Žmogaus sveikata nuo genetikos priklauso tik 20 procentų, o net 50 procentų - nuo gyvensenos. Mityba yra platus laukas, kurį neįmanoma viso aprėpti.
Mitybos Mokslininko Požiūris
Šiandien apie mitybą kalba kas netingi, pilna žinovų. Vis tik reikia remtis mokslu. Nebūtinai aš pats turiu tą „mokslą daryti“, žmonės mokosi visame pasaulyje.
Kiti šneka neatsakingai, o mano žodžiai turi mokslinį pagrindą: žinau, kad tai, ką sakau, tikrai yra taip, o ne kitaip. Tai nėra mano asmeninė patirtis ar mano nuomonė. Knygoje surašyta tai, kas yra mokslo patvirtinta. Dirbant universitete kito varianto nėra.
Kofermentas Q10: Kas Tai Ir Kodėl Jis Svarbus?
Žmonės žino ir girdi apie kofermentą Q10. Jo galime rasti kaip maisto papildą vaistinėje, įvairiose kūno priežiūros priemonėse: kremuose, balzamuose, šampūnuose, losjonuose.
Kofermentas Q10 veikia labai plačiai. Pirmiausia, tai yra antioksidantas, saugo mus nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio. O į kosmetikos gaminius jo deda todėl, kad jis stabdo senėjimą - tiek vidinį, tiek išorinį. Tai yra moksliškai įrodyta ir pagrįsta.
Žmogaus organizmas prisitaikęs medžiagas gauti ne per odą, o per virškinamąjį traktą, rezorbcija per odą yra labai silpna. Natūraliai, fiziologiškai kofermentas Q10 nėra svetima organizmui medžiaga. Iki 25 metų jo organizmas prisigamina pakankamai, paskui - mažėja, todėl turėtume gauti papildomai su maistu, tiksliau - su maisto papildais, nes su maistu gautume tik valgydami plaučių patiekalus, o mes gi jų nevalgome.
Žymiai geriau būtų praryti kapsulę ir kraujas tau atneš į odą, negu užtepti ant odos ir laukti, ar rezorbuosis, ar nesirezorbuos. Bet kadangi kofermentas Q10 tikrai veikia, kosmetikos pramonė tuo naudojasi.
Organizme tam tikra jo koncentracija susidaro fiziologiškai, ir jeigu žmogus jo nevartoja, palaipsniui ta koncentracija organizme mažėja. Būna, kad vyresnio amžiaus, seniems žmonėms odoje atsiranda rudų pigmentinių dėmių: ant veido, ant rankų. Tai yra signalas, kad kofermento Q10 sumažėjo iki kritinės ribos. Tam, kad jo nesumažėtų, jau maždaug nuo 30 metų reiktų pradėti jį vartoti.
Vaistinėse yra visas spektras pakuočių: po 30 mg, 60 mg, 100 mg, 200 mg. Tai nuo trisdešimt metų vartojame 30 mg, nuo keturiasdešimt metų - 60 mg per parą. Kadangi organizme jo gamyba susilpnėja. Čia ne taip, kaip, pavyzdžiui, su vitaminu D - jeigu pabūni vasarą saulėje, tai prisigamins jo, o žiemą - ne, todėl žiemą pavartok papildų. O Q10 nepriklauso nuo metų laiko, jo kiekis nuo mitybos šiek tiek priklauso, bet plaučių gi mes nevalgome.
Sveikatos Mokymas Ir Mityba Mokykloje
Dabar gi yra dokumentuose, teisės aktuose numatyta, kad mokyklose privalo būti integruotas sveikatos mokymas, mitybos mokymas. Tai mane kartais pakviečia mokytojams padėstyti paskaitų. Bet juk tik noro reikia. Štai chemijos mokytoja, pamokai baigiantis, likus pusei minutės, galėtų pasakyti vaikams, kad kitą pamoką kiekvienas atsineštų nuplautą, nuskustą, švarią morką, ir ji pati atsineš. Kitą pamoką, likus minutei iki pamokos pabaigos, mokytoja sako: „Mes šiandien kalbėjome apie chemines medžiagas, tai morkoje yra to, to ir to, ji padeda tam ir tam.“ Kiek sugaišite? Keliasdešimt sekundžių pašnekėkite, o tada ir jūs, ir vaikai pradėkite valgyti savo morkas. Nuskambėjus skambučiui, per pertrauką užbaigsite.
Įsivaizduokite, nebuvo to pokalbio, keli vaikai atsinešė sūrių bulvių traškučių, vienas atsinešė morką, tai tie su traškučiais pradės juoktis iš morkos, sakys: „Morką graužia, kiškis.“ O kai jie visi klasėje morkas suvalgys ir dar mokytoja pasakys, kad tai sveika, kitą kartą, jeigu vaikas, nors ir vienas, atsineš morką, tai bus normalu, niekas nesišaipys.
Individualizuota Mityba
Jeigu organizmas veikia fiziologiškai normaliai, yra sveikas, tai žmogui tinka visuomenės sveikatos specialisto visiems teikiamos rekomendacijos. O individualizuoti mitybą reikia tada, kai kyla koks nors sutrikimas. Ir čia jau yra gydytojo dietologo arba dietisto reikalas.
Dabar yra įvairiausių dietų. Anais laikais žinojome pirmą, antrą, trečią, o dabar visokiausių yra: sumažinto kaloringumo, sumažinto natrio, padidinto kalcio, sumažintos druskos - kokių tik nori. Tai čia jau yra gydytojo dietologo objektas, kai žmogui individualiai sudaromas valgiaraštis. Vienas serga podagra, kitas ruošiasi olimpinėms žaidynėms. Tokiems, be abejo, mitybą pritaikys gydytojas dietologas.
Žmonės skirtingi, bet didžiuma bendrų rekomendacijų tinka visiems.
Mityba Pagal Kraujo Grupes
Jeigu mes vietoje kraujo grupių parašytume „Mityba pagal akių spalvą“ - mėlyna, ruda, žalia, pilka, - atsirastų žmonių, kurie sakytų: „Štai, pagaliau! Čia mano mityba. Pagaliau parašyta teisybė!“
Dabar madinga tirtis genetiką: žmonės ieško protėvių, išsitiria visą genomą. Buvo tiriama organizmo funkcinė būklė, kraujas, viskas labai labai išsamiai. Taip pat buvo atliekami ir genetiniai tyrimai ir žiūrima, kaip persiduoda mitybinė informacija. Tai jokių esminių skirtumų tarp aukštaičių ir žemaičių neradome, bet buvo nustatyta, kad genetiškai perduodamas noras, na, ne konkretaus produkto, bet kas mėgsta saldžiau, kas sūriau, kas karčiau - būtent skoniai.
Iš tikrųjų, pavyzdžiui, jeigu žmogus deda į arbatą tris šaukštelius cukraus ir jam staiga paliepia žymiai sumažinti cukraus vartojimą, tai jis negalės nuo kitos dienos iš viso nedėti cukraus, jam bus neskanu. Tai nuo cukraus atprasti tikrai galima.
Gyvensena apima ir emocinę sveikatą. Iš tikrųjų, kadangi kiekvienas žmogus yra individualus, tai jeigu būtų teikiamos tokios paslaugos - aš užsinoriu, kad man individualiai viskas būtų paskaičiuota, pagrįsta, ištirta, - tikrai nuo tų bendrų rekomendacijų atsirastų tam tikri nukrypimai. Bet individualizaciją šiandien atlieka pats žmogus. Jis žino bendras rekomendacijas, tai nėra taisyklės, tik rekomendacijos, jos nurodo kryptį, bet kiekvienas rinkdamasis maistą turi mąstyti kritiškai ir sąmoningai, kaip aš šioje knygoje esu parašęs. Žmogus žino, kas jam yra gerai, ir jeigu jaučia, kad kažkas netinka, tai to ir nevalgo.
Dabar Lietuvos Sveikatos mokslų universitete rengiami gyvensenos medicinos specialistai. Bet kadangi tokių paslaugų ligonių kasos neapmoka, lieka bendros rekomendacijos, tinkančios didžiumai, moksliškai pagrįstos ir statistiškai reikšmingai įrodytos.
Mitybos Ryšys Su Psichika
Ir su mąstymu, ir su psichika yra tiesioginis mitybos ryšys. Šiandien jau yra įrodyta, kad 95 procentai laimės hormono serotonino sintezuojama žarnyne, 5 procentai - smegenyse. Serotoninas, dirgindamas klajoklio nervo šakeles, siunčia impulsus į smegenų kamieną ir žmogus pasijunta laimingas.
Kad tas procesas fiziologiškai vyktų normaliai, turi būti nesutrikusi žarnyno mikrobiota: žarnyno bakterijos turi būti gyvybingos. O tam, kad jos būtų gyvybingos, jos turi būti sočios, pavalgiusios, nealkanos. Jų maistas yra skaidulinės medžiagos. Tai jeigu mes valgome ropes, morkas ar kopūstus, į organizmą patiekiame skaidulinių medžiagų.
Kai sakome „organizmas parūgštėja“ - negerai, bet žarnyno turinys turi būti rūgščios terpės. Tokia aplinka žarnyno bakterijoms labai tinka, jos sparčiai dauginasi, skaidