Sergamumas piktybiniais navikais ir mirtingumas nuo navikinių susirgimų yra vienos aktualiausių sveikatos problemų. Piktybiniais navikais sergančių asmenų kasmet daugėja, o piktybiniai navikai išlieka viena iš dažniausių mirties priežasčių. 2023 m. mirtys dėl piktybinių navikų sudarė 21 proc. visų mirčių Lietuvoje (Higienos instituto duomenimis).
Perdirbtos Mėsos Pavojai
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 2015 m. priskyrė perdirbtos mėsos gaminius I kancerogenų grupei (t. y. tyrimais įrodytas kancerogeniškumas žmonėms). Žinoma, kad perdirbtos mėsos gaminiuose nitratų yra vidutiniškai 50 proc. daugiau nei neperdirbtoje mėsoje. Kitos kancerogeniškumą lemiančios cheminės medžiagos (galinčios sukelti vėžį) yra N-nitrozo junginiai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA), kurios gali susidaryti mėsos perdirbimo metu, pavyzdžiui, ją sūdant ar rūkant.
Amerikos vėžio tyrimų instituto atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, kad su kiekvienais suvartotais 100 g raudonos ir perdirbtos mėsos per dieną storosios žarnos vėžio rizika padidėja 17 proc. Perdirbtos mėsos vartojimas turi poveikį ne tik onkologinių ligų išsivystymui, didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių bei inkstų ligomis, bet ir turi neigiamą poveikį aplinkai - mėsos vartojimas įvardijamas kaip vienas iš pagrindinių klimato kaitos veiksnių.
Sveika gyvensena yra susijusi su daugybe veiksnių (fiziniu aktyvumu, sveikatai palankia mityba, lėtinio streso nebuvimu, normaliu kūno svoriu ir kt.), tačiau kiekvieno jų daromą nepriklausomą poveikį nustatyti yra gana sudėtinga. Kasdien vartojama perdirbta raudona mėsa kelia didelį pavojų sveikatai. Medicinos ekspertai ir PSO šiuos produktus priskiria 1 grupės kancerogenams, o jų reguliarus vartojimas siejamas su 18 proc. didesne storosios žarnos vėžio rizika. Šios mėsos sudėtyje yra nitratų ir nitritų, kurie virškinimo trakte sudaro kenksmingus junginius.
Be to, didelis natrio kiekis jose 42 % padidina širdies ligų riziką ir prisideda prie antrojo tipo diabeto išsivystymo. Supratimas apie šiuos pavojus gali padėti vartotojams rinktis labiau pagrįstą maistą.
Supratimas apie Nitratus ir Nitritus
Daugelis gamintojų dabar siūlo produktus be nitratų, tačiau juose dažnai būna salierų miltelių, kuriuose natūraliai yra nitratų, kurie perdirbimo metu virsta nitritais. Vartotojams, besirūpinantiems ilgalaikėmis pasekmėmis sveikatai, labai svarbu atidžiai skaityti etiketes.
Storosios Žarnos Vėžio Rizika: Ką Atskleidžia Tyrimai
Daugėja mokslinių įrodymų, kad reguliarus perdirbtos mėsos vartojimas susijęs su padidėjusia storosios žarnos vėžio rizika. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra 2015 m. perdirbtą mėsą priskyrė pirmos grupės kancerogenams ir priskyrė ją tai pačiai kategorijai kaip tabakas ir asbestas. Tyrimai rodo, kad kasdien suvalgant 50 g perdirbtos mėsos - tai atitinka maždaug du gabalėlius šoninės - storosios žarnos vėžio rizika padidėja maždaug 18 %. Atrodo, kad šis mechanizmas susijęs su raudonojoje mėsoje esančia hemo geležimi ir perdirbimo metu susidarančiais N-nitrozo junginiais, kurie gali pažeisti gaubtinės ir tiesiosios žarnos gleivinės ląsteles.
Širdies Ligos ir Perdirbta Mėsa
Perdirbtos mėsos vartojimas ne tik kelia susirūpinimą dėl vėžinių susirgimų, bet ir dėl perdirbtos mėsos poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai. Amerikos medicinos asociacijos žurnale „Journal of the American Medical Association” paskelbti tyrimai rodo, kad kasdien vartojama perdirbta mėsa 42 % padidina širdies ligų riziką. Šiuose produktuose esantis didelis natrio kiekis ir nitritiniai konservantai skatina hipertenziją ir arterijų pažeidimus.
