Prenatal and Nursing Formula, Klaire Labs yra puikus vitaminų, mineralų ir maistinių medžiagų, kurios yra būtinos palaikyti nėščių ir žindančių moterų reprodukcinę sveikatą, šaltinis, kaip moterys, kurios nori pastoti.

Specialiai sukurtas maisto papildas, skirtas patenkinti unikalius nėščių ir pagimdžiusių moterų mitybos poreikius. Formulė yra geras kalcio, vieno iš svarbiausių organizmo mineralų, šaltinis ir geras vitamino D šaltinis, skatinantis kalcio pasisavinimą ir reikalingas vaisiaus augimui bei kaulų vystymuisi palaikyti.

Be to, nėščioms ir žindančioms moterims vitamino A, tiamino, riboflavino, vitamino B6, vitamino B12 poreikis gali būti skirtingas. Be to, šiame prenataliniame priede yra geležies - gyvybiškai svarbios hemoglobino sudedamosios dalies, kuri vaidina pagrindinį vaidmenį energijos apykaitoje, taip pat jodo kūdikio vystymuisi. Prenatal and Nursing Formula, Klaire Labs suteiks moters organizmui gyvybingumo, sveikatos ir geros savijautos.

Prenatal Multi, Garden of Life, Mykind Organics yra prenataliniai vitaminai, kuriuos turi vartoti nėščios, planuojančios pastoti arba maitinančios krūtimi moterys. Tai tiesiog būtina ir mamos, ir kūdikio sveikatai: pirma, tai vitaminai, sukurti specialiai moterims nėštumo metu; antra, šis vitaminų kompleksas papildo trūkstamas maistines medžiagas būsimos motinos racione; trečia, šiuose vitaminuose yra aktyvios folio rūgšties, vitaminų A, C, D3, E, K, B2, B6, B12, niacino, biotino, cinko, kurie yra tiesiog būtini nėščiosioms.

Vitaminai B2, B6 ir B12 prisideda prie raudonųjų kraujo kūnelių susidarymo. Vitaminai E ir C, cinkas, selenas stiprina mamos ir vaiko imunitetą. Folio rūgštis yra svarbi ir dalyvauja formuojantis nerviniam vamzdeliui - kūdikio smegenys ir nugaros smegenys. Tai žino visi. vitaminų galima gauti su maistu, tačiau tuo pat metu vitaminų prieš gimdymą reikia norint kompensuoti vitaminų trūkumą su maistu.

Prenatalinio Vystymosi Veiksniai

Gana svarbus yra tėvų amžius, kadangi su juo mažėja ir gametų gyvybingumas. Nei mama, nei tėvas neveikia tolesnio vaiko vystymosi atskirai - veikia šeima. Kiekvienoje šalyje turi būti savi vaiko fizinio išsivystymo standartai (kadangi vaikai šiek tiek skirtingai auga ir vystosi pvz. LT ir Japonijoje, Švedijoje ar Italijoje.

Moters fizinė būklė t.p. turi būti vertinama pagal KMI ar (kartais) pagal Pinje indeksą (PI): PI=L-( T+P ); L - ūgis, T - krūt. apimtis, P - masė. Jeigu PI lygus 10-30, mot. normali; >30,asteninės kūno sandaros; <10, hipersteninės.

Nėščiosios Svoris

• I trimestre - nekinta
• II tr. - padidėja 250g/sav.
• III tr. - padidėja 500g/sav.

Vaisius gimdoje auga dėl: I tr. - ląstelių hiperplazijos, kuomet didėja jų skaičius, II tr. - mažėjančios hiperplazijo ir ryškėjančios hipertrofijos, IIItr. - hipertrofijos, kuomet auga ir didėja pačios ląstelės. Šiame tr. daugiausia auga vaisiaus svoris.

Vidutiniškai nėštumo metu mot. priauga 13 kg, tačiau individualios ribos yra 11- 15 kg (daugiausia priauga lieknos, mažiau - pilnos, hipersteninio tipo mot.). Jos priauga apie 3 kg, (lieknoms apie 4 kg, pilnoms apie 1 kg). Ši masė atsideda gluteus, šlaunų, apat. pilvo dalyje - nėštumas visas moteris daro labiau moteriškomis.

Taip riebalai atsideda, kadangi: 1) lipidų apykaita priklauso nuo estrogenų, - nėštumo metu jų padaugėja ir tai paspartina riebalų atsidėjimą; 2) atsidėję šiose vietose jie gerai apsaugo augantį vaisių.

