A. Banionis - ūkininkas, gaminantis kokybišką produkciją. Pirkėjų itin pamėgta ekologinė naminė duona ne tik kepama, bet ir užauginama šeimos ūkyje nuo grūdo.

Lietuviškos Virtuvės Tradicių Tęstinumas

A.Černė pasakoja, kad kalbant apie lietuvišką virtuvę, kaip ir apie bet kurią kitą pasaulio virtuvę, natūralu, kad kulinarinės tradicijos tarpusavyje persipina. Jos teigimu, formuojantis lietuvių virtuvei, daug įtakos turėjo tokios šalys kaip Lenkija, Rusija ar Vokietija, o autentiškos lietuviškos virtuvės žinovai patikintų, kad populiarieji bulviniai patiekalai, nėra „tikrieji“ nacionaliniai lietuviški patiekalai. „Vis dėlto suprantama, kad istorija ir bėgantis laikas keičia tradicijas.

Pavyzdžiui, tautiniu paveldu Lietuvoje yra laikomi tie patiekalai, kurie čia gaminami ne mažiau kaip šimtmetį. Todėl nepaisant pirmųjų ištakų, šiandien tiek cepelinai, tiek šaltibarščiai yra neatsiejama mūsų virtuvės dalis. Na, o tautinio paveldo ženklu Lietuvoje yra ženklinama daugybė patiekalų ir produktų: kastinys, gira, žagarėliai, skilandžiai, ruginė duona ir daugybė kitų, tarp kurių - ir mūsų pamėgti bulviniai valgiai bei šaltibarščiai“, - sako pašnekovė.

Ryšys su Šalies Virtuve

Tinklaraščio „Saulėta virtuvė“ autorės teigimu, jos ryšys su lietuviška virtuve yra grįstas ne vien istorijos puslapiais, bet vaikystės dienomis ir prisiminimais. Anot pašnekovės, jai lietuviški patiekalai yra tie, kuriuos ruošia mama ir močiutė. „Juokauju, kad jų niekas taip skaniai negamina, kaip tą daro mama. Iš vaikystės prisimenu, kad bulviniai patiekalai - didžkukuliai, bulvių plokštainis, „Kėdainių blynai“ - mano vaikystės namuose buvo gaminami labai dažnai. „Švilpikus“ šiandien su dideliu noru gaminu ir savo šeimai, būtinai - su šoninės padažu - iškart nusikeliu į vaikystę“, - priduria A.Černė.

Pasak jos, nostalgiją kelia ir saldūs kepiniai - žagarėliai, tinginys, sausainiai „Smėlio juosta“ ar „Grybukai“, varškės pyragas „Draugystė“, trupininiai pyragai ir varškės spurgos. Pašnekovė pažymi, kad baltas arba saldaus pieno sūris su šviežiu medumi - dar vienas iš pasakiškai skanių lietuviškų saldėsių.

Mažųjų Gamintojų Produktai

A.Černė pratęsia, kad ją džiugina faktas, jog vietinių Lietuvos gamintojų produkcija tampa vis labiau prieinama, o jos galima įsigyti ne tik ūkininkų turgeliuose, bet ir „Lidl“ parduotuvėse. „Šie neretai pačių įmonių savininkų rankomis auginti ar gaminti produktai, bene labiausiai pasižymi lietuviškumu ir tradicijomis, o juose telpa ne tik visos šalies, bet ir atskirų šeimų istorijos. Tokiu būdu mes galime ne tik ragauti, bet ir pažinti žmonės, kurie yra už gražių pakuočių. Be to, dažnai ši produkcija yra gaminama nenaudojant skonio stipriklių, dažiklių ar kitų priedų. Todėl nuolat stengiuosi palaikyti mažuosius šalies gamintojus ir įsigyti jų prekių.