Perdirbtoje mėsoje, pavyzdžiui, šoninėje, dešrelėse ir delikatesuose, esantys sotieji riebalai skatina uždegimą ir cholesterolio kaupimąsi, dėl to ribojama kraujo tėkmė į širdį. Tyrimai taip pat rodo, kad perdirbtą mėsą pakeitus augaliniais baltymais arba neperdirbta paukštiena galima pastebimai sumažinti širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius.
2 Tipo Diabetas ir Mėsos Vartojimas
Harvardo visuomenės sveikatos mokykloje atlikti išsamūs tyrimai rodo, kad kasdienis perdirbtos mėsos vartojimas labai padidina 2 tipo diabeto riziką. Atlikus metaanalizę nustatyta, kad kiekviena dienos porcija (50 g) perdirbtos mėsos padidina diabeto riziką maždaug 51 %. Šį ryšį lemia perdirbtoje mėsoje esantys nitritai ir natris, kurie mažina jautrumą insulinui.
Be to, šių produktų kepimo aukštoje temperatūroje metu susidarantys pažengusios glikacijos galutiniai produktai trikdo normalią insulino funkciją. Skirtingai nuo perdirbtos mėsos, neperdirbtos mėsos sąsajos su diabeto rizika yra akivaizdžiai mažesnės, o tai rodo, kad ne pati mėsa, o jos konservavimo būdai gali būti svarbiausi medžiagų apykaitos sveikatai.
Natrio Perkrova
Įprastoje trijų gabalėlių porcijoje yra maždaug 1500 miligramų natrio - maždaug 65 % rekomenduojamos paros normos. Toks per didelis natrio kiekis verčia inkstus sulaikyti vandenį, didina kraujospūdį ir apkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą.
Amerikos širdies asociacija įspėja, kad nuolatinė didelio natrio kiekio dieta labai padidina hipertenzijos riziką ir gali sukelti širdies priepuolį, insultą ir inkstų pažeidimus. Natrio nitritas, pagrindinis šoninės konservantas, dar labiau padidina šias problemas, nes virškinimo metu virsta galimai kancerogeniniais nitrozaminais.
Ekspertai rekomenduoja šoninę vartoti tik retkarčiais, o ne kasdien įtraukti į pusryčių racioną.
Perdirbtos ir Neperdirbtos Mėsos Poveikio Palyginimas
Perdirbta mėsa, įskaitant šoninę, dešrą, kumpį ir delikatesus, yra sūdoma, rūkoma ar kitaip konservuojama, todėl į ją patenka nitratų ir papildomo natrio. Tyrimais nustatyta, kad šie produktai, palyginti su neperdirbta mėsa, kelia didesnę riziką susirgti storosios žarnos vėžiu, širdies ligomis ir diabetu.
Neperdirbtoje raudonoje mėsoje, pavyzdžiui, šviežioje jautienoje, kiaulienoje ir ėrienoje, šių priedų nėra, tačiau vis tiek yra sočiųjų riebalų ir hemo geležies. Tyrimai rodo, kad saikingas neperdirbtos raudonos mėsos vartojimas kelia mažesnį pavojų sveikatai nei kasdienis perdirbtos mėsos vartojimas, nors augalinės mitybos modeliai rodo geresnius sveikatos rodiklius.
Sveikesnės Alternatyvos
Sveikata besirūpinantiems žmonėms, siekiantiems sumažinti perdirbtos mėsos suvartojimą, daugybė maistingų alternatyvų gali užtikrinti panašų skonį be susijusios rizikos sveikatai.
- Pakeiskite šoninę šonine iš tempeh arba kalakutienos šonine.
- Karštus dešrainius keiskite morkų dešrelėmis arba vištienos dešrelėmis.
- Sumuštinių įdarams vietoj delikatesinės mėsos naudokite humusą, avokadą arba keptas daržoves.
- Augalinės kilmės mėsainiai iš pupelių, grybų ar sojos suteikia baltymų be perdirbtos mėsos.
- Jackfrutai imituoja kiaulienos tekstūrą, o tofu ir seitanas gali pakeisti mėsą keptuvėse.
- Žuvis ir vėžiagyviai yra liesų baltymų alternatyvos.
Šie pakaitalai išlaiko pasitenkinimą maistu ir kartu gerokai sumažina nitratų, sočiųjų riebalų ir kitų kenksmingų junginių kiekį.
