Vaikai yra viena jautriausių grupių, kuriai mityba daro didžiausią įtaką. Nustatyta, kad vaiko harmoningą augimą, fizinį ir protinį brendimą lemia racionali mityba ir sveikos mitybos įpročių susiformavimas. Siekiant geresnės ateities kartų sveikatos, būtina išskirtinį dėmesį skirti tinkamų vaikų mitybos įpročių formavimui.
Mokslininkai pažymi, kad mažiems ir ikimokyklinio amžiaus vaikams šeima yra pirmasis mitybos įpročių formavimosi pavyzdys, ankstyvajame amžiuje įdiegti įgūdžiai išlieka visą gyvenimą. Suaugęs asmuo laikysis tokių mitybos įpročių, kokie jam buvo išugdyti vaikystėje.
Tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog vis dėlto vaikų mitybos įpročiai nėra tinkami - vartojama per daug saldumynų, bulvių ir kitų traškučių, per mažai vartojama daržovių ir vaisių.
Sveikos Mitybos Principai Vaikams
Siekiant, kad vaikų mityba būtų sveika ir subalansuota, tėvai turi atkreipti dėmesį į pagrindinius sveikatai palankios mitybos principus. Išskiriami trys svarbiausi sveikos mitybos principai: nuosaikumas, įvairumas, subalansuotumas.
- Daržovės ir vaisiai: Kelis kartus per dieną valgyti daržovių ir vaisių, ypač šviežių. Rekomenduojama suvartoti bent 400 g vaisių ir daržovių, neskaitant bulvių.
- Viso grūdo produktai: Kelis kartus per dieną valgyti viso grūdo duonos, kruopų, makaronų. Juose yra mažai riebalų ir daug kitų vertingų maisto medžiagų. Be energijos, šie produktai aprūpina vaiko organizmą baltymais, skaidulinėmis medžiagomis, mineralinėmis medžiagomis (pvz., K, Ca, Mg) ir vitaminais (C, B6, folio rūgšties, karotenoidais).
- Liesa mėsa ir ankštinės daržovės: Valgyti liesą mėsą, ankštines daržoves, žuvį, paukštieną. Ankštinės daržovės, riešutai, mėsa, paukštiena, kiaušiniai tiekia vaikų organizmui baltymus ir geležį. Vertingi ne tik gyvūniniai, bet ir augaliniai baltymai, gaunami iš ankštinių ir grūdinių produktų.
- Liesas pienas ir pieno produktai: Vartoti liesą pieną ir liesus pieno produktus. Pienas ir pieno produktai yra baltymų ir kai kurių vitaminų bei mineralinių medžiagų šaltinis. Šiuose produktuose yra nemažai kalcio, kurio ypač naudinga gauti su maistu įvairaus amžiaus vaikams. Kalcis reikalingas formuotis ir augti vaikų kaulams ir dantims.
- Cukraus ribojimas: Rekomenduojami maisto produktai, turintys mažai cukraus; reikėtų saldžius gėrimus, saldumynus, saldainius vartoti tik retai ir mažai. Maisto produktai, kuriuose yra daug paprastųjų angliavandenių (cukraus, gliukozės, fruktozės, maltozės, kukurūzų sirupo ir kt.) paprastai turi labai mažai kitų vertingų maisto medžiagų, todėl jie gali būti tik energijos šaltiniu. Cukraus vartojimas laikomas dantų ėduonies rizikos veiksniu, jei burnos ertmės higiena yra bloga.
- Druskos ribojimas: Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su maistu, turi neviršyti 4-5 gramų per dieną. Druską patartina vartoti tik joduotą.
- Pakankamas skysčių kiekis: Gerti pakankamą skysčių kiekį. Labai svarbu, kad vaikai per parą gautų pakankamą kiekį skysčių. Dalį skysčių gauname su maistu, tačiau prarastam vandeniui kompensuoti skysčių būtina per parą išgerti apie 1,2-2 litrus, atsižvelgiant į vaiko amžių. Juo vaikas mažesnis, tuo fiziologinis vandens poreikis kilogramui kūno masės per dieną yra didesnis.
