Šalyse, kur vyno kultūra turi šimtametes ar net tūkstantmetes tradicijas, vyno dovanojimas yra pagarbos ženklas. Aukščiausio lygio valdžios atstovai, karališkosios šeimos, verslo žmonės ir įvairių profesijų atstovai dovanoti renka vyną, turintį istoriją, pasaulinį pripažinimą. Vyno dovanojimas gali būti toks pat iškalbingas kaip ir kūno kalba.
Labai vertinama dovanojamo vyno galimybė laikyti jį vyno rūsyje. Tokio vyno įprasta dovanoti ne vieną butelį, bet šešių butelių dėžę. Tuomet dovanos gavėjui suteikiama galimybė tą patį vyną ragauti skirtingų brandos stadijų, nes rekomenduojama atidaryti po vieną butelį per keletą ar net keliolika metų.
Prancūzijos prezidentas E.Macronas mūsų šalies vadovui įteikė „Chateau Clerc Milon“ vyninės 2005-ųjų ir 2009-ųjų derliaus vyno. Tai Bordo regiono, kuris yra tarp geriausių pasaulio vyno regionų, vynas. Šio regiono stilių kopijuoja viso pasaulio vyndariai. Beje, kaip ir kitų garsių Prancūzijos regionų.
Nors abi dovanotos vyno rūšys iš to paties regiono, jos yra skirtingo stiliaus: vienas iš kairiojo kranto, kuriame dominuoja ‘Cabernet Sauvignon’, o kitas - iš dešiniojo. Jame puikios sąlygos ‘Merlot’ vynuogėms, todėl vyno mišiniuose jų būna daugiau nei kitų vynuogių.
Renkant Europos kraštų vyną labai svarbu atsižvelgti į derliaus metus. Ypač Bordo, Burgundijos, Šampanės, Šiaurinės Ronos. Tas pats vynas, bet skirtingų derliaus metų gali kainuoti, pavyzdžiui, du kartus brangiau.
2005-ieji Bordo vadinami amžiaus metais. Derliaus kokybė buvo tiesiog fantastiška. Todėl 2005-ųjų Bordo vynas yra brangus, vertinamas kolekcininkų ir specialistų.
Mano manymu, Prancūzijos prezidentas, išrinkęs puikių derliaus metų vyną, parodė ne tik išmanymą, bet pirmiausia - pagarbą mūsų šalies vadovui. Teko girdėti, kad prezidentas G.Nausėda išmano vyną, todėl turėjo įvertinti dovaną.
Verta pastebėti, kad „Chateau Clerc Milon“ vyninė yra legendinėje 1855 metų Bordo kairiojo kranto vyno ūkių klasifikacijoje. Tai žinovų vertinama klasifikacija, kuri iki šiol nepasikeitė. Ši vyninė priklauso garsiai barono Philippe’o de Rothschildo šeimai.
2009-ieji Bordo dešiniajame krante taip pat buvo puikūs.
2005-ųjų vyną ekspertai dar rekomenduoja palaikyti, kad jis labiau subręstų, o 2009-ųjų vyną jau galima gerti ir pajusti turtingą skonių bei aromatų paletę. Žinoma, dar ir jį verta kelerius metus pabrandinti vyno rūsyje.
Atsiųsdama dovanų keletą vyno butelių pagarbą Lietuvoje reziduojančiam Australijos garbės konsului verslininkui Antonio Salvatore Meschino pademonstravo ir Australijos valdžia - tai buvo padėka jam už darbą ir pasveikinimas pratęsus jo, kaip garbės konsulo, įgaliojimus.
Ta proga konsulo kontorą pasiekė australiškas „Pizzini“ vyninėje pagamintas dviejų rūšių vynas: vienas iš ‘Pinot Grigio’ vynuogių, kitas - ‘Sangiovese’.
Abu jie šviežio derliaus, pagal gamybos būdą aišku, kad tai paprastas, lengvas vynas, kokį dažniausiai renkamės per pietus. Iš ‘Pinot Grigio’ daromas vynas, kurį reikia išgerti šviežią, tuo metu ‘Sangiovese’ puikiai tinka ir ilgaamžiam vynui.
Akivaizdu, kad australai dovanojo ne šiaip bet kokį vyną - jis buvo išrinktas turint mintį.
„Pizzini“ vyninės savininkai - italų kilmės, Australijoje jie augina iš gimtojo krašto kilusias vynuoges.
A.S.Meschino gimęs Australijoje, bet yra italų kilmės. Jis gavo dovaną, kuri - neabejoju - konsului sukėlė malonių minčių bei prisiminimų. Juolab kad Lietuvos rinkoje šio vyno tikrai nėra.
Taigi, kad parodytum dėmesį, nebūtina rinkti brangų, retą vyną - užtenka sugalvoti idėją, žavingą istoriją.