Etikečių Skaitymas
Maisto produktų etikečių supratimas yra pagrindinis įgūdis vartotojams, norintiems išvengti probleminių konservantų mėsos produktuose. Nagrinėdami pakuotes, ypač atkreipkite dėmesį į nitratus ir nitritus (dažnai nurodomus kaip natrio nitritas arba kalio nitratas), kurie siejami su padidėjusia vėžio rizika. BHA ir BHT, įprasti sintetiniai konservantai, taip pat turėtų būti atsargūs.
Mėsos Vartojimas Lietuvoje
Lietuviai išsiskiria pomėgiu ir tradicijomis vartoti daug mėsos, nors Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduotų bent tris kartus mažiau. Pas mus itin populiari kiauliena, jos, palyginti su kitomis mėsos rūšimis, suvartojama daugiausia, tačiau tautiečiai labai mėgsta ir paukštieną.
„Lietuvoje mėsos vartojimas yra didelis, daugiau kaip 100 kg per metus vienam gyventojui. Jeigu finansiškai žmonės yra turtingesni, tai iškart pereina prie aukštesnės kokybės mėsos, jautienos. O PSO šnekos... Ji gi prilygino mėsos valgymą paslydimui ant banano žievelės... Va tokios rizikos. Neišlaiko kritikos. Pradeda aiškinti, kad jautiena, užaugusi ant žolės ir negavusi premiksų, yra pavojinga sveikatai. Tai čia smegenų plovimas. Potekstė, kad tu išvis nevalgyk mėsos, valgyk kruopas, grūdus", - ironizavo E.Mackevičius ir priminė, kad Lietuvoje yra apie 2 proc. Deja, pasak pašnekovo, Covid pandemija parodė, kad mėsos pakaitalų pramonė pasaulyje patyrė fiasko. „Žmonės atsigręžė į mėsą ir pradėjo jos daugiau pirkti. PSO šneka savo, sakyčiau, pasakas seka, o žmonės turi savo galvą, žiūri tradicijų, žiūri į savo senelius, kurie po 95 metus gyvenę", - iliustravo pašnekovas. Jo teigimu, jaunesni žmonės pasiduoda madoms.
E.Mackevičius tikino kadais dalyvavęs laidoje, kurioje nevalgantieji mėsos vaišino dešros pakaitalu laidos svečius. „Gaila žmonių, tu valgai, bet tiek pridėta prieskonių, kad tu nieko nejauti. O jie džiaugiasi, vienas kitam per petį ploja ir sako, oi, kaip čia skanu. Jei esi bandęs gerą kepsnį, supranti, kad čia nesulyginami dalykai. Čia žmogaus genetika, kad skanu, tau smegenys pasako. Nes jos atsimena, kas yra vertingiausia. O kad reikia saiko ir subalansuoti mitybą, - tą visi supranta, - dėstė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas. - Sakoma, va, grikiai turi geležies, tai suvalgyk 100 gramų kepsnio arba 2 kg grikių, vat ir viskas.
Paukštiena ant tautiečių stalo irgi labai dažna, tą lemia ir kaina, ir prieinamumas, ir pomėgiai. Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas įsitikinęs, kad paukštiena yra sveikesnė alternatyva, jei ją lyginsime su raudona mėsa. Labai svarbus faktorius yra kaina, paukštiena, kiauliena yra labiausiai prieinamos mėsos rūšys. Paukštienos vartojimas, anot pašnekovo, stabiliai auga. „Lietuvoje yra aukščiausios pasaulinės kokybės paukštiena, kokybe, kurią turime Lietuvoje, pasaulyje nelabai kas gali pasigirti. Tai paukštiena užauginta be salmonelės, be antibiotikų, - teigė G.Kauzonas.
Nors pasaulyje visada bus nevartojančių mėsos ir besirenkančių vadinamąją augalinę mėsą, tokios laikyti tvaria, G.Kauzono pastebėjimu, negalima. Nes augalinės mėsos CO2 emisija yra iki 20 kartų didesnė. Vis tiek ta „mėsa" turi užaugti, ar ji bus iš žirnių, pupų, sojos. Paskui yra keli perdirbimo etapai, taigi draugiškumas aplinkai su kiekvienu perdirbimo etapu mažėja.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas akcentuoja, kad asociacija besaikio valgymo nepropaguoja, tik įvairų ir saikingą. „Žmonės labai skirtingi ir renkasi maistą pagal sveikatą, religiją, įsitikinimus, net nuotaiką. Statistiškai lietuviai vartojo, vartoja ir vartos kiaulieną. Tai ir įprotis, klimatinės sąlygos, tradicijos, produkto kaina, vartojimo patogumas", - vardijo A.Baravykas.