Vaikų Mitybos Projektų Pavyzdžiai
Sveika mityba (kartu ir aktyvus gyvenimo būdas) - vienas iš svarbiausių faktorių, užtikrinančių sklandžią vaiko raidą: augimą, vystymąsi, fizinį ir protinį darbingumą. Tinkama mityba svarbi vaiko protiniam ir fiziniam vystymuisi, gyvybinėms organizmo funkcijoms palaikyti, organizmo aprūpinimui reikiamomis maistinėmis medžiagomis, imuniteto gerinimui ir stiprinimui. Vaiko augimo ir brandos laikotarpiu formuojasi vaiko gyvensenos bei mitybos įpročiai, kurie išlieka visą gyvenimą. Vaikai ne visada gali patys teisingai nuspręsti ir pasirinkti, kuo ir kaip maitintis.
Šiuo laikotarpiu ypatingai svarbus vaidmuo tenka ne tik šeimai, bet ir vaikų ugdymo įstaigoms, kurios gali tapti svarbiausiu veiksniu formuojant ir palaikant sveikos mitybos įpročius, nes jose vaikai praleidžia nemažą savo gyvenimo tarpsnį. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras aktyviai dalyvauja vaikų ugdymo procese kartu su ugdymo įstaigomis vaikų sveikos mitybos klausimais. Sveikata - brangiausias mūsų turtas, todėl ja rūpintis reikia kiekvieną dieną, valgant sveiką, vitaminų turintį maistą. Sveika mityba lemia harmoningą vaikų augimą, fizinį ir protinį brendimą.
Projektas „Sveikas maistas man gardus - augsiu sveikas ir žvalus“
Siekdami ugdyti vaikų sveikos mitybos supratimą ir taikymą, gerinti valgymo kultūrą, š. m. balandžio mėnesį lopšelyje-darželyje organizavome projektą „Sveikas maistas man gardus - augsiu sveikas ir žvalus“. Projekte dalyvavo 4 lopšelio-darželio grupės: „Kiškučių“, „Buratinų“, „Pelėdžiukų“ ir „Skruzdėliukų“.
Džiugu, kad vaikai kartu su mokytojomis (auklėtojomis) noriai įsitraukė į šį projektą. Vaikai aktyvai dalyvavo veiklose, atliko užduotis, labiausiai patiko patiems gaminti ir, žinoma, ragauti. Visada ieškome būdų, kaip padėti formuoti teigiamą požiūrį į sveiką maistą. Stengiamės suteikti vaikams žinių, atkreipiame dėmesį į tai, ką valgome, kodėl maistas yra svarbus mūsų organizmui. Tikime, kad dirbdami darniai, įtraukdami ir tėvelius, galime pasiekti esminių vaikų mitybos pokyčių. Sveikos mitybos ugdymo procesas orientuotas į vertybes, kurios vaikui augant plečiasi, tobulėja, tampa įpročiu, o vėliai - socialine norma.
„Pelėdžiukų“ Grupės Patirtis
„Pelėdžiukų“ grupės vaikučių kelionė į maisto šalį prasidėjo nuo supažindinimo su sveikatai palankia mityba. Pasidžiaugėme su vaikais, kad valgo reguliariai, valgydami sėdi prie švaraus stalo. Prisiminėme, kad labai svarbu mėgautis maistu ir nepamiršti sukramtyti jo taip gerai, kad pasisavintų organizmas visus vitaminus.
Žiūrėdami skaidres ir mokomuosius filmukus (“Meškiuko Ledučio pasaka”; “Sveikos mitybos lėkštė”; “Sveika mityba vaikams”), vaikai praplėtė žinias, kokie maisto produktai palankūs mūsų sveikatai. Teisingai pasirinkti maisto produktų grupes ir jų kiekį padėjo maisto pasirinkimo piramidė. Pažiūrėję edukacinį filmuką “Sveikos mitybos piramidė” vaikai, iš grupėje turimų maisto produktų muliažų, dėliojo maisto pasirinkimo piramidę. Darbas buvo nelengvas, todėl reikėjo atsipūsti ir pasportuoti. Gerai pasimankštinę vėl kibo į darbą. Spėliojo, ragavo įvairius žalumynus, daržoves, vaisius.
Labiausiai mūsų vaikučiams patiko patiems gaminti ir, žinoma, ragauti. Grupėje išbandėme ir vaisių vėrinukų ruošimą ir saldžiąją vaisių mandalos dėlionę, bet labiausiai emocijų suteikė “kulinarinis šedevras” - “Obuolių rožytės. Visą gaminimo eigą peržiūrėję, filmuotoje medžiagoje, kibome į darbus. Vaikams teko ir tešlą kočioti, ir tepti uogienę, ir pjaustyti obuoliukus ir vynioti juos į tešlą. Bet rezultatas pranoko lūkesčius. Visi liko patenkinti, ne tik patys valgė, bet ir nešėsi namo, pavaišinti mamas.
Į projektą įsijungė ir grupės vaikų tėveliai: Gabrielės, Karolinos ir Matėjos mamos namuose su vaikais gamino sveikus patiekalus. Savo gardžių patiekalų nuotraukomis pasidalino su auklėtojomis. Tikime, kad dirbdami darniai, įtraukdami ir tėvelius, galime pasiekti esminių vaikų mitybos pokyčių. Sveikos mitybos procesas, orientuotas į vertybes, kurios vaikui augant plečiasi, tobulėja, tampa įpročiu.
„Buratinų“ Grupės Patirtis
Visą 2021 m. balandžio mėnesį su priešmokyklinio ugdymo ,,Buratinų“ grupės vaikais dalyvavome sveikos mitybos projekte ,,Sveikas maistas man gardus - augsiu sveikas ir žvalus. Šiuo gyvenimo tarpsniu yra ypač daug pagundų maitintis nesveiku, greitai paruošiamu maistu.
Savo projekto kelionę pradėjome nuo labai įdomaus ir naudingo filmuko „Meškučio Ledučio pasaka“. Vaikai labai susikaupę klausėsi, ko gi ten pykosi įvairūs produktai. Sužinoję daug naudingos informacijos apie naudingus produktus, aptarėme filmuką.
Buvo užduotis pagaminti ir išanalizuoti maisto piramidę. Nieko nelaukę ant virtuvėlės durų esančią maisto piramidę ėmėme analizuoti. Aptarėme, kurie produktai mums labai reikalingi, o kurių reikėtų vartoti saikingai arba tiesiog atsisakyti. Nepamiršome ir vandens - jis mūsų organizmui labai labai reikalingas! „Nieko nelaukusi auklėtoja čiupo didelį popieriaus lapą ir nubraižė piramidę. Tuo tarpu ,,Buratinų“ grupės vaikučiai jau skleidė senus prekybos centrų katalogus, ieškodami įvairiausių vaisių ir daržovių, mėsos, žuvies ir kitokių nuotraukėlių, kurias kirpo ir klijavo į piramidę. Visi pasidžiaugėme savo padarytu darbeliu!
Kita užduotėlė buvo pagaminti netik sveikuolišką patiekalą grupėje su vaikučiais, bet ir į projektą įtraukti kuo daugiau tėvelių. Grupėje su vaikučiais kepėme varške įdarytus obuolius. Vaikai noriai dalyvavo gamybos procese: patys skaptavo obuolius, pasiruošė įdarą bei paruošė kepimui. Nekantriai grupėje laukė galutinio rezultato. Laimingi vaikai susėdę prie staliukų skanavo savo patiekalą. Namuose taip pat noriai su tėveliais gamino salotas, plakė uogų kokteilius, gamino sveikuoliškus desertus. Nepatingėjo vaikučiai ir pripiešė labai gražių piešinių.
