Tarptautinei „Rewe“ grupei priklausantis prekybos tinklas „Iki“ Lietuvoje veikia nuo 1992 metų ir yra vienas didžiausių mažmeninės prekybos tinklų.
„Iki“ Vilniuje atidaręs penkias autonomines parduotuves. Tarp didžiausių šalies darbdavių esanti bendrovė yra įdarbinusi apie 5,5 tūkst. darbuotojų.
Prekybos tinklas „Iki“ pirkėjams jau siūlo galimybę kur kas pigiau įsigyti gerų ir vis dar vartoti tinkamų maisto produktų, kurių „geriausia iki“ terminas pasibaigęs. „Iki“, pirmasis iš didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje ėmęsis naujos iniciatyvos, taip pirkėjams padės sutaupyti 70 proc.
Pasak „IKI Lietuva“ generalinės direktorės Nijolės Kvietkauskaitės, „Iki“ tinklas naują praktiką taikyti pradėjo vadovaudamasis pernai įsigaliojusiais teisės aktais ir po sėkmingų bandymų 5 parduotuvėse Vilniuje bei Kaune. Pirkėjai šią naujieną įvertino palankiai - jau parduota virš 30 tūkst.
Kaip atsakingas verslas, esame užsibrėžę aiškų tikslą - šiais metais sieksime 5 proc. sumažinti maisto švaistymą, todėl nuolat ieškome inovatyvių sprendimų, kaip išsaugoti dar tinkamus vartoti produktus.
Skaičiuojama, kad taip gali pavykti išsaugoti apie 0,5 mln. maisto produktų per metus - apytiksliai 25 pilnas sunkvežimių priekabas maisto.
Statistika rodo, kad vienam lietuviui per metus tenka apie 140 kg išmetamo maisto. Net apie 60 proc. maisto atliekų mūsų šalyje susidaro namų ūkiuose.
„Jei produktai nebus parduoti per tą laiką, jie bus perduodami paramos organizacijoms. Taip galėsime užtikrinti, kad tuos mūsų bendruomenės narius, kuriems reikia pagalbos, ir toliau pasieks įvairūs produktai, kurie dar bus pakankamai ilgai tinkami vartoti. Mums svarbu, kad maisto prekės būtų prieinamos kuo didesniam kiekiui žmonių, kurių galimybės yra ribotos“, - sako N.
„Iki“ skaičiavimais, vidutiniškai vienoje parduotuvėje tokių prekių gali būti 200-300 vienetų per mėnesį.
„Testavimo laikotarpiu pastebėjome didelį pirkėjų susidomėjimą - praktiškai visos prekės, stipriai nukainotos po paskutinės „geriausia iki“ termino dienos, buvo išperkamos. Klientams svarbiausia informacija, apie kurią mes norime šviesti - skirtumas tarp „geriausia iki“ ir „tinka vartoti iki“ ženklinimo.
Tuo tarpu „geriausia iki“ yra rekomendacinio pobūdžio data, kuri atsiduria ant ilgesnio galiojimo produktų. Jie gerokai mažiau jautrūs laikui ir jų savybės ar tinkamumas iškart nepasikeičia. Jeigu nėra akivaizdžių pokyčių, jie visiškai saugūs vartoti net ir prabėgus kelioms savaitėms nuo užrašytos datos“, - sako G.
„Panašių iniciatyvų jau imtasi tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija. Ir mūsų pačių patirtis rodo, kad pirkėjai palankiai sutinka tvarias ir taupyti padedančias naujienas. Jau kurį laiką prekiaujame produktais paskutinę jų galiojimo dieną su 50 proc. nuolaida.
Lietuvoje veikiantiems mažmeninės prekybos senbuviams verta sunerimti: rinkoje pamažu įsitvirtina naujokai „Prisma“ ir „Fresh market“, kartu į Lietuvą ruošiasi ateiti ir mažų kainų lyderiu prisistatantis „Lidl“.
Į Lietuvą 2009 m. įžengusi „Prisma Lt“ įvertinta bankroto reitingu 6, o pirmąją parduotuvę 2013 m. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, 2013 m. „Maxima“ užėmė 40 proc. mažmeninės prekybos maistu, gėrimais ir tabaku pagal savo apyvartą, „Iki“ - 16 proc., „Norfos mažmena“ - 10 proc., „Rimi Lietuva“ - 6 proc., o „Prisma LT“ - 0,9 proc.
„Iš pradžių Lietuvoje buvo tuščia mažmeninės prekybos rinka, dėl to vyko lenktynės, kas užsiims kuo daugiau teritorijos. Tose lenktynėse sėkmingiausiai sudalyvavo „Maxima“, kuri spėjo įsikalti daug kuoliukų bei pristatyti parduotuvių.
Su tokiu verslo modeliu atėjęs žaidėjas, manau, užimtų gana svarbią nišą ir kainai jautrių klientų pritrauktų gana daug. Tiesa, iki šiol Lietuvoje bandytos kurti alternatyvios pigaus formato parduotuvės nepasiteisino“, - kalbėjo A.
Brandžiose, išsivysčiusiose rinkose aktyvių prekės ženklų savininkų yra mažiau. Aišku, Lietuvoje yra ir išskirtinės patirties: pavyzdžiui, „Maxima“ atvejis yra įdomus tuo, kad be aiškios užsienio patirties lietuviškas prekybos tinkas sėkmingai išsiplėtė.
Turėdami stabilias rinkos dalis, didėjančius prekybos plotus ir pirkėjų srautus, augančias apyvartas - prekybininkai yra patikimiausi partneriai ne tik gamintojams, tiekėjams, bet ir bankams.
Kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė Rasa Maskeliūnienė įvertino rinkos senbuvius ir naujokus. Jei senbuvių bankroto rizika yra žema, tai naujokų įvertinimas - ne toks geras.
Remiantis 2013 m. balansu, įmonė pasižymi aukštu finansinių įsipareigojimų lygiu bei rizikinga kapitalo struktūra.
Nurodoma, kad „Rimi Lietuva“ apskritai neturi įsipareigojimų finansų įstaigoms, todėl beveik visą uždirbamą pinigų srautą gali lanksčiai nukreipti į plėtrą. Veiklos pelningumas 2013 m. ūgtelėjo iki 2 proc., kai 2012 m.
Bendrovė „Palink“ 2013 m. „Finansinių įsipareigojimų lygis išlieka priimtinas, nors įmonės nuosavybės rodiklis sumažėjo nuo 41 proc. iki 20 proc. Tam pagrindinę įtaką padarė atsiradęs nuostolis iš netipinės veiklos“, - finansines ataskaitas komentavo R.
„Norfos mažmena“ pasižymi pakankamu likvidumu, priimtiname lygyje yra akcininkų dalyvavimas versle nuosavomis lėšomis - nuosavybės rodiklis 2013 m. sudarė 47 proc.“, - pastebėjo R.
Prieš 30 metų pirmąją modernią maisto prekių parduotuvę Lietuvoje atidaręs prekybos tinklas „Iki“ ir toliau išlieka mažmeninės prekybos rinkos inovatoriumi daugelyje sričių: tai ir pirmoji moderni „Iki“ parduotuvė Lietuvoje, ir pirmosios vakarietiško asortimento naujovės, savitarnos kasos, ir šiemet atidaryta pirmoji „Iki“ prekės ženklu pažymėta autonominė parduotuvė.
„Visada buvome inovatyvūs ir diegėme mažmeninės rinkos naujoves, kurios padeda mūsų pirkėjams sukurti dar geresnę ir patogesnę apsipirkimo patirtį.
Šiais metais kartu su „Pixevia“ atidaryta pirmoji autonominė parduotuvė, pažymėta „Iki“ prekės ženklu. Tai ir savotiškas pokyčio taškas rinkoje, pirkėjams leisiantis pajausti visiškai kitokią savarankiško apsipirkimo patirtį bei užduosiantis dar spartesnį tempą kitų inovacijų diegimui.
Nuo 2004 m. visi „Iki“ gamybos cechuose pagaminti produktai pradėti žymėti specialiu ženklu „Pagaminta IKI“, užtikrinančiu šviežumą ir kokybę. Pirkėjai pamėgo „Iki“ kulinarijos ir konditerijos gaminius, o tai rodo ir vien šiais metais pelnyti net 4 „Qudal“ medaliai.
2011 m. „Iki“ pradėjo kepti duoną ir bandeles prekybos tinklo parduotuvėse. Šis sprendimas leidžia pirkėjams pasiūlyti vietoje iškeptos produkcijos net kelis kartus per dieną.
Drąsiai netradicinius sprendimus pirkėjams siūlantis „Iki“ 2019 m. birželį Vilniuje atidaryta pirmoji „Iki“ parduotuvė, ribotą laiką veikusi po atviru dangumi.
„Iki“ itin daug dėmesio skiria tvarumo sprendimams ir pirmasis iš prekybos tinklų Lietuvoje nutraukė prekybą vienkartiniais plastikiniais indais. Taip pat nuo 2021 m. „Iki“ priėmė dar vieną sprendimą - kulinarijos gaminiuose naudoti vištieną be antibiotikų.
Vienas didžiausių argumentų už prekybos tinklus yra tas, kad jie moka mokesčius ir įdarbina daug žmonių.
Dar vienas prekybos tinklų bruožas Lietuvoje yra absurdiškas parduotuvių kiekis ir jų nereikalingumas.
Be jokios abejonės negalime pamiršti ir to, iš ko išlaikomos ir statomos tos parduotuvės. Prekybos centrų pelnai vis auga, nors tiek šilumos, tiek elektros kainos auga, o vartotojų perkamoji galia silpnėja.
Išlaikyti status quo prekybos tinklams padeda labai svarbus veiksnys - pirmo būtinumo prekių pardavinėjimas. Todėl žmonės yra priversti pirkti maisto produktus, kad ir kokie jie brangūs būtų.
Žmogus dėl savo fiziologinių poreikių privalės tą prekę pirkti. Taigi maisto prekių parduotuvės prekiaudamos gyvybiškai svarbiais produktais, gali pardavinėti kokiom tik nori kainom ir taip skurdinti visuomenę, o patys turtėti.
Griežtas reguliavimas, išspręstų daugybę problemų, tačiau didžiosios įmonės dažnai tik pabaksnojamos „reguliuotojų“, pavaizduojant, kad dirbama, įmonės susimoka baudas, o po to tęsia toliau savo darbus.
Didžiausi mažmeninės prekybos tinklai Lietuvoje (2013 m.)
| Prekybos tinklas | Mažmeninės prekybos dalis (%) |
|---|---|
| Maxima | 40 |
| Iki | 16 |
| Norfos mažmena | 10 |
| Rimi Lietuva | 6 |
| Prisma LT | 0.9 |