Paklaustas, ar kiaulininkystė Lietuvoje galėtų būti prikelta, A.Baravykas tikina, jog tam reikia kryptingos politikos, kurios - nėra. „Turime perteklių mėsinių galvijų, turime perteklių pieno su tam tikrais pasiūbavimais. 150 proc. apsirūpinama pienu, mėsiniais galvijais - 300 proc., o daržovėmis ir kiauliena - 50 proc.
Apie naujausią atliktą tyrimą LNK žinioms pasakojo „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė. „Didžioji dauguma lietuvių valgo mėsą 4 kartus ir daugiau per savaitę, kai PSO rekomenduoja ne daugiau nei tris kartus per savaitę valgyti mėsos patiekalus. Čia yra toks vienas pagrindinių atradimų - tai mūsų visiškai nenustebino, tai matome ir iš statistikos. Lietuvai mėsos suvalgo tris kartus daugiau, nei yra rekomenduojama“, - LNK sakė „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė.
Jos teigimu, tyrimas atskleidė, jog dauguma lietuvių norėtų, kad valdžia imtųsi veiksmų ir paskatintų augalinės maisto prieinamumas, vartojimas. „Arba tai, kad didelė dalis lietuvių, jeigu būtų pakankamai prieinamas augalinis maistas, jeigu kaina, skonis, tekstūra būtų kaip gyvūninių produktų, tai jie mieliau rinktųsi augalinius produktus“, - teigė „Gyvi gali“ vadovė.
M. Šermukšnė kalbėjo, jog vis daugiau žmonių Lietuvoje stengiasi mažinti mėsos suvartojimą, arba visai jos atsisako. „Mes matome, kad augalinis maistas šiaip pasaulyje ir Lietuvoje populiarėja, žmonės ima daugiau domėtis. Ir tai paskatina įvairios priežastys - tiek pačių žmonių sveikata. Taip pat, aplinkos apsaugos priežastys. Tą parodė ir mūsų tyrimas - žmonės supranta gyvūninių produktų vartojimo kenksmingumą aplinkai. Ir, gyvūnų gerovės priežastis, man tai taip pat svarbu matyti, jog žmonėms tai rūpi“, - sakė LNK pašnekovė.
M. Šermukšnė teigė, jog žmonės iki šiol atrodo, kad augalinės kilmės mityba yra brangi. „Ką irgi drįsčiau paneigti, tai labai priklauso ir nuo to, ką mes pasirenkame valgyti. Kruopos, daržovės tikrai nėra tokios brangios“, - LNK sakė ji.
Lietuviai masiškai vartoja mėsą
Vienas šalies gyventojas per metus vidutiniškai suvalgo apie 90 kg mėsos. O Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti vos 30 kilogramų. „Tai galima sakyti, kad mes mėsos valgome tris kartus daugiau nei rekomenduojama. O Europos Sąjungoje tie rodikliai yra šiek tiek geresni. Jeigu gerai pamenu, suvartojama apie 70 kg, tačiau vis tiek tai ženkliai per daug, nei kad yra rekomenduojama“, - sako specialistė.
Perteklinis gyvulinės kilmės produktų vartojimas ne tik prisideda prie įvairių ligų vystymosi, bet ir turi didžiulę įtaką aplinkos taršai. Gyvulininkystė, pasak M. Šermukšnės, yra viena taršiausių industrijų. „Ji atsakinga ne tik už mums jau įprastas CO2 emisijas, kurias mes linksniuojame jau daugelį metų, tačiau ir deforistifikaciją, tai reiškia - miškų kirtimus. Be to, tam, kad užaugintume mėsą, mes turime sunaudoti begales resursų. Tai - šimtus kartų daugiau negu yra pačių žmonių, o gyvūnus reikia išmaitinti. Tai mes tuos resursus vietoje to, kad patys suvartotume, skiriame gyvūnams ir tada juos valgome“, - stebisi pašnekovė.
Organizacijos vadovė taip pat pabrėžia, kad viena taršiausių mėsos rūšių - jautiena. Karvės į aplinką išskiria daug metano dujų. Tačiau, pašnekovės teigimu, renkantis mažiau taršią mėsą reikėtų nepamiršti ir gyvūnų gerovės.