Vyną išmanančių ir jį kolekcionuojančių žmonių Lietuvoje daugėja. Vieni, kaip juokaujame su kolegomis, „geria balus“, tai yra perka tik tą vyną, kurį labai gerai įvertina specializuoti žurnalai „Wine Spectator“, „Decanter“.
Jiems tai yra patikimas kriterijus. Kiti remiasi savo skoniu bei per keletą metų sukaupta patirtimi. Sulaukiu skambučių ir laiškų, prašančių padėti išrinkti vyną specialia proga verslo partneriams ar draugams.
Jei vyną kaip dovaną renkate išmanančiam žmogui, rekomenduojama atsižvelgti į mano išvardytas detales. Tai yra savotiškas parodymas, kad atsakingai rinkote dovaną.
Tiesą sakant, kai žinai, kad draugas, bičiulis ar verslo partneris domisi vynu, gal net jį kolekcionuoja, išrinkti dovaną gerokai lengviau: tereikia žinoti, kokios šalies, kokio regiono vynu žmogus domisi, tuomet eiti į specializuotą vyno parduotuvę ir pasinerti į paieškas.
Kiti šventiniai įvykiai
Liepos 11-osios vakarą Vilniuje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda (59 m.) prezidentūroje priėmė NATO šalių vadovus su antrosiomis pusėmis. Dar prieš pat vakarienę buvo užfiksuoti Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (43 m.) kartu su Italijos premjere Giorgia Meloni (46 m.).
Karalius Karolis Bakingemo rūmuose surengė prabangų valstybinį banketą Pietų Korėjos prezidentui Yoon Suk Yeol ir jo žmonai Kim Keon Hee, kuriame dalyvavo ir kiti svečiai, įskaitant princą Williamą ir Kate Middleton.
Dianos Nausėdienės dalyvavimas renginiuose
Lietuvos ir Estijos pirmosios ponios Diana Nausėdienė ir Sirje Karis šeštadienį lankėsi Vilniaus universiteto bibliotekoje, kurioje apžiūrėjo vieną puošniausių istorinio komplekso erdvių - Pranciškaus Smuglevičiaus salę.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienio vakarą dalyvavo Vilniaus Katedros aikštėje vykusioje maltiečių rengiamoje kasmetinėje senelių paramos akcijoje „Maltiečių sriuba“.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienio vakarą dalyvavo Niujorke surengtoje paramos Ukrainai vakarienėje.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene penktadienį kvietė į Nacionalinius maldos pusryčius.
Prezidento inauguracijos tradicijos
Prieš penkerius metus, 2019-aisiais, G.Nausėdos inauguracija iš viso kainavo kiek daugiau nei 68 tūkstančius eurų. Iš jų daugiau nei 27 tūkstančiai eurų buvo skirti būtent šventiniam priėmimui Prezidentūros kieme ir svečių maitinimui.
Pirmoji Lietuvos prezidento inauguracija įvyko 1919 m., kai neseniai nepriklausomybę paskelbusios valstybės prezidentu tapo Antanas Smetona. Tų metų balandžio 4 d. po dviejų dienų įvykusi inauguracijos ceremonija buvo labai kukli ir trumpa, jokių šventinių renginių nevyko.
Išrinktasis pirmasis Lietuvos istorijoje prezidentas tuomečiuose Lietuvos valstybės tarybos rūmuose davė priesaiką, kurią priėmė arkivyskupas, ir pasakė sveikinimo kalbą.
Į ceremoniją be Vyriausybės narių susirinko tuo metu Kaune viešėję karinių misijų atstovai, užsienio diplomatai, Lietuvos politikos elitas, kunigai.
1919 m. šventinių renginių nebuvo ir dėl to, kad tuo metu vyko Nepriklausomybės kovos. „Lietuva buvo netekusi Vilniaus, vis dar kybojo klausimas apie valstybės išlikimą. Tad nuotaika tikrai nebuvo šventinė, netrūko įtampos“, - sakė dr. A. Svarauskas.
Dr. A. Svarauskas priminė: 1919 m. prezidentu A. Smetona buvo išrinktas laikinai, kol bus suformuotas Seimas, kuris ir turėjo būti atsakingas už prezidento išrinkimą. Tačiau ir tada valstybės padėtis vis dar buvo įtempta, nebuvo nuolatinės Konstitucijos.
1922 m. vasarą buvo priimta nuolatinė Konstitucija, kurioje prezidento pareigos jau aiškiai apibrėžtos. Tų metų gruodžio 21 d. prezidentu vėl buvo išrinktas A. Stulginskis.
„Tik nuo 1923 m. vasaros galima pradėti kalbėti apie prezidento inauguracijos tradicijų pradžią ir šventinę atmosferą. Tuo metu įvyko nauji Seimo rinkimai, kartu - ir prezidento, kuriuo vėl tapo A. Stulginskis. Šįkart jis jau buvo pripažintas ir kairiųjų, ir dešiniųjų partijų.
