pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Kur Gargžduose Skaniausi Cepelinai: Kulinarinis Gidas

Kiekvienas miestas turi kažką išskirtinio, ką paminėjus pokalbyje, mes iškart pagalvojame būtent apie tą miestą. Gargždai ne išimtis. Cepelinai čia - ne tik patiekalas, bet ir miesto identiteto dalis.

Gargždų „Bulvė“: Tradicijų Puoselėtoja

Kiek dešimtmečių skaičiuoja Gargždų bulvė? Pabandykime sukurti jos istoriją remiantis prisiminimais iš vaikystės ir apsilankymo įspūdžiais. Žemaitis ir bulba - du neatsiejami dalykai. Man asmeniškai susidaro toks jausmas, kad jas pirmi pamatė valgyklos „Bulvė“ lankytojai.

Žemaičiai tropni žmonės, tam kas maisto kokybei įtakos neturi, laiko daug neskiria. Kalbu apie pavadinimą. Pamenu, kaip vos metukų mane tėvai atsivežė pirmą kartą į šią valgyklą. Sėdėjau vežimėlyje ir, iškritus čiulptukui ant žemės, paleidau dūdas. Gera teta - virėja, persilenkė per prekystalį ir padavė man šiltutėlį vėdarą. Bėgo metai, visus mano kaprizus tėvukai tenkino. Jie visi baigdavosi vizitais į Gargždų „Bulvę“.

Aukštos ar žemos kainos tada buvo nepasakysiu, už viską mokėjo tėvai. Bėgo metai, aš užaugau, čiulptukui poreikis dingo, bet meilė bulvėms liko. Tai nenuostabu, kad užsukęs į šią valgyklą po kelių gerų dešimtmečių, aš norėjau paragauti visko, kam rašant receptą pirmu punktu eina bulvės.

Kadangi buvau prieš tai kiek užvalgęs, tai žemaičių blynų desertui nebeėmiau. Pamaniau, kad pakaks ir vėdarų, cepelinų bei plokštainio. Kasos aparatas dundėjo nuo noro suskaičiuoti kiek reiks man mokėti už turinį dviejuose padėkluose. Garsiai ištarta suma mane kiek suglumino, ne tai kad ji buvo tokia, kuri verstų užstatyti automobilį bandant išsimokėti, greičiau aš pamaniau, kad kasos aparatas nebemoka pliusuoti.

Nužvelgęs savo padėklų turinį aš pažiūrėjau į prieš mane padėtą čekiuką, jame figūravo juokingai maža suma - 8,85 euro. Burokėlių sriuba buvo lyg anų laikų šauklys. Juokingai maža jos kaina 0,66 euro, nesuteikė vilties rasti joje mėsos fragmentų.

Žvelgdamas į antrus patiekalus prisiminiau tuos pavyduolius, kurie su išradingumu nedraugauja, o rašo vis tuos pačius komentarus po mano apžvalgomis: kur jam tiek telpa? Visos šeimininkės neduos man sumeluoti, kad bulviniai vėdarai sakome vykę tik tada, kai juos iškepus žarnos nesusproginėja, paleisdamos tarkius, kuris užliejęs skardą pavirsta į plokštainį.

Ir dar vienas svarbus akcentas - tai tarkio šlapumas. Jei jisai sausas - tai joks padažas nesuteiks jam gyvasties. Mano valgyti vėdarai nebuvo susproginėję, tarkis sultingas, gerai iškepęs, žarnos apskrudusios, o neišvirusios taukuose. Vienintelis kam turiu pretenzijos, tai padažui, kuris figūruos visose lėkštėse.

Cepelinai buvo mažiausi, kuriuos man kada buvo tekę valgyti, kaip ir jų kaina - mažiausia, kokią man kada teko už juos mokėti - 2,45 euro. Jei ne plokštainis ir vėdarai, manau, jų man sočiai privalgyti būtų reikėję kokių 6 vienetų. Bet tam, kad įvertinti jų skonį, pakako ir dviejų. Bulvių masėje, nesuklysiu teikdamas, labiau dominavo virtos bulvės nei tarkiai. Tai išdavė masės tąsumas. Plokštainis buvo skanus. Nors norėjosi labiau apskrudusio, bet su tarkiais čia buvo viskas gerai, minkštas, neperkeptas ir nesukritęs į vientisą didelę masę.