Mokytoja (auklėtoja), dirbanti pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas I. Projekto tikslai buvo formuoti tinkamą vaikų požiūrį į mitybą, teisingo maitinimosi principus ir įgūdžius, skatinti vaikus valgyti kuo daugiau daržovių ir prisiminti, kad vanduo yra vienas iš pagrindinių elementų mūsų organizmui. Vaikučiai labai noriai ir su dideliu entuziazmu įsitraukė į projektą. Stengėmės kasdien nors trumpai pakalbėti apie sveiką mityba, kaip ją įsivaizduoja patys vaikai.
„Skruzdėliukų“ Grupės Patirtis
Kūrėme „Skruzdėliukų” grupės sveikos mitybos piramidę, aptarėme, kodėl, būtent, vienoks maistas yra sveikas, o kitoks ne. Taip pat, aptarėme kokią naudą ar žalą mūsų organizmui teikia tam tikri maisto produktai. Vaikai kūrėsi savo sveiko maisto lėkštutes ir pasidarė kiekvienas atskirai po sveiko maisto piramidę. Vaikučiai pamynė mitą, kad sveikas maistas yra be skonio ir neskanus. Tėveliai, taip pat, labai noriai įsitraukė į projektą, kartu gamino su vaikučiais ir siuntė nuotraukas.
Projekto pabaigoje pasikartojome jau išmoktas sveikos mitybos taisykles, išsianalizavome video filmuką apie sveiką mitybą ir pritaikydami viską , ką išmokome grupėje gaminome „sveikuoliškus” sausainius, vaikučiai smagiai ir atidžiai analizavo ką galima dėti ir ko negalima. Vėliau visi su pasimėgavimu džiaugėsi rezultatais.
„Kiškučių“ Grupės Patirtis
Visą balandžio mėnesį „Kiškučių“ grupės vaikai dalyvavo projekte „Sveikas maistas man gardus - augsiu sveikas ir žvalus“. Projekto tikslas - formuoti tinkamą vaikų požiūrį į mitybą, teisingus maitinimosi principus ir įgūdžius.
Balandžio 6 d. su vaikais analizavome sveiko maisto piramidę. Aiškinomės ar mes valgome sveikai, o gal būt mes valgome visiškai nesveiką maistą. Išanalizavę sveiko maisto piramidę, nusprendėme pasidaryti patys savo piramidę, kurią pasikabinome ant sienos. O, kad žinios būtų geriau įtvirtintos, pasižiūrėjome informacinį video „Meškučio Ledučio pasaka“.
Balandžio 14 d kepėme skanų ir sveikuolišką morkų pyragą. Vaikai patys dalyvavo gamyboje: kūlė kiaušinius, dėjo medų, bėrė avižinius miltus, maišė produktus, nešė pyragą iškepti į darželio virtuvę. Pyragas išėjo ne tik puikus, bet ir be galo skanus. Vaikai su didžiuliu nekantrumu laukė, kada galės jį paragauti. Po skanių vaišių vaikai visą pyrago gaminimo procesą pavaizdavo popieriaus lapuose.
Privalu pasidžiaugti, kad prie šio projekto prisijungė ir kai kurie ,,Kiškučių“ grupės tėveliai. Kartu su vaikais namuose jie gamino mūsų organizmui naudingą maistą: sveikuoliškus kokteilius, salotas, varškės apkepus ir kt.
