrėkinkite degtine, uždėkite ant gerklės, ant viršaus užvyniokite polietileno plėvelę, tada vatą ir vilnonį šaliką. Kompresą laikykite aštuonias valandas.

Kaip Apsaugoti Nuo Anginos?

• Gera higiena. Dažnas rankų plovimas su muilu yra vienas efektyviausių būdų užkirsti kelią infekcijai. Taip pat svarbu vengti liesti veidą, ypač akis, nosį ir burną purvinomis rankomis, nes tai yra pagrindinės vietos, per kurias virusai ir bakterijos gali patekti į organizmą.
• Vengti kontakto su sergančiais žmonėmis. Jei kažkas jūsų aplinkoje serga angina ar peršalimo ligomis, stenkitės išlaikyti atstumą, naudoti apsaugines kaukes ir nesidalinti asmeniniais daiktais, tokiais kaip indai, rankšluosčiai, šukos ir kt.
• Imuniteto stiprinimas. Subalansuota mityba, kuri apima pakankamai vitaminų ir mineralų, ypač vitaminų C ir D, padeda stiprinti imuninę sistemą. Taip pat svarbu reguliariai mankštintis, pakankamai miegoti ir vengti streso, nes šie veiksniai prisideda prie geros sveikatos palaikymo. Be to, papildomai galite vartoti papildus ir vitaminus imuniteto stiprinimui.
• Apsauga nuo peršalimo. Šaltuoju metų laiku svarbu tinkamai rengtis ir saugoti kaklą bei gerklę nuo šalčio. Be to, sausas oras gali susilpninti gerklės gleivinę, tad svarbi ir tinkama oro drėgmė namuose bei gerti pakankamai skysčių.

Anginos tipai

Angina skirstoma į keletą tipų, kurie pasižymi specifiniais simptomais ir reikalauja skirtingų gydymo metodų. Puliuojanti angina, dar vadinama bakterine ar pūlinga angina, pasireiškia opomis ant tonzilių, kuriose susikaupia pūliai. Puliuojanti arba pūlinga angina - taip vadinama bakterinė angina, dar žinoma kaip bakterijų sukeltas tonzilitas. Laiku ir tinkamai gydoma folikulinė forma praeina per 5-7 dienas, o lakūninė - per 10 dienų. Virusinė ir bakterinė angina yra labai panašios, todėl vien iš simptomų sunku nustatyti, kuri yra kuri. Virusinis tonzilitas, dažnai sukeltas peršalimo ar gripo, gali būti lydimas lengvesnių simptomų, tokių kaip kosulys, nosies užgulimas ir sloga. Lėtinis tonzilių uždegimas gali sukelti ilgalaikes ir rimtas sveikatos problemas, įskaitant kvėpavimo sutrikimus miego metu ir infekcijos plitimą į gretimus audinius. Lėtinis tonzilių uždegimas gali sukelti kelias rimtas sveikatos problemas. Pirma, nuolatinis tonzilių padidėjimas gali sukelti kvėpavimo sutrikimus miegant, žinomus kaip obstrukcinė miego apnėja. Be to, infekcija gali plisti į aplinkinius audinius, taip pat gali formuotis pūliai už tonzilių, vadinami peritonziliniu abscesu. Streptokokų sukeltas tonzilitas, dar vadinamas streptokokine angina, gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Taip pat gali pasireikšti poststreptokokinis reaktyvus artritas, sukeliantis sąnarių uždegimą ir skausmą.

Šaltiniai

• Sidell D, Shapiro NL. Acute tonsillitis. Infect Disord Drug Targets. 2012 Aug;12(4):271-6. doi: 10.2174/187152612801319230. PMID: 22338587.
• Harada T. [Acute tonsillitis]. Ryoikibetsu Shokogun Shirizu. 1999;(23 Pt 1):410-3. Japanese. PMID: 10088430.
• Schaad UB. Acute streptococcal tonsillopharyngitis: a review of clinical efficacy and bacteriological eradication. J Int Med Res. 2004 Jan-Feb;32(1):1-13. doi: 10.1177/147323000403200101. PMID: 14997699.
• ESCMID Sore Throat Guideline Group; Pelucchi C, Grigoryan L, Galeone C, Esposito S, Huovinen P, Little P, Verheij T. Guideline for the management of acute sore throat. Clin Microbiol Infect. 2012 Apr;18 Suppl 1:1-28. doi: 10.1111/j.1469-0691.2012.03766.x.

---