„Dažnai pradedame galvoti, kad aš gal pasirinksiu kažkokią mažiau aplinkai taršią mėsą ir tada pasisuku į žuvis arba vištas, bet tuomet suvalgau daugiau individų. Tam, kad mes suvalgytume kažkokį skaičių kilogramų mėsos, mums reikia daugiau gyvūnų. Tad visada reikia tuos dalykus bandyti pasverti, tiek iš aplinkos, tiek iš sveikatos, tiek iš etinės pusės. Mano siūlymas - galvoti labiau ne apie tai, kokią mėsą rinktis, bet kaip pakeisti ją kažkuo ir kaip atrasti kitus produktus, kurie padėtų mums valgyti labai skaniai, sveikai ir palankiai tiek aplinkai, tiek gyvūnams, tiek sau. Žodžiu, kad visiems būtų gerai“, - aiškina ji.
Alternatyvų Daugėja
Anot „Nestlé Baltics“ Maisto verslo vadovės Vilmos Kapočienės, prie iniciatyvų, skatinančių vartoti mažiau mėsos, jungiasi ir verslas. V. Kapočienės teigimu, gamintojų siūlomos alternatyvos gali palengvinti gyventojų siekį į savo mitybos racioną įtraukti daugiau augalinės kilmės produktų ir sumažinti ar netgi visai atsisakyti gyvulinės kilmės patiekalų.
„Mes žinome, kad vartotojai Lietuvoje mėsą renkasi tikrai labai dažnai. Galėčiau sakyti, kad valgo praktiškai tris kartus per dieną: pusryčiams renkasi gyvulinės kilmės produktus, pietums ir vakarienei - vieną iš mėsos patiekalų arba salotas su mėsa. Tai tam, kad kelias būtų lengvesnis, mes norime prisidėti prie alternatyvų, siūlydami augalinės kilmės produktus“, - sako ji.
Bendrovė vartotojams siūlo pieno, mėsos, tuno ar netgi kiaušinio pakaitalus. Vartotojai, valgydami šiuos produktus, gali sėkmingai laikytis veganiškos mitybos principų. Vis dėlto, šias alternatyvas vis dar renkasi itin mažas procentas šalies gyventojų.
Pasak pašnekovės, tam, kad pasaulis gyvuotų ir gyventume tokioje planetoje, kokioje esame pratę, turime čia ir dabar imtis pokyčių. „Valgančių mažiau mėsos arba besirenkančių bemėsę mitybą skaičius yra labai mažas. 2020 metų duomenys rodo, kad tokių žmonių yra tik 6 proc. Mačiau ir naujesnius duomenis - skaičius juda link 8 proc. Tad vartotojai tikrai vis dar renkasi tradicinę mitybą, o mėsos suvartojimas yra labai didelis. Aš asmeniškai visada esu už balansą, tad įvedus daugiau daržovių į kiekvienos dienos racioną, tikrai būtų daug sveikiau.
Perteklinis mėsos, pieno ar kitų gyvulinės kilmės produktų vartojimas yra susijęs su lėtinėmis ligomis. Tad tikrai žmonės turėtų atkreipti dėmesį į savo sveikatą. Ir, aišku, mes taip pat valgydami daug gyvulinės kilmės produktų kenkiame planetai, kurioje gyvename. Šiandien mes ne veltui susiduriame su karščiu, vėtromis ar žemės drebėjimais, o tada klausiame, kodėl tai vyksta. Pasekmes matome čia ir dabar ir visada galvojame, kad tai vyksta dėl kažkokių kitų priežasčių, nepriklausančių nuo mūsų. Tai galime pradėti šiandien, dabar, mažais žingsniais prisidėti prie pokyčių“, - aiškina V. Kapočienė.
Patarimai pereinantiems prie augalinės mitybos
Kristof Dhont, Kento universiteto Psichologijos mokyklos psichologo, besispecializuojančio žmonių ir gyvūnų santykiuose, patarimais, kaip įveikti psichologinį ir socialinį spaudimą, kad augalinės mitybos iššūkis praeitų sėkmingai:
- Pasiruoškite: skirkite laiko prekybos centrų su augalinėmis alternatyvomis paieškoms, raskite paprastų ir skanių receptų, pasiruoškite augalinių produktų pirkinių sąrašą.