Na, o įkvėpta „Lidl“ parduotuvėje rastų vietinių tiekėjų produktų, dalijuosi trimis lietuviškų patiekalų receptais. Tikiuosi, kad jie, kaip ir mane, suaugusiuosius nukels į vaikystę, o vaikams sukurs ateityje nostalgiškais tapsiančius prisiminimus“, - sako tinklaraštininkė.

Ūkininko Banionio Ūkis: Tradicijos ir Šiuolaikiškumas

1998 m. ūkininkas Audrius Banionis įkūrė ūkį, kuris darbščių žmonių pastangomis išaugo į daugiašakį ūkį. Ūkyje ne tik auginamos kiaulės, galvijai ir pašarai, bet yra ir mėsos perdirbimo įmonė, skerdykla.

Ūkio augimas Audriui nėra prioritetas. Anot jo plėstis verta tik tiek, kiek gali kontroliuoti ūkyje užauginamos ir pagaminamos produkcijos kokybę, todėl naujas investicijas ūkininkas skiria ne didinti galvijų bandas ar laikomų paukščių kiekį, o dar labiau plėsti produkcijos įvairovę. „Naujausias mano darbas - pradėtas veisti sodas. Pernai - įveisiau bityną, kuris šiemet jau davė keletą tonų medaus“,- džiaugiasi A. Banionis.

Sėkmė Ūkininkaujant

Nors galutiniai produktai A. Banionio gaminami griežtai laikantis tradicinių technologijų, gyvulininkystėje naudoti naujausias technologijas ir geriausią šiuolaikinę praktiką tiesiog būtina. „Gyvūno sveikata, savijauta, pieno ir mėsos kokybė didžiąja dalimi priklauso nuo pašaro ir laikymo sąlygų.

Pats esu veterinarijos gydytojas, todėl žinau, kad užauginti sveiką gyvūną nenaudojant vaistų ir kitų veterinarinių priemonių reiškia užtikrinti optimalią žarnyno mikrofloros veiklą: priešingu atveju - silpnėja imuninė sistema, ir net jei gyvūnas nesuserga - krenta baziniai pieno rodikliai, blogėja mėsos kokybė“,- sako A. Banionis.

Pasak, ūkininko gyvūnas yra bendros ekosistemos dalis, o ji nuolat keičiasi. Šiandien dauguma stambesniųjų ūkininkų galvijus laiko uždarose patalpose. Tik taip galima geriau užtikrinti tinkamai tiekiamo maisto kokybę, išvengti pavojingų užkratų. Tam, kad gyvūnas augtų optimaliu greičiu, būtų sveikas būtinas tinkamai parinktas maistas, gyvūno gaunami vitaminai, mikro ir makro elementai, probiotikai.

„Savo ūkyje nuolat naudojame bent penkių skirtingų receptūrų pašarus kiaulėms, taip pat skirtingus mišinius galvijams, avims. Naujausias auginimo tendencijas pačiam sekti labai sunku, o idealiai subalansuoti pašaro receptūrą dėl nuolat besikeičiančios grūdų ar siloso sudėties-apskritai neįmanoma: tam reikalingi sudėtingi laboratoriniai tyrimai. Todėl tinkamai subalansuotus mineralinius priedus savo ūkyje ruošiamiems pašarams bei kai kuriuos itin specializuotus pašarus įsigyju iš AB „Kauno Grūdai“ įmonės“- paaiškina ūkininkas.

Partnerystė

Pašarus ir jų priedus AB „Kauno Grūdai“ A. Banioniui tiekia jau daugiau nei dešimtmetį. Ūkininkas neslepia, jog per šiuos metus kompanija ir atskiri jos darbuotojai tapo tikrais ūkio verslo partneriais, apie jo ūkį, jame auginamus galvijus žinančiais ne blogiau nei jis pats. „Ūkininkui labai svarbu žinoti, kad partneris gyvena ūkio problemomis, ieško geriausių sprendimų, visada gali patarti iškilus vienai ar kitai problemai“,- sako Audrius - Pats negaliu sekti visų tarptautinių rekomendacijų, juo labiau - atlikti visų reikiamų pašarų tyrimų.

