Pomelo yra citrusinis vaisius, kilęs iš Pietryčių Azijos. Tai vienas didžiausių citrusinių vaisių šeimos atstovų, kai kurie pomelo išauga net iki 10 kg. Kinijoje šiais vaisiais mėgautasi jau 100 metų pr. Kr., jie buvo paplitę visos pietvakarių Azijos ir Malaizijos teritorijoje. XIX a. pradžioje pomelo buvo atvežti į Vest Indiją, o netrukus jų nuostabiu skoniu jau gėrėjosi ir Europos gyventojai.

Įvairių rūšių pomelo vaisiai skiriasi. Jie gali būti kriaušės ar obuolio pavidalo, geltona ar žalsva žievele, prinokusio vaisiaus minkštimas gali būti baltas, rausvas, geltonas. Priklausomai nuo rūšies kinta ir skonis: kartais sultingas minkštimas labiau primena apelsiną, kartais - greipfrutą. Esama ir tokių, kurių minkštimo kvapas dvelkia pušies aromatu.

Pomelo maistinė vertė

Vienas vidutinio dydžio pomėlo vaisius (apie 190 gramų) turi apie 72 kalorijas. Kaip matome, pomėlo kaloringumas yra gana žemas, palyginti su kitais vaisiais. Daugiausia jame yra angliavandenių, ypač cukrų. 100 gramų pomėlo tenkina net 116 proc. dienos vitamino C poreikio. Pomėlo indeksas yra apie 72-78, tai reiškia, kad tai vidutinio gliukozės kiekio turintis vaisius. Pomėlo gliukozės krūvis yra 4-5. Tad jei mėgstate šį egzotišką vaisių, drąsiai galite jį valgyti ir mėgautis nauda sveikatai.

Pomelo vaisiuose gausu įvairių mūsų organizmui naudingų medžiagų, teigiamai veikiančių tiek sveikatą, tiek gyvybinę energiją. Pavyzdžiui, jame daug vitaminų A, C, B, kalio, eterinių aliejų, limonoidų (jų turi visi citrusiniai vaisiai). Kalis gerina širdies sistemos veiklą, limonoidai išsiskiria priešvėžiniu poveikiu, suteikia organizmui tonuso, o eteriniai aliejai stiprina imunitetą.

Šis vaisius organizmui suteikia energijos ir ištvermingumo, gerina nuotaiką, malšina ir alkį, ir troškulį. Todėl jis dažnai rekomenduojamas besilaikantiems dietos - numalšindamas alkį jis taip pat stimuliuoja baltymų ir riebalų pasisavinimą. Pomelo stabilizuoja arterinį kraujospūdį, jis lengvina astmos simptomus, efektyviai kovoja su ateroskleroze. Be to, pomelo - nepakeičiama priemonė virusinių epidemijų metu, puikiai tinka kaip stiprinantis maistas susirgus peršalimo ligomis. Manoma, kad jis taip pat yra gana efektyvi profilaktinė priemonė nuo įvairių auglių.

Kaip išsirinkti ir valgyti pomelo?

Jei pirkote pomelo - tikriausiai jau esate susidūrę su klausimu, kaip išsirinkti tikrai prinokusį ir gardų.

• Jei vaisius neįpakuotas į vakuumą, būtinai pauostykite, Prinokęs vaisius skleidžia gardų citrusinį aromatą.
• Įsigytas šviežias pomelo jūsų namuose gali stovėti net apie mėnesį, ne šaldytuve ir nesuges.
• Pomelo galima valgyti vieną, bet taip pat puikiai jis derės ir prie įvairiausių salotų, prie žuvies ir jūros gėrybių patiekalų, jo sulčių spaudžiama į pikantiškus padažus.

Greipfrutai ir pomelo: skirtumai ir panašumai

Greipfrutas (Citrus paradisi) yra hibridas, galimai kilęs dėl natūralios kryžminės hibridizacijos tarp citrusinio vaisiaus Pomelo ir saldaus apelsino. Greipfrutų vaisius paprastai galima suskirstyti į dvi grupes, atsižvelgiant į tai, ar vaisių minkštime yra likopeno: baltieji ir pigmentiniai (raudonos/rožinės spalvos) vaisiai.

