Lietuvių kalba turi labai senų indoeuropiečių šeimos žodžių ir daugybę kitų lietuvių bendrinės kalbos žodžių. Tai, ką kalbos ženklas - žodis - žymi ar reiškia, vadinama žodžio reikšme. Žodis gali turėti vieną reikšmę arba būti daugiareikšmis. Tie patys žodžiai gali būti vartojami ir perkeltine reikšme.
Sapnuoti bulves - ką tai reiškia?
Sapnuoti bulves gali reikšti įvairius dalykus, priklausomai nuo sapno konteksto:
- Sapnuoti bulves - liūdesys, nuostoliai ar liga. Nors sapnas gali reikšti ir finansinę sėkmę.
- Blogas ženklas sapnuoti supuvusias bulves - laukia sunkumai.
- Sapnuoti žydinčias bulves - norų išsipildymas.
- Mažas bulves sapne regėti - trūkumai.
- Sapne bulves valgyti - sveikatos pablogėjimas, liga.
- Sapnuoti, kad pardavinėjate bulves - prasti reikalai.
- Sapne bulves pirkti - nuostoliai.
- Bulves sapne sodinti - reikalai pagerės.
- Sapne bulves kasti - sėkmė.
- Sapne bulves rinkti - nenaudingas darbas.
- Sapne gaminti bulvinius patiekalus - laukia mėgstamas darbas.
- Sapne virti bulves - nekviesti svečiai.
Žodžio reikšmės ir vartojimas
Žodžiai gali būti vartojami tiesiogine reikšme, pvz.: rytas už vakarą šviesesnis - ryte šviesiau negu vakare; negirk dienos be vakaro - dienos orą ar sėkmę įvertink vakare. Tie patys žodžiai gali būti vartojami ir perkeltine reikšme, pvz.: rytas už vakarą šviesesnis - rimtus dalykus spręsk neskubėdamas, pailsėjęs, pagalvojęs; negirk dienos be vakaro - nevertėtų apie ką nors spręsti iškart, į visa reikia įsižiūrėti, įsigilinti, suprasti, o tik tada daryti išvadas.
Įmenant perkeltines žodžių reikšmes reikia šiek tiek pasukti galvą (pagalvoti): galima suprasti iš teksto (kokie sakiniai šalia?) arba konteksto (kada, kam, kaip pavartota?). Pasidomėti perkeltinės reikšmės posakių vartojimo tradicijomis galima ir specialiuose žodynuose ar žinynuose, pvz.:Lietuvių kalbos frazeologijos žodyne, Lietuvių kalbos palyginimų žodyne, J. Lipskienės knygoje Lietuvių kalbos somatiniai posakiai ar kt.
Lietuvių Kalbos Leksika
Lietuvių kalbos leksika yra labai turtinga. Didysis Lietuvių kalbos žodynas saugo daugiausia lietuvių kalbos turtų: 20 tomų aprašyta apie 0,5 mln lietuvių kalbos žodžių, pavartojant apie 11 mln žodžių. Šio žodyno idėjos ir darbų pradininkas - lietuvių kalbininkas K. Būga (1879-1924), jo darbą tęsė J. Balčikonis (1885-1969) ir daugybė kitų lietuvių kalbininkų bei kalbos bičiulių.
Kokie lietuvių leksikos aruodų žodžiai vadinami sinonimais, frazeologizmais, antonimais, homonimais?
- Sinonimai - tai skirtingai skambantys tos pačios arba artimos reikšmės žodžiai, pvz.: lyti, dulkti, lašnoti, lynoti, krapnoti, purkšti, pilti, pliaupti, žliaugti...
- Frazeologizmai - tai pastovūs vientisos reikšmės žodžių junginiai (dažnai - vaizdingi), pvz.: devyni vėjai pučia galvoje - išsiblaškęs, vėju sotus - alkanas, prieš vėją nepapūsi - didesnei jėgai tenka nusileisti.
- Antonimai - tai priešingų reikšmių žodžiai, pvz.: geram visur gerai, blogam visur blogai; ko jaunas neišmoksi, to senas nemokėsi.
Palyginimai Lietuvių Kalboje
Kiekviena tauta savo kalboje vartoja daugiau ar mažiau priežodžių, kuriuose vaizdingumo dėlei sugretinami bei lyginami du skirtingų kategorijų dalykai, turį tarpusavy kokį nors panašumą. Tokie priežodžiai literatūros moksle yra vadinami palyginimais. Jie priklauso smulkiosios tautosakos sričiai, kurioje liaudis yra apreiškusi kūrybinį savo potencialą. Palyginimų apsčiai turi ir lietuviai, kurie pra-rečiui griebiasi jų paįvairinti savo pokalbiui.
Sakysime: Apsiputojęs kaip šernas. Pilnas kaip akis. Sėdi kaip ant žarijų. Vaišės kaip per tėvo šermenis.
Kaip matyti iš šių pavyzdžių, palyginimai yra sudaryti iš dviejų narių, arba dalių. Esmingiausias - pirmasis narys, prasidedąs dalyviu, būdvardžiu, veiksmažodžiu ar daiktavardžiu. Tik retokais atvejais palyginimai prasideda kitomis kalbos dalimis: Niekur nėra taip patogu, kaip po savo stogu. Ant snukučio lyg pelytė, o meili lyg lapytė. Ak kad tave suriestų kaip ožio ragą!
Palyginimams sudaryti dažniausiai vartojamas žodelytis "kaip". Žymiai mažiau pasitaiko palyginimų, kuriuose abu nariai jungiami kitų jungtukų pagalba, kaip štai: Išėjo it ožys mielių parnešti. Gyvenimas be žmonos, lyg daržas be tvoros. Lekia tarytum aitvaras. Greičiau vėją suvaikysi, nekaip žmonos norus atspėsi. Sudžiūvęs nei šakalys.
Lietuvių kalboje pasitaiko palyginimų, sudarytų iš keturių, o kartais net šešių narių: Geras kaip ožys, suktas kaip lapė. Mylėk žmoną kaip dūšią, kratyk kaip grūšią. Prie darbo kaip gaidys, prie valgio kaip arklys. Graži kaip pavasaris, linksma kaip vasara, bagota kaip ruduo.
Tam pačiam dalykui vaizduoti retkarčiais vartojami du ar daugiau palyginimo variantų, kaip štai: Akyse - kaip šilkas, už akių - kaip vilkas. Akyse - kaip lapu kloja, už akių - kaip šuva loja. Akyse - kaip brolis, už akių - kaip velnias. Akyse - lapė, už akių - šernas.
Vieni lietuvių palyginimai yra sukurti pačios liaudies, naudojantis gyvenimo patirtimi, kiti pateko į kasdieninę kalbą iš raštų, treti atėjo iš kaimyninių tautų ir imta juos vartoti kaip savus, visai užmiršus jų kilmę.
Yra keturi palyginimų vartojimo būdai, arba atvejai:
- Grynai aprašomasis - apibūdinti asmenims, fizinėms bei dvasinėms jų savybėms, gamtinei aplinkai: Galvelė kaip aguonėlė, veideliai kaip bijūno žiedeliai.
- Asociacinis - nusakyti dalykams asociacijų pagalba: Augo kieme mergužėlė, kaip daržely aguonėlė.
- Tik ornamentinis: Alpsta kaip merga, berną pamilusi, su kita besibučiuojant išvydusi.
- Išreikšti priežodinei išminčiai: Tiesa, kaip saulė, amžina. Marti, kaip pipiras, karti.
Daugelis palyginimų yra labai seni. Jie atspindi ilgų amžių liaudies žmonių galvoseną, įsitikinimus, papročius, prietarus ir, apskritai, visą jų buitį. Iš palyginimų galima atsekti seniausias lietuvių kultūros apraiškas, liečiančias įvairias gyvenimo sritis, kuriose žmogus darbavosi ir kūrė kaip protinga būtybė.
Pavyzdžiai Palyginimų
Štai keletas pavyzdžių, iliustruojančių lietuvių kalbos palyginimų įvairovę:
- Aukštas kaip žardas.
- Alkanas kaip vilkas.
- Baltas kaip marių puta.
- Girtas kaip pėdas.
- Gražus kaip saulės duktė.
- Greitas kaip žaibas.
- Išbalęs kaip drobė.
- Kietas kaip titnagas.
- Mažas kaip aguonos grūdas.
- Meilus kaip gulbė.
- Saldus kaip medus.
- Slidus kaip kalavijas.
- Šaltas kaip varlė.
- Tiesus kaip alkūnė (ironiškai).
Šie palyginimai, vartojami kasdienėje kalboje, suteikia jai vaizdingumo ir atspindi tautos kultūrą bei istoriją.