Mano ūkiui reguliariai tirti visų pašarų sudėtį būtų tiesiog per brangu: vieno mėginio tyrimas kainuoja beveik 100 EUR, o jų mano ūkyje vienu metu naudojama bent penki. „Kauno Grūdai“ turintys savo laboratoriją tyrimus kiekvieną savaitę atlieka savo sąskaita“,- džiaugiasi A. Banionis.

Receptai

„Švilpikai“ (bulvinės bandelės) su šoninės padažu

Bulviniai patiekalai - dažnas pasakytų, kad tai lietuvių virtuvės klasika! Nereikėtų stebėtis, kad šiauriečiai mėgsta sočius bulvinius valgius, o jei jie dar patiekiami su rieboku šoninės padažu, sutikite, nuostabiai skanu!Orkaitėje keptos bulvinės bandelės, žinomos „švilpikų“ vardu, paruošiamos neįtikėtinai paprastai, vos iš kelių dažnų ir nebrangių ingredientų. Šoninės padažas - neatsiejama šio patiekalo dalis. Pabūkite kantrūs ir leiskite padažui įsigerti į „švilpikus“, o tuomet patiekite - jie bus minkšti ir patys gardžiausi!

Reikės:

• 1 kg bulvių
• 1 stiklinės (140 g) kvietinių miltų
• 1 didelio kiaušinio
• 1 arb. š. druskos
• žiupsnio šviežiai grūstų juodųjų pipirų
• gabalėlio sviesto

Padažui reikės:

• 250 g „A. Banionio ūkio“ šaltai rūkytos šoninės
• 1 didelio svogūno
• 2 stiklinių (500 ml) grietinėlės (35 % rieb.)
• žiupsnio druskos
• žiupsnio šviežiai grūstų juodųjų pipirų
• ryšelio krapų

Kastinys su keptomis bulvėmis su kmynais

Žemaitiją garsinantis kastinys - tikras tradicinės lietuvių virtuvės patiekalas, bet net ir jis gaminamas keliais skirtingais variantais: vieni jį ruošia vien iš grietinės, antri - deda ir gabalėlį sviesto, treti - su rūgpieniu. Kiek virtuvių ir jos šeimininkų, tiek ir recepto variacijų.

Kastiniui reikės:

• 4 valg. š. (60 g) sviesto (82 % rieb.)
• 2 stiklinių (500 g) „Žagarės pieninės“ grietinės (30 % rieb.)
• 3 skiltelių česnako
• 1 valg. š. kmynų
• žiupsnio druskos
• žiupsnio šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Bulvėms reikės:

• 1 kg nedidelių bulvių
• šlakelio aliejaus (pavyzdžiui, rapsų)
• 2-3 valg. š. kmynų
• 2 skiltelių česnako
• žiupsnio druskos
• žiupsnio šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Varškės „Tinginys“

Nežinia, kokia yra tikroji „Tinginio“ recepto kilmė, bet gal tai ne taip ir svarbu, mat daugelis iš mūsų tikrai užaugome ragaudami tą saldėsį, paruoštą mamų ir močiučių rankomis. Kakavinis, o gal varškės, - galėdavome išsirinkti mėgstamiausią, o tuomet kruopščiai laužyti kvadratinius trapius sausainius, svajodami apie visus tuos gabalėlius, kuriuos neabejotinai slapčia (ar ne slapčia) nugvelbsime iš lėkštelės.

Reikės:

• 450 g „Žagarės pieninės“ varškės (9 % rieb.)
• 200 g minkšto sviesto (82 % rieb.)
• 1 skardinės (397 g) saldinto sutirštinto pieno
• 310 g trapių kvadratinių sausainių
• 100 g džiovintų spanguolių
• 100 g džiovintų abrikosų
• 100 g lazdynų riešutų

---