Keturis dešimtmečius skaičiuojanti valgyklėlė man paliko tikrai gerą įspūdį. Džiaugiuosi, kad dar yra tokių vietų, kurios gali pasidžiaugti ne tik ilga gyvavimo istorija, bet ir skaniu maistu ir jaukia aplinka. Ar jie verti 5/5, manau kad taip. Vien už tai, kad išliko ištikimi tradicijoms. Kad ir kaip mes bandome būti šiuolaikiški apsistatydami miestus kebabinėmis, picerijomis ar burgerinėmis, mes vis tiek paskanavę tų patiekalų, išliekame ištikimi bulvei.

Cepelinų Virimo Čempionatas Gargžduose

Cepelinų virimo Lietuvos čempionatas Gargžduose organizuojamas jau nuo 2018-ųjų metų Gargždų "Minijos" slėnyje. Taip pat prie gargždiškių komandos "Jungtinės cepelinų pajėgos" 2019-aisiais jungėsi prancūzas. Ši komanda tais metais pelnė pirmąją vietą. Dalyvaujančių čempionate skaičiumi bandė prisivyti ir 2024-ieji metai - tuomet septintajame čempionate dalyvavo 16 komandų ir nugalėtojais tapo Klaipėdos rajono Jakų bendruomenės centras, kuris yra čempionatą laimėjęs netgi du kartus: 2022-aisiais ir 2024-aisiais.

Juk cepelinas - ne šiaip per valandikę paruošiamas patiekalas,- taigi visas meno kūrinys, kuris reikalauja darbštumo, kantrybės ir kruopštumo - ir bulvę išsivirk, ir sutarkuok ją tarka - kas rankomis, kas jau šiuolaikiškomis priemonėmis, ir įdarą paruošk, ir dargi nulipdyk,- visa skulptūra ant stalo. Tik pamanyk,- išvirtas ne tik skrandžius pamalonina, bet ir stalus puošia.

Šiais, kaip ir kiekvienais metais, organizatoriai į šventę kviečia registruotis komandas, amatininkus, tautodailininkus, prekybininkus. Šventės organizatoriai "Bendrai visi" kasmet stengiasi, kad veiklos šventės metu rastų visi: šventės metu nesiliauja komandų virtuvės bajorų šurmulys, o visą dienos dūzgesį vainikuoja muzikiniai koncertai. O vakarėjant jau ir cepelinų karaliaus karūna ant žilės ar ant plikės kažkam puikuojasi, kol vaikai su džiugesiu ant trampolino šokinėja, ant batuto vartaliojasi ar traukinukais su draugais važinėja.

Cepelinų Čempionato Vertinimo Kriterijai

  • Cepelino skonis
  • Padažo skonis
  • Bendra išvaizda
  • Virtuvės estetika

Istoriškai Gargždai cepelinais garsėjo nuo 1976 metų, kuomet čia buvo įkurta pirmoji cepelinų valgykla. Istorikai kalba, kad pačioje Lietuvoje pirmasis cepelinas vartėsi puode ant malkomis kūrenamos krosnies, iš kur šoko tiesiai ant lietuviško gausiai nukrauto šeimyninio stalo nuo 19 amžiaus. Taip ir prigijo ši cepelinų valgymo tradicija Lietuvoje.

Juk lietuviai - nuo seno darbštūs ir talentingi žmonės, sugeba paversti iš to, kas bloga - gera, iš to, kas negražu - gražu, iš to, kas neblogai paversti į tikrą gardumyną. Žinoma, kaipgi cepelinas be bulvės? Juk be jos su cepelinais - nei krust.

Įvairūs Cepelinų Pateikimo Būdai

Prieš pusantrų metų Klaipėdoje atidarytos kavinės „Žemaitėje“ lankytojus pasitinka ne tik maistas, bet ir šeimoms puikiai pritaikyta aplinka - vaikų žaidimo kampelis, knygų lentynos, dideliam žmonių būriui pritaikyti stalai. Vadovas Kostas Varkulevičius pasakoja, kad dažniau užsukantys žmonės mielai tampa ragautojais, kai kavinė vis pasiūlo kažką ne visai tradicinio.

Taip po truputį gimė idėja vis kitaip tiekti cepelinus, o galiausiai šiai vasarai buvo sukurtas meniu, kur siūloma net 15 rūšių cepelinų. O idėjos pradžia kilo nuo karbonadų. „Jei karbonadas gali būti užkeptas kažkuo, kodėl negali būti užkeptas cepelinas? Apie meniu dabar sakau „15 plius“, nes tai tikrai ne pabaiga. Viską, ką siūlome, esu išragavęs ir pats. Net ir nemėgdamas žuvies valgiau cepelinus, užkeptus lašiša. Turime ir savotiškos egzotikos, kurią, vertinant pagal picas, 50 procentų ragavusių labai mėgsta, kiti 50 procentų labai nemėgsta - tai cepelinai, užkepti su ananasais ir sūriu. Tie, kuriems patinka aštriai, gali paragauti cepelinų su specialiai ruoštu aštriu sriracha padažu. Mes nenorėjome sukurti įprasto meniu - tik su grybais, varške, kiauliena. Ko mes tik nedarėme - nuo kalakutienos, čederio sūrio, lašišos ir panašiai“, - apie drąsios idėjos kelią iki sukurto meniu pasakoja K. Varkulevičius.

Klientai ne kartą tapo ir naujovių ragautojais Visi kūrybiniai atradimai jau buvo įvertinti sekmadieniais ateinančių pietauti klientų. Anot V. Varkulevičiaus, sukasi mintys dar išplėsti cepelinų meniu, o esant poreikiui, galima užsisakyti net ir be mėsos. Tiesa, tokį užsakymą reikėtų patiekti iš anksto, ne jau atėjus, nes reikia laiko pagaminti ir išvirti „tuščią“ cepeliną.

K. Varkulevičius tikina, kad daug mėsos jie siūlo neatsitiktinai. „Tai žemaitiškas restoranas, tad čia ir išgirsite žemaitiškai kalbant padavėjas, ir gausite žemaitiškas porcijas, o žemaičiui turi būti skaniai ir daug, - nusišypso vyras. - Tiek cepelinų, tiek kitų patiekalų kūrime ieškome įvairių idėjų, tad čia yra ir europietiškų patiekalų. Visgi stengiamės adaptuoti patiekalus arčiau žemaitiškų, tai dar viena idėja, kuri kuriama ir turėtų būti įgyvendinta netrukus - burgeriai su kąstiniu“, - pasakoja vyras ir priduria, kad šio sezono naujienos tuo tikrai nesibaigia.

Na o patiems didžiausiems cepelinų mylėtojams rekomenduojama praktikuotis kuo daugiau jų valgant, mat netolimuose planuose numatytas ir cepelinų valgymo čempionatas.

Cepelinai Ir Lietuva: Tradicijos Ir Faktai

Cepelinų atsiradimas yra susijęs su bulvių ir bulvių valgymo kultūros plitimu Europoje. Kaip žinia, šis patiekalas gaminamas iš bulvių tešlos. Tačiau gargždiškiai neabejoja, cepelinai - Žemaitijos kulinarinio paveldo dalis, tradicinis šių kraštų patiekalas.

XX amžiuje ne kartą Gargžduose besisvečiuodamas kompozitorius B. Gorbulskis pasakė, kad „Su meile reikia rašyti eiles… Su meile reikia eiti pas žiūrovus… Su meile reikia gaminti cepelinus“.

Populiarios Vietos Lietuvoje, Kur Galima Ragauti Cepelinų (2022 M. Duomenimis)

  • Kavinė „Pas Mindaugą“, Šakių g.
  • „Briedžių medžioklė“, Vilniaus g.
  • Picerija „Optima 13“, Kauno g.
  • Arbatinė „Valerijonas“, Vilniaus g.
  • Restoranas „Lokys“, Stiklių g.
  • Šeimos Restoranas „Lagaminas“, Bokšto g.
  • Kryžbarko k. „Romnesa“, Vienkiemių g.

Ne visi žino, kad prie Ilzenbergo dvaro - milžiniško dydžio, apie 75 tonas sverianti bulvė, kad atrodytų kaip tikra.