Įvertinus svorio prieaugį, svarbu nustatyti ar jis geras, ar patologinis: nustatyti galima palyginus išgerto ir pašalinto iš organizmo skysčio kiekius. Išgerti reiktų ~ 1,5 - 2 ltr./d. (tačiau gerti ne limonadą, koka-kolą ir panašiai, bet pieną, įvairias arbatas, sultis). Norma - jei išgeria ~ 1,5 ltr , pasišlapina > 1 ltr. Pilvo apimtis padidėja apie 20 cm, t.p. intensyviai didėja ir krūtinės apimtis. Išauga lipidų kiekis organizme, intensyvėja jų apykaita.

Nėščiosios Mityba

Maistas - labai plati sąvoka. Į ją įeina ne tik baltymai ( B ), riebalai ( R ), ir angliavandeniai ( A ) - be šių plastinių medžiagų jame gausu vitaminų, mineralinių m., o t.p. įvairių antialimentarinių medžiagų, biologiškai aktyvių medžiagų, konservantų, mutagenų, kancerogenų. Žmogui tinkamiausias yra mišrus, tiek augalinės, tiek gyvulinės kilmės maistas.

Ir tik pakankamas jo kiekis bei tinkama sudėtis gali užtikrinti normalų vaisiaus augimą ir gimimą.Su augalinės kilmės maistu daugiausiai gauname : A, vandenyje tirpių vit., mineralinių dr.; su gyvulinės kilmės maistu - B ir R.Maisto davinys turi atitikti žmogaus sunaudojamos energijos kiekį. Tai labai svarbu nėštumo ir laktacijos laikotarpiu. Maisto produktų sudėtis yra svarbi ne tik nėščiajai - juk kūdikis viską gauna iš motinos.

Mitybos Rekomendacijos

1. Kiekis. Turi valgyti nei per daug nei per mažai ( bet ne už 2, kaip dabar manoma ), valgyti tai, ko nori ir kiek nori. (jei moteris sveika ).
2. Kalorijos. I tr. ~ 2200 kcal, II tr. ~ 2400-2600 , III tr. ~ 2800 kcal/d. Kalorijų kiekis priklauso nuo moters ūgio, svorio, darbo pobūdžio, išeikvojamos energijos kiekio ir pan.
3. Kavos galima gerti, jei labai norisi, jei nėštumas normalus, vaisius sveikas. Jei yra kraujospūdžio svyravimai, kitos ligos, nepatartina. Alkoholiui - ne. Jis nesiderina su nėštumu.
4. Režimas. 5-6 k/d. ir atsikelti nuo stalo tada, kai dar labai norisi valgyti. Mitybos režimas turi derintis su darbo režimu. Pusryčiai - lengvi ir įvairūs.

Racionas. 1) B - pagrindinė vaisiaus lastelių statybinė medžiaga. Suaugusiam žmogui 1 - am kg - 1g B/parą. Nėštumo metu, poreikis išauga 50 proc. B labai svarbūs laktacijos periodu. Iš 2 g maisto baltymų pasigamina 1 g pieno baltymų. Pieno sintezei kasdien išeikvojama ~ 15 g B. Gyvulinės kilmės B daugiausia turi pieno produktai, liesa šviežia mėsa, žuvis, kiaušiniai, augalinės kilmės - juoda duona, bulvės.

2) R - tai ne tik energijos šaltinis. Svarbios nepakeičiamos RR, kurių organizmas pats nepagamina, taip pat riebaluose tirpūs vitaminai, FL. Tačiau R labai kaloringi ir jų patartina gauti iš tokių produktų kaip sviestas, dešra. Nevalgyti daug riebių padažų, kiaulienos taukų, šokolado, riešutų.

3) A - ne tik energetinė, bet ir satatybinė medžiaga. Geriau valgyti A kartu su mineralinėm medžiagom - vartoti javų produktus, obuolius. Vengti saldumynų, nes A perteklius virsta R.

4) Vitaminai svarbūs : a) F sintezei; b) dalyvauja medžiagų apykaitoje palaikydami normalias organizmo funkcijas. Tai biologiškai aktyvios medžiagos. Jų poreikis nėštumo metu išauga 100 % (2 kartus).

