Nuo šių metų pradžios receptų blankai buvo pakeisti taip, kad jie atitiktų ES direktyvą, nustatančią minimalius reikalavimus duomenims, kurie turi būti recepte. Taip padaryta tam, kad mūsų receptai būtų pripažįstami ir kitose ES šalyse.
Kaip teigia Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė, anksčiau galėdavo būti įvairiai - vienur mūsų šalyje išrašyti receptai būdavo pripažįstami, kitur - ne. Todėl senuosius reikėjo papildyti naujais duomenimis - pavyzdžiui, gydytojo elektroniniu paštu, telefonu ir pan., kad vaistininkas (ypač kitos šalies), jeigu jam kiltų neaiškumų, galėtų susisiekti su gydytoju. Kadangi senasis receptas buvo mažas, ši informacija nebetilpo.
Nors naujoji recepto forma buvo patvirtinta dar prieš pusantrų metų, sumaišties vis tiek neišvengta. „Galbūt ilgas pereinamasis terminas nuo įsakymo pasirašymo iki tvarkos įsigaliojimo dienos ir įnešė tam tikros sumaišties. Gydytojai užmiršo. Naujas formas reikėjo taikyti nuo 2013 metų spalio mėnesio. Tik tos įstaigos, kurios turėjo senąsias recepto formas, galėjo jas išnaudoti. Jei būtų sureagavę iš karto, galbūt nesusipratimų būtume išvengę. Terminas likučių išnaudojimui buvo paliktas tam, kad įstaigos nepatirtų finansinių nuostolių. Jos pačios turi pasirūpinti, kad medikai turėtų naujosios formos receptus. Ministro įsakymu tėra tik patvirtinta pati forma“, - sako G.Krukienė.
SAM Farmacijos departamento Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėja Miglė Domeikienė taip pat antrina, kad laiko pasiruošti naujajai tvarkai buvo pakankamai. „Tai nėra visiškai nauja receptų forma. Įsakymas dėl jos įsigaliojimo - pakankamai senas, tačiau buvo numatytas beveik pusantrų metų pereinamasis laikotarpis, kai buvo galima naudoti abiejų pavyzdžių recepto blankus - tiek senąjį, tiek naująjį.
Atrodytų paradoksalu - ne vienerius metus kalbame apie elektroninio vaistų recepto atsiradimą, o dabar jo ne tik kad nėra, bet atsirado dar ilgesnis popierinis blankas. Kaip gi taip? „Popieriniai receptai negali išnykti, nes jų reikės užsienyje. Be to, elektroninį receptą įvesime po truputį, ne iš karto. Tikrai nebus taip, jog jis vieną dieną tiesiog dings. Jo tam tikrais atvejais reikia, ypač keliaujant į užsienį. Pacientas, kuris galvoja, jog gali išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį, turi ir pats pasirūpinti tinkamu receptu - perspėti gydytoją. Jokių problemų nekils, jam bus išrašyti medikamentai“, - paaiškina G.Krukienė.
Pasak SAM Farmacijos departamento direktorės, pakeitimai yra padaryti tik dėl pripažinimo kitose šalyse, kad nebūtų dvigubų standartų - vienas Lietuvoje, kitas, tarkime, Lenkijoje. Vienoda forma reikalinga, kad išvengtume sumaišties. „Visos šalys turi įgyvendinti tą pačią direktyvą dėl receptų pripažinimo ir juose turi būti užpildyti privalomi laukai. Tai galioja visoms šalims. Anksčiau recepte nebūdavo nurodomas paciento amžius, naujieji reikalavimai įpareigoja įrašyti tokią informaciją. Savaime suprantama, kuomet teko receptą papildyti šiais duomenimis, receptas padidėjo“, - tikina G.
Naujuosius receptus gydymo įstaigos sutiko įvairiai. Dalis jų jau seniai buvo tam pasiruošusios, be to įsidiegusios elektronines sistemas, tikina nesugaišiančios daugiau laiko pailgėjusio recepto pildymui. „Naujų receptų atėjimui ruošėmės. Kadangi buvo paliktas pereinamasis laikotarpis, su didesnėmis problemomis nesusidūrėme. Turime naujas recepto formas ir vaistus išrašome būtent jose. Senųjų nebeturime, nes žinojome, kad nuo šių metų jie nebegalios“, - teigia Kauno centro poliklinikos direktorė Danutė Pavilionienė.
Tuo tarpu Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Petras Serapinas pastebi, jog nors pats perėjimas nebuvo sudėtingas, tačiau recepto rašymas atima dar daugiau laiko. „Receptas yra ilgas, užpildyti jį reikia nemažai laiko. Visi žinome, kad gydytojai turi didelius krūvius, todėl tai kiek apsunkina jų darbą. Galbūt jis parengtas ne visai apgalvotai, kai kur netgi trūksta vietos įrašyti reikiamą informaciją. Nepagalvota apie gydytojo darbo laiko taupymą. Tačiau ką padarysi, jei yra įsakymas, reikia jį vykdyti. Jau anksčiau užsisakėme naujas receptų formas ir pildome jas. Tiesa, naujosios formos kainuoja brangiau“, - sako P. Serapinas.
Antrina jam ir Molėtų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Eglė Bareikienė. Esą mažesniuose miesteliuose, kur neretai dar nėra įdiegtos elektroninės sistemos, naujasis receptas sukuria nepatogumus. „Kol kas viską tenka rašyti ranka, sugaišti nemažai laiko. Nėra labai patogu, bet negalime patys spręsti, kas mums patogiau - yra įstatymas ir privalai jį vykdyti. Dabar vykdome europinį projektą, kuris bus baigtas iki šių metų rudens. Tada pildyti receptus bus patogiau ir greičiau, nes naudosimės elektronine sistema“, - paaiškina E.
Svarbi informacija užsieniečiams:
- 1 formos receptai išrašyti iki liepos 1 d. yra laikomi galiojančiais, bet ne ilgiau nei iki liepos 30 d.
- Užsieniečiai, turintys laikiną ar nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, turi lietuvišką asmens kodą ir yra registruoti LT gyventojų registre.
- Jei užsienietis neturi lietuviško asmens kodo:
- Sukuriama užsieniečio ESI (elektroninė sveikatos istorija), jei jos pacientas dar neturi.
- Registruojant užsienietį turi būti suvedamas paciento užsienietiškas asmens kodas (jei tokį turi), taip pat pridedamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas nurodant dokumento seriją, numerį.
- Elektroninei sveikatos istorijai (ESI) suteikiamas ESI numeris, kurio formatas yra “patient-xxxxxx-xxxxx“.
- Pacientas, atvykęs į vaistinę, būtinai turi pateikti ESI kortelės numerį (“patient-xxxxxx-xxxxx“) ir asmens dokumentą.
Išimties atveju pildomas popierinio recepto blankas (jei išrašomi psichotropiniai vaistai, naudojamas 2 formos rožinis recepto blankas). Jei užsienietis pacientas turi užsienietišką asmens kodą, recepto blanke įrašomas šis kodas. Jei asmens kodo užsienietis neturi - pildomas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento serija/numeris.