- Atraskite augalinę mitybą žingsneliais: nepradėkite nuo sudėtingų receptų ar egzotiškų ingredientų, išbandykite naujus produktus pamažu, „veganizuokite“ savo mėgstamus patiekalus ir išlaikykite paprastumą.
- Ugdykite ir motyvuokite save: sužinoję daugiau apie augalinės mitybos naudas, turėsite aiškesnį pagrindą, kodėl priėmėte tokį pasirinkimą.
- Susiraskite draugą veganą: jums bus daug lengviau ir maloniau, jei savo kelionėje nebūsite vienas ir galėsite pasidalinti savo patirtimi su kuo nors kitu; taip pat galite rasti draugišką ir palaikančią bendruomenę internete, įskaitant ekspertus mentorius, kurie gali padėti jums su praktiniais patarimais ar papildoma informacija.
- Bendraukite aiškiai ir užjaučiančiai: informuokite kitus apie savo pasirinkimą ir paaiškinkite priežastis, tačiau venkite moralizuoti, nes tai bus sutikta priešiškai.
Mėsos vartojimo žala klimatui
Vis dažniau garsiai prabylama apie mėsos vartojimo žalą ir sprendimo būdus, kaip ją sumažinti. „Gausus mėsos vartojimas kenkia ne tik mūsų sveikatai, bet ir pasauliui. Gyvulininkystė - viena labiausiai teršiančių industrijų pasaulyje, šioje ūkio šakoje kasmet išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų negu transporto sektoriuje.
„Šie skaičiai iš tiesų kelia nerimą, kadangi mėsos Lietuvoje suvartojama kasmet vis daugiau. PSO rekomenduoja mėsą vartoti ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę. Tačiau tyrimas rodo, kad beveik 60 proc. lietuvių rekomendacijomis nesivadovauja. Net 16 proc. apklaustųjų mėsą vartoja kiekvieną dieną“, - sako M.
Nors mėsą lietuviai vartoja gausiai, beveik pusė apklaustųjų norėtų keisti gyvūninius produktus į augalinius esant plačiam pasirinkimui ir prieinamai kainai. Augalinės mitybos populiarinimui, gyventojų įsitikinimu, labiausiai trukdo aukštos tokių produktų kainos ir mažas pasirinkimas.
Nors mėsos Lietuvos gyventojai vartoja per daug, gyvulininkystės žala klimatui jiems yra pažįstama. Tyrimas rodo, kad pagrindinėmis problemomis, kurias kelia gyvulininkystė, gyventojų nuomone, yra miškų ir bioįvairovės naikinimas, oro tarša dėl metano dujų ir vandens resursų eikvojimas.
Tam, kad būtų išauginamas maistas gyvūnams arba įrengtos ganyklos, sparčiai kertami miškai. „Tai lemia ir intensyvėjančius klimato kaitos padarinius: sausras, potvynius, karščio ar šalčio bangas įvairiuose regionuose. Per didelis mėsos vartojimas veikia ne tik gamtą, bet ir pasaulio žmonių sveikatą.
Pasak M. Šermukšnės, dabartinė maisto gamybos sistema nėra palanki pasauliui. „Nesakau, kad visi turėtų staiga tapti veganais ar vegetarais, tačiau Vakarų valstybės suvartoja kur kas daugiau mėsos nei yra rekomenduojama. Niekada nerekomenduoju imtis kraštutinumų, mėsos produktų mažinimas nereiškia visiško atsisakymo. Jeigu manote, kad atsisakyti mėsos yra per daug sudėtinga, iš pradžių mėsos nevalgykite vieną dieną per savaitę, po kiek laiko bandykite mėsos nevalgyti dvi ar tris dienas per savaitę, o ilgainiui galbūt pajausite, kad mėsos norisi vis mažiau“, - teigia M.
Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinius mėsos vartojimo aspektus Lietuvoje, remiantis pateikta informacija:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Mėsos suvartojimas Lietuvoje | Daugiau kaip 100 kg per metus vienam gyventojui |
| Rekomenduojamas PSO mėsos kiekis | Ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę |
| Mėsos suvartojimas, viršijantis PSO rekomendacijas | Lietuviai suvartoja tris kartus daugiau nei rekomenduojama |
| Lietuvių, valgančių mėsą 4 kartus per savaitę ar dažniau | Dauguma |
| Lietuvių, valgančių mėsą kiekvieną dieną | 16 proc. |
| Augalinės kilmės mitybą besirenkančių gyventojų | 6-8 proc. |