B gr. vit. - šviežia kiauliena, kepenys, grūdinės kultūros, kiaušiniai, pienas, bulvės, žalios daržovės- špinatai, salotos, bananai. Folio r. - citrusiniai, mielės, grubaus malimo miltai, žalių daržovių lapai, kepenys, inkstai, varškė. Folio r. patartina vartoti ~ 3 mėn. iki planuojamo nėštumo ir 3 mėn. po pastojimo ( nervinio vamzdelio profilaktikai ). Vit. A - kepenys, žuvų taukai, sviestas, grietinė, pienas, kiaušiniai.Vit. C - labai svarbus, nes didina organizmo atsparumą. Nebūtina gerti tabletes, nes jo daug turi šaltalankio uogos, erškėtuogės, juodieji serbentai, saldieji pipirai, krapai, pertažolės, krienai, šviežios bulvės.

Visų vitaminų galima pakankamai gauti su maistu ir papildomai juos vartoti tabletėmis patartina nebent pavasarį ( specialius nėščiųjų vitaminų kompleksus ).

5) Mineralinės medžiagos. Jų poreikis taip pat išauga .Fe - jei motina maitinasi racionaliai, tai kūdikiui gimus, Fe atsargų užtenka iki 5 - 6 mėn. Jo yra kepenyse, kiaušinio trynyje, greipfrute, avižų produktuose.Ca - skeleto ir dantų vystymuisi : piene ir jo produktuose, vandenyje.I - trūkumas gali sąlygoti vaisiaus skydliaukės hipofunkciją. Jo yra druskoje, jūros žuvyse.

Jeigu moteris sveika, tai patartina, tačiau jeigu gręsia priešlaikinis gimdymas ar nėštumo nutrūkimas - tai jokių basenų, gimnastikos, jodinėjimų ar parašiutizmo. O šiaip nėščia moteris turi save tausoti.

Omega-3 Riebalų Rūgščių Svarba Nėštumo Metu

Pastaruoju metu atkreipiamas dėmesys ir į Omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių (NRR) svarbą. Besilaukiančios moterys, bijodamos galimo sunkiųjų metalų toksinio poveikio, nėštumo metu neretai nusprendžia apriboti savo racioną ir į jį įtraukti kuo mažiau žuvies. Žuvis yra vienas pagrindinių Omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių šaltinių.

Šias riebalų rūgštis kiekvienam individui būtina gauti su maistu, nes jos nėra sintetinamos žmogaus organizme. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vartojant pakankamai šių riebalų rūgščių, mažėja ankstyvo priešlaikinio ir priešlaikinio gimdymo bei pogimdyvinės depresijos tikimybė. Žinomas teigiamas poveikis ir vaisiui, nes šios riebalų rūgštys dalyvauja vaisiaus ląstelių augimo ir centrinės nervų sistemos vystymosi procesuose.

Tarptautinė akušerijos ir ginekologijos federacija (FIGO) 2017 m. išleido nėščiųjų mitybos rekomendacijas, kuriose nurodyta, kad nėščioji per savaitę žuvies produktus turi valgyti 2-3 kartus. Dėl per mažo Lietuvos moterų žuvies kiekio kasdieniame racione, dietologai nėščiosioms pataria papildomai vartoti Omega-3 riebalų rūgščių turinčius maisto papildus.

Beje, nėštumo metu saugiau vartoti apdorotus Omega-3 riebalų rūgščių maisto papildus, nes šviežia žuvis gali būti praturtinta ne tik polinesočiosiomis RR, tačiau ir aplinkos toksinais, pavyzdžiui, gyvsidabriu, kuris akumuliuojasi žuvyje jos gyvavimo laikotarpiu.

Omega-3 NRR Sudėtis ir Šaltiniai

Omega-3 nesočiosios riebalų rūgštys yra nepakeičiamų riebalų rūgščių šeima, kurios svarbiausi atstovai yra α-linoleno (ALA), eikozapentaeno (EPA) ir dokozaheksaeno rūgštys (DHA). α-linoleno rūgštis organizme verčiama į EPA, o toliau metabolizuojama iki DHA. ALA randama linų sėmenų (57 % Omega-3 RR), rapsų (11 % Omega-3 RR), sojų (8 % Omega-3 RR) aliejuose ir žaliose lapinėse daržovėse. EPA daugiausia randama žuvų taukuose, maži kiekiai aptinkami kiaušiniuose ir jūros dumbliuose. DHA išimtinai randama tik žuvų taukuose, o minimalūs kiekiai aptinkami kiaušiniuose bei jūrų dumbliuose.