Greipfrutas yra neįtikėtinai sveikas maisto produktas, kurį turėtumėte įtraukti į savo racioną. Tai vienas mažiausiai kaloringų vaisių. Jame yra pakankamai skaidulų, be to, daugiau nei 15 naudingų vitaminų ir mineralų. Viename vidutinio dydžio vaisiuje yra (256 g):

• 107,5 kalorijos
• 25,3 gramų angliavandenių iš kurių 4 gramai skaidulų
• 17, 6 g cukraus
• 2 gramai baltymų
• 133% RPN vitamino C
• 59% RPN vitamino A
• 7,3% RPN tiamino arba vitamino B1
• 9,9 % RPN kalio
• 6% RPN kalcio
• 5,8% RDN magnio
• 1% RPN geležies

Be to, tai yra turtingas kai kurių galingų antioksidantų kiekiu, kurie ypatingai svarbūs sveikatai palaikyti. Žinoma, kad daugelis kitų greipfrutuose esančių vitaminų ir mineralų yra naudingi imunitetui, įskaitant vitaminą A, kuris, kaip įrodyta, padeda apsisaugoti nuo uždegiminių ir infekcinių ligų. Greipfrutuose esantis nedidelis kiekis B grupės vitaminų, taip pat šiek tiek cinko, vario ir geležies, organizme veikia stiprindami imuninės sistemos veiklą. Jie taip pat padeda išlaikyti odos vientisumą, palaiko jos elastingumą.

Greipfrutuose yra skaidulų, kurios padeda kontroliuoti apetitą, skatindamos sotumo jausmą. Greipfrutuose yra pektino - tirpiųjų skaidulų formos, kuri, kaip parodė tyrimai su gyvūnais, lėtina aterosklerozės progresavimą. Greipfrutuose taip pat mažai kalorijų, bet daug vandens - tai dar viena savybė, padedanti svorio kontrolei. Citrinų rūgštis, esanti greipfrutuose, gali veiksmingai užkirsti kelią kalcio oksalato prisijungimui su kalciu inkstuose. Taip pat, citrinos rūgštis gali padidinti šlapimo pH, sukurdama aplinką, kuri yra mažiau palanki inkstų akmenų susidarymui.

Galingiausi greipfruto antioksidantai: vitaminas C, beta karotenas, likopenas ir flavanonai. Greipfrutai yra puikus vitamino C, padedančio palaikyti imuninę sistemą, šaltinis. Vitaminas C taip pat apsaugo nuo laisvųjų radikalų pažeidimų, sukeliančių uždegiminę kaskadą organizme. Kadangi laisvieji radikalai gali oksiduoti cholesterolį ir sukelti apnašas, galinčias plyšti ir sukelti širdies priepuolius ar insultą, vitaminas C itin efektingas širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai stiprinti.

Beta karotenas, priklausantis karotenoidų klasei, organizme paverčiamas vitaminu A ir, kaip manoma, padeda sumažinti kai kurių lėtinių ligų, įskaitant širdies ligas, vėžį ir su akimis susijusius susirgimus, tokius kaip geltonosios dėmės degeneracija, riziką. Turtingą rausvos ir raudonos spalvos greipfrutų spalvą lemia kitas karotenoidas - likopenas. Likopenas randamas tik rausvuose ir raudonuose greipfrutuose, baltieji greipfrutai šio karotenoido neturi. Likopenas - galingas antioksidantas, padedantis kovoti su laisvaisiais radikalais, žalojančiais organizmo ląsteles ir didinančiais oksidacinį stresą. Kaip rodo moksliniai tyrimai, likopeno gausus kiekis maiste, ypatingai pomidoruose, raudonajame greipfrute, arbūze ir kt., mažina vyrams tikimybę susirgti prostatos vėžiu. Taip pat, šis antioksidantas gali padėti sulėtinti navikų augimą ir sumažinti šalutinį įprastų vėžio gydymo būdų poveikį.

Pagrindiniai greipfrutų komponentai yra flavanonai, priklausantys flavonoidų klasei (flavonoidai tai biologiškai aktyvūs fenoliniai junginiai, kurių apie 4000 rūšių buvo atrasti vaisiuose, daržovėse ir žolelėse) narirutinas, naringinas ir naringeninas, kurie pasižymi galingu antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Greipfrutuose gausu ir kitų flavanonų, įskaitant hesperidiną, didiminą, eriocitriną, neohesperidiną, neoeriocitriną ir ponciriną, taip pat flavonolių (rutinas), flavonų (rodifolino ir diosmino). Flavonoidų poveikis nutukimui ir medžiagų apykaitos sutrikimams vis dar nėra tiksliai nustatytas. Be to, šių flavonoidų vartojimą terapijoje labai riboja tinkamų klinikinių įrodymų trūkumas.

Greipfrutų sėklų ekstraktas yra skystis, gaunamas iš greipfrutų sėklų ir minkštimo, taip pat parduodamas kaip citrusinių vaisių sėklų ekstraktas. Jis parduodamas kaip maisto papildas, taip pat naudojamas kosmetikoje. Moksliškai įrodyta, kad naringeninas, randamas greipfrutų sėklų ekstrakte, turi antimikrobinį poveikį, saugo kepenų ląsteles nuo pažeidimo, slopina navikų augimą ir ląstelių dauginimąsi sergant krūties vėžiu, apsaugo širdies kraujagyslių sistemą, turi teigiamą poveikį padidėjusiai kraujo lipidų (mažo tankio lipoproteinų, trigliceridų), gliukozės koncentracijai kraujyje, padidėjusiam kraujospūdžiui, mažina uždegiminius procesus, oksidacinį stresą ir naikina laisvuosius radikalus. Tačiau, vis dar nepakanka klinikinių tyrimų, patvirtinančių naringenino poveikį, sergant medžiagų apykaitos ligomis.

Greipfrutų naudojimas

• Kopūstų ar kitų daržovių užpilui.
• Labai skanu su agurku ar cukinija.
• Dera su lašiša.
• Puikiai dera su… šviežiai patarkuotu imbieru.
• Salotoms.
• Sotesniam užkandžiui, kai gaminu sotesnes salotas priešpiečiams, greipfrutas idealiai dera su lapinėmis daržovėmis bei avokadu.
• Puikiai tinka su feta ar kitais minkštais, sūraus skonio sūriais bei žalumynais.
• Gamindami gvakamolę, vietoje citrinos naudokite greipfruto sultis, o vietoje pomidoro - jo minkštimą.
• Priešpiečiams. Susipjaustau riekelėmis ir pabarstau cinamonu bei druska. Ar žinojote, kad ne medus ar cukrus išryškina šių vaisių saldumą, o būtent druska?
• Galima šiuos vaisius valgyti ir karštus.

Greipfruto sąsaja su vaistais ir galima žala

Pasitarkite su savo gydytoju dėl greipfrutų ar jų sulčių vartojimo, jei vartojate tam tikrus medikamentus, nes greipfruto ir medikamentų derinys gali pabloginti jų veikimą. Greipfrutuose ir jų sultyse esantys junginiai, įskaitant naringeniną, lėtina normalius detoksikacijos ir metabolizmo procesus žarnyne ir kepenyse, o tai trukdo organizmui suskaidyti ir pašalinti šiuos vaistus. Vaistai, kurie greičiausiai sąveikauja su greipfrutais, yra šie: imunosupresantai, benzodiazepinai, dauguma kalcio kanalų blokatorių, indinaviras, karbamazepinas, kai kurie statinai. Jei vartojate kurį nors iš šių vaistų, prieš įtraukdami greipfrutus į savo racioną, pasitarkite su gydytoju.

Kai kuriais atvejais greipfrutų valgymas gali sukelti dantų emalio eroziją. Citrinos rūgštis, randama citrusiniuose vaisiuose, yra dažna emalio erozijos priežastis, ypač jei suvartojama jo perteklius. Jei turite ypač jautrius dantis, gali tekti vengti rūgščių vaisių, šiuo atveju ir greipfrutų.

Kam derėtų vengti greipfrutų?

Greipfrutų teikiama nauda neabejotina, tačiau tam tikrais atvejais šie vaisiai gali būti žalingi. Taip nutinka kai greipfrutai valgomi naudojant tam tikrų rūšių vaistus.