Bendrosios Rekomendacijos Vaikų Mitybai
Pradėti gyventi sveikai - niekada nevėlu. Vaikai turi valgyti reguliariai. Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc. Maitinkime vaikus kuo įvairesniu maistu, kad užtikrintume augančio organizmo visų vertingų maistinių medžiagų poreikį ir kiekvieno valgymo metu pasiūlykite, bent žiupsnelį šviežių daržovių ar vaisių. Pusryčiams tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai. Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.). Priešpiečiams ir pavakariams patariama valgyti riešutų, sėklų, grūdinių kultūrų gaminių, daržovių ir vaisių.
Vaikai turi gauti pakankamą kiekį angliavandenių, baltymų, riebalų ir vitaminų bei mineralinių medžiagų. Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis. Angliavandenių dienos racione turi būti 45-60 proc. (iš jų cukraus ne daugiau nei 10 proc.), baltymų - 10-20 proc., riebalų - 25-40 proc. (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10 proc., o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti).
Vaikai turi įgimtą alkio ir saikingumo jausmą. Jie puikiai jaučia, kiek jiems maisto reikia. Šį pojūtį slopina sveikatai nepalankus maistas, kuriame gausu rafinuoto cukraus, druskos, rafinuotų riebalų. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir 7-10 metų vaikai turi gauti per parą apie 1700 kcal, tuo tarpu 1-3 metų - 1200 kcal., 4-6 metų - 1500 kcal.
Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g rūkytos dešros gaunama apie 4-5 g druskos - 10-mečiui tai riba. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas maistinių medžiagų normomis bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Natūraliai maisto produktuose yra druskos.
Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, imuninė sistema išbalansuojama, visumoje skatinama lėtinio uždegimo vystymasis. Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės. Nerekomenduojama taip pat dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė.
Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz, riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies kraujagyslių ligoms. Jomis, beje, jau serga ir mažamečiai. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto.
Vos metų sulaukę vaikai jau turėtų gauti skaidulinių medžiagų - 8-12,5 g/ 1 000 kcal. Su kiekvienais metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g/1 000 kcal. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių. Ruoškime vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų. Jose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą, suteiks papildomų vitaminų, mineralinių medžiagų.
Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną. Vaikams gaminamas maistas turi būti itin kokybiškas. Reikia stengtis išsaugoti maistinę jo vertę, valgio neužteršti kancerogeninėmis medžiagomis. Pirmenybę svarbu teikti tausojančiam gamybos būdui - valgį virti vandenyje, troškinti, virti garuose ar kt.
Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis turi būti negazuotas.
Tėvai privalo vengti konfliktų ir neversti vaiko valgyti jėga, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su paveikslėliais, patiekalai patiekiami gražiai). Leiskite jam pačiam imti maistą rankomis. Visi šeimos nariai valgykite (jei įmanoma) vienu metu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) sulčių (nes tai irgi maistas) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Laikykitės valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai.
Neduokite saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo. Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus. Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu. Tėvams rekomenduojama taip maitinti, kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi galimai rečiau. Būti geru pavyzdžiu vaikui, nes maži vaikai daugiau mokosi iš pavyzdžių nei iš kalbų. Juo dažniau jie matys suaugusius besidžiaugiančius valgymu ir valgančius sveiką maistą, tuo geriau. Jei matys greitą valgymą - jie tai kopijuos.
Saldumynai - maistas nesveikas. Nesakykite: „Kol nesuvalgysi obuolio (ar morkos ir pan.), negausi deserto“, nes tai įrodys, kad obuolys ar morka neskanūs. Deserto neturi būti ant vaiko stalo, nes paprastai vaikai jo ir prašo; kai vaikas nesidomi nauju maistu, tapkite išmoningi, pvz., morkos gali būti patiekiamos įvairiai: virtos, žalios, supjaustytos žaismingomis formomis, sriuboje ar padaže, pateiktos bulvių košėje ar kotlete, iškeptoje bandelėje, patiekta mėgstamame indelyje ir pan.; būkite kantrūs.
Vaiko įgūdžiai valgyti keičiasi palaipsniui. Parengė: Visuomenės sveikatos specialistė L.