Nėščioji turėtų gauti Omega-3 riebiųjų rūgščių ir 3 galimų šaltinių: įvairių augalinių aliejų, šviežios žuvies patiekalų bent 2 kartus per savaitę ar vartodama maisto papildų, kurių sudėtyje yra Omega-3 NRR šeimos atstovų. Nėštumo metu saugiau vartoti apdorotų Omega-3 riebalų rūgščių maisto papildų, nes šviežia žuvis gali būti praturtinta ne tik nesočiosiomis RR, tačiau ir aplinkos toksinais, taip pat rekomenduojama rinktis didžiausią EPA ir DHA koncentraciją savo sudėtyje turinčius maisto papildus.

Omega-3 NRR Poveikis

Omega-3 riebalų rūgščių vartojimas kasdieniame racione turi teigiamą poveikį kardiovaskulinei sistemai mažinant hipertrigliceridemiją 20-50 %. Maisto papildas slopinamai veikia imuninį atsaką ir mažina uždegiminį procesą slopindamas leukotrienų sintezę, vartojamas uždegiminei žarnų ligai, artritui gydyti. Vartojant šias riebalų rūgštis mažinama preeklampsijos rizika nėštumo metu, tačiau veikimo mechanizmas kol kas nėra išsiaiškintas.

Omega-3 NRR Poveikis Nėštumo Trukmei

Viena didžiausių studijų, tyrusių Omega papildų vartojimą nėštumo metu, Cochrane sisteminė apžvalga pateikia patikimus įrodymus, kad palyginti grupę nėščiųjų, gavusių Omega-3 maisto papildų su grupe, gavusia placebo arba negavusia jokių papildų, Omega grupėje ankstyvo priešlaikinio gimdymo (<34 nėštumo savaitės) rizika sumažėjo 42 %, priešlaikinio gimdymo (<37 nėštumo savaitės) rizika sumažėjo 11 %. Tarp maisto papildus vartojusių moterų nėštumo laikas vidutiniškai pailgėjo 1,67 diena. Gimdymo sužadinimų skaičius, palyginti Omega-3 vartojusias ir nevartojusias moteris, statistiškai reikšmingai nepadidėjo.

Omega-3 NRR Poveikis Vaisiui ir Naujagimiui

Nėštumo metu besivystantis vaisius jam reikalingas Omega-3 nesočiąsias riebalų rūgštis gauna iš motinos. Kuo mažesnio gestacinio amžiaus yra naujagimis, tuo didesnė kvėpavimo, virškinimo ir imuninės sistemos ligų bei prastos sveikatos būklės rizika. Cochrane studijoje pateikiami patikimi įrodymai, kad tarp Omega-3 maisto papildus vartojusių nėščiųjų mažo naujagimių gimimo svorio (<2500 g) rizika sumažėjo 10 %. Naujagimių gimimo svoris buvo vidutiniškai 75,74 g didesnis Omega-3 papildus vartojusių grupėje.

Svarbus Omega-3 NRR metabolito DHA poveikis vaisiaus organizmui. Jis teigiamai veikia vaisiaus smegenis, regėjimo bei centrinę nervų sistemą, ypač paskutiniame nėštumo trimestre, kai gerinama susidariusių nervinių jungčių kokybė. Nepakeičiamų riebalų rūgščių veikimas pasireiškia per jų integraciją į ląstelių membranas ir stipresnių jungčių tarp ląstelių užtikrinimą.

Omega-3 NRR Poveikis Pogimdyminiu Laikotarpiu

Vidutiniškai 5-15 % moterų patiria įvairaus laipsnio pogimdyvinę depresiją. Omega-3 riebalų rūgščių vartojimas gali sumažinti pogimdyvinės depresijos riziką, kuri turi neigiamą poveikį moters sveikatai bei motinos ir vaiko kognityvinio ir emocinio ryšio vystymuisi.

Vartojimo Rekomendacijos

Nėra nustatytų pasaulinio lygio rekomendacijų, kokia turėtų būti kasdienė polinesočiųjų Omega-3 NRR vartojama dozė. Įvairios sveikatos organizacijos nurodo skirtingas rekomendacijas. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) sveikam suaugusiam individui rekomenduoja 250-500 mg paros dozę. Nėščiosioms rekomenduojama prie sveikam individui nustatytos dozės pridėti 200 mg/d. Amerikos nėštumo asociacijos rekomenduojama dienos DHA dozė nėščiosioms ir maitinančioms moterims yra 300 mg.