Nuo pat Seimo iki netoliese esančios prezidentūros stovėjo išsirikiavusi garbės sargyba, o smalsuoliai už karių nugarų stebėjo, kas vyksta. Po priesaikos prezidentas kreipėsi į tautą, o tada atvyko ministras pirmininkas, kuris A. Stulginskiui įteikė valdžios regalijas.
Tais metais atsirado tradicija, kurią vėliau atkartojo tiek K. Grinius, tiek A. Smetona. Ceremonijos metu A. Stulginskis nuvyko į Karo muziejaus sodelį pagerbti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę. Jis padėjo vainiką prie neseniai, 1921 m., čia pastatyto paminklo.
„1931 m. jau pradedama kurti viešos inauguracijos šventės tradicija su priėmimais pas prezidentą. Netgi kalbama apie tai, kad inauguracijos ceremonijos metu valstybės tarnautojai galėtų nedirbti ir ateiti paklausyti priesaikos, - vardino istorikas.
Paskutiniai Pirmosios Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai įvyko 1938 m. Tuo metu A. Smetona buvo perrinktas trečiajai kadencijai.
Tradiciškai šių laikų Lietuvos prezidentai prisiekia istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje. Davus priesaiką, Seimo pirmininkas prezidentui įteikia aukščiausią šalies apdovanojimą - Vytauto Didžiojo ordiną, o tada prezidentui grąžinami Vyriausybės įgaliojimai.
„2003 m. prezidento pareigas pradėjusio eiti Rolando Pakso inauguracija visiems labiausiai įsiminė naikintuvų skrydžiu virš Vilniaus. Pats būdamas lakūnu, naujasis prezidentas pageidavo būtent tokio simbolinio praskridimo, - prisiminė pašnekovas.
Istorikui pasirodė įdomi 2019 m. G. Nausėdos inauguracija. Tarpukario prezidentai po ceremonijos vykdavo į Karo muziejaus kiemelį pagerbti žuvusių už Lietuvos laisvę, padedant gėlių ant paminklo, o G. Nausėda visą savo inauguracijos ceremoniją pradėjo nuo apsilankymo prie tautos patriarcho J. Basanavičiaus paminklo, kur jis padėjo gėlių.
Pirmoji G. Nausėdos inauguracija išsiskyrė ir tuo, kad ceremonija buvo ištęsta per visą dieną. Nuo 10 val. iki pat 19 val. vyko įvairūs renginiai, kurie buvo suplanuoti kas valandą.
„Įdomi naujovė įvyko 14 val. Katedros aikštėje buvo išrikiuotos visų Lietuvos miestų, miestelių ir užsienio lietuvių vėliavos. Šis iki tol inauguracijose nematytas veiksmas simbolizavo prezidentą sveikinančius Lietuvos regionus ir užsienį.
Seimo narių kalėdinės tradicijos
Liberalas Eugenijus Gentvilas pasakojo, kad per šias Kūčias ir Kalėdas jo lauks nemenkas iššūkis - namuose priimti, sutalpinti ir pamaitinti 15 šeimos narių. „Iš jų dvylika pilnamečių - reikia apgyvendinti, pamaitinti, todėl tai iš tikrųjų bus iššūkis. Ir man, ir žmonai tai yra iššūkis - suruošti ir lovas, ir stalus.
E. Gentvilo giminėje sutarta dėl „anoniminės dovanų politikos“, kai kiekvienas šeimos narys išsitraukia, kam šiemet dovanos dovaną, ir nežino, iš ko savo dovaną gavo.
Tuo metu valstietį Aurelijų Verygą šventės šiemet užklupo nepasiruošusį. „Šiemet yra kažkoks košmaras. Visiškai nepajutau, kaip laikas praleido, kad jau šventės yra visiškai čia pat.
Per Kūčias A. Veryga su šeima susėda prie stalo, nueina į bažnyčią, o per Kalėdas važiuoja į Žemaitiją, aplanko artimuosius.
Pasak pašnekovo, oficiali Teisingumo rūmuose vykusi inauguracijos ceremonija nelabai kuo skyrėsi nuo ankstesnių, išskyrus tuo, kad ji buvo transliuojama per radiją.
Anot jo, politikų ir jų lydinčių asmenų apranga nėra itin svarbi, o pirmosios ponios pasirinkimas nėra tobulas, tačiau moteris rodo savo kūrybiškumo ženklus ir gali būti, kad ateityje D.Nausėdienės įvaizdžiai tik gerės.
Kostiumų dizaineris netruko prisiminti ir Dalios Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpio. Jis pastebėjo vieną jam džiugų pokytį. „Kas pasikeitė per tuos 10 metų? Apie Grybauskaitės drabužius iš viso nieko bloga nebuvo galima sakyti. Bet šiuo atveju linksmumas tame, kad apie tai kalba.