Greipfrutuose esančios medžiagos veikia dvejopai: arba per stipriai padidina arba per daug sumažina vartojamų vaistų poveikį. Vadinasi, arba pasireikš galimi šalutiniai poveikiai arba vaistas bus neefektyvus. Pažymėtina, kad greipfruto ir vaistų sąveika gali išlikti iki 3 dienų. Atsižvelgiant į tai, negalima gerti greipfrutų sulčių ryte, o vaistus gerti vakare ir viltis, kad reakcijos nebus. Svarbu paminėti, kad visi vaistai reaguoja į greipfrutus.

Jei vartojate medikamentus nuo šių negalavimų, reikėtų būti atsargiems ir susilaikyti nuo greipfrutų valgymo:

• Cholesterolis (atorvastatinas, lovastatinas, simvastatinas)
• Aukštas kraujospūdis (felodipinas, nifedipinas, nimodipinas ir nisoldipinas)
• Aritmija (pavyzdžiui, amjodaronas)
• Depresija ir nerimas (buspironas ir sertralinas)
• Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) (sakvinaviras)
• Erekcijos disfunkcijos (sildenafilis)
• Alergija (pavyzdžiui, feksofenadinas)

Išvardinti dar ne visi vaistai, galintys sąveikauti su greipfrutais ar jų sultimis, todėl atidžiai perskaitykite informacinius vaistų lapelius. Kilus dvejonėms, būtinai pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Nepageidaujamas vaistų reakcijas sukelia raudonųjų ir pomelo greipfrutų rūšys.

Greipfrutų vaisius paprastai galima suskirstyti į dvi grupes, atsižvelgiant į tai, ar vaisių minkštime yra likopeno: baltieji ir pigmentiniai (raudonos/rožinės spalvos) vaisiai.

Greipfrutų veislės:

• Raudonasis greipfrutas (Ruby Red): Tai viena iš populiariausių greipfrutų rūšių.
• Baltasis greipfrutas (White): Baltasis greipfrutas yra šviesesnio spalvos ir paprastai švelnesnis nei raudonasis.
• Orobalis (Oroblanco): Tai yra vaisius, gaunamas kryžminant baltąjį greipfrutą su mandarinu.
• Pomelo: Pomelo yra panašus į greipfrutą, bet jis yra daug didesnis ir turi storesnę žievelę.

Greipfrutų priežiūra ir laikymas

Geras greipfrutas nebūtinai turi būti tobulos spalvos. Odos spalva, įbrėžimai ar žvyneliai gali paveikti greipfruto išvaizdą, tačiau jie neturi įtakos skoniui ar tekstūros kokybei. Greipfrutų galima įsigyti ištisus metus. Norėdami gauti daugiausia antioksidantų, rinkitės visiškai prinokusius greipfrutus. Kadangi greipfrutai yra sultingesni, kai būna šiek tiek šilti, o ne vėsūs, laikykite juos kambario temperatūroje ir suvartokite per savaitę nuo pirkimo. Jei per šį laikotarpį jų nenaudosite, laikykite juos šaldytuve, daržovėms ir vaisiams skirtoje lentynoje, kur jie bus švieži dar dvi ar tris savaites. Šis vaisius gali būti valgomas tiek vienas, tiek išspaudžiant iš jo sultis. Greipfrutas puikiai tinka su salotomis, suteikdamas joms savitą skonį, pagardina patiekalus iš žuvies ar vištienos, tinkamas kombinacijoje su riešutais.

Greipfrutų maistinė vertė (100g)

Maistinė medžiaga	Kiekis
Kalorijos	42 kcal
Angliavandeniai	11 g
Cukrus	8 g
Skaidulos	1.6 g
Baltymai	0.8 g
Riebalai	0.2 g
Vitaminas C	37 mg

Svarbu vartoti greipfrutus saikingai, atsižvelgiant į individualią sveikatos būklę ir galimas sąveikas su vaistais. Kaip ir su visais vaisiais, svarbu rinktis šviežius ir subrendusius greipfrutus, kad galėtumėte maksimaliai išnaudoti jų maistinę vertę ir skonį.

---