Nepageidaujamas Poveikis

Europos maisto saugumo asociacijos pateikiamose rekomendacijose pabrėžiama, kad žalingas poveikis vartojant Omega-3 riebalų rūgštis gali atsirasti vartojant 5000 mg/d. Omega-3 NRR perdozavimas gali lemti kraujo sudėtinius pokyčius, tokius kaip mažesnis trombocitų skaičius, padidėjusi prostaciklino, mažesnė tromboksano 2 sintezė, o tai gali lemti pailgėjusį krešėjimo laiką ir padidėjusią kraujavimo riziką. Taip pat šių RR perdėtas vartojimas gali sukelti hiperglikemiją.

Literatūros Šaltiniai

1. Association, A. P. (2016 m. Rugsėjis 02 d.). American Pregnancy Association.
2. Administration, F. a. (2016). Food Labeling: Nutrient Content Claims; Alpha-Linolenic Acid, Eicosapentaenoic Acid, and Docosahexaenoic Acid Omega-3 Fatty Acids. Federal Register, 23262-3273.
3. Administration, U. F. (2017). Eating fish: what pregnant women and parets should know. US Environmental Prtection Agency.
4. Middleton P, Gomersall JC, Gould JF, Shepherd E, Olsen SF, Makrides M. (2018). Omega-3 fatty acid addition during pregnancy (Review). e Cochrane Collaboration.
5. Berthold Koletzko, Eric Lien, Carlo Agostono et al. (2008). The roles of long-chain polyunsaturated fatty acids in pregnancy, lactation and infancy: review of current knowledge and consensus recommendations. Journal of Perinatal Medicine, 5-14.
6. Voicechovskaja, I. (2010). Nėščiųjų mitybos ir gyvensenos vertinimas Vilniaus mieste. Vilnius.
7. Albertas Barzda, Roma Bartkevičiūtė, Ignė Baltušytė, Rimantas Stukas, Sandra Bartkevičiūtė. (2016). Suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas. Visuomenės sveikata, 72-82.
8. Fa, F. T. (2008). Interim Summary of Conclusions and Dietary Recommendations on Total Fat and Fatty Acids. Geneva: WHO.
9. Health., N. D. (2011). Advice for special groups: pregnancy.
10. James A Greenberg, M. S. (2008). Omega-3 Fatty Acid Supplementation During Pregnancy. Reviews in Obstetrics and Gynecology, 162-169.
11. Koletzko B, Bauer CP, Bung P, et al. (2013). German National Consensus Recommendations on Nutrition and Lifestyle in Pregnancy by the ‘Healthy Start - Young Family Network’. Annals of Nutrition and Metabolism. 311-322.
12. Kuhn’s, W. &. (2008). Fish Oils. Esantis W. &. Kuhn’s, Herbal Therapy & Supplements - A Scientific & Traditional Approach (p. 496-500). Wolters Kluwer.
13. Dariush Mozaffarian, M. D. (2019 m. Sausis 23 d.). Fish oil and marine omega-3 fatty acids.
14. Birch EE, G. S. (2007). Visual acuity and cognitive outcomes at 4 years of age in a double-blind, randomized trial of long-chain polyunsaturated fatty acid-supplemented infant formula. Early Human Development, 83:279-284.
15. W Craig, C Glick, R Phillips, S L Hall, J Smith & J Browne. (2015). Recommendations for involving the family in developmental care of the NICU baby. Journal of Perinatology, S5-S8.
16. Birch EE, Castaneda YS, Wheaton DH, et al. (2005). Visual maturation of term infants fed long-chain polyunsaturated fatty acid-supplemented or control formula for 12 mo. Am J Clinical Nutrition, 871-879.
17. Makrides M, Gibson RA, McPhee AJ, Yelland L, Quinlivan J, Ryan P, DOMInO Investigative Team. (2010). Effect of DHA supplementation during pregnancy on maternal depression and neurodevelopment of young children: a randomized controlled trial. JAMA, 304(15): 1675-83.
18. Marin Strøm, Erik L Mortensen, Thorhallur I Halldorsson, Inga Thorsdottir, Sjúrdur F Olsen. (2009). Fish and long-chain n-3 polyunsaturated fatty acid intakes during pregnancy and risk of postpartum depression: a prospective study based on a large national birth cohort. The American Journal of Clinical Nutrition, 149-155.
19. Freeman et all. (2005). Randomized dose‐ranging pilot trial of omega‐3 fatty acids for postpartum depression.
20. Authority, E. F. (2012 m. liepa 12 d.). EFSA assesses safety of long-chain omega-3 fatty acids.
21. Reference, W. M. (2017 m. balandis 3 d.). Omega-3 Fish Oil Supplements for Heart Disease.
22. Staff, M. C. (2017 m. Spalis 24 d.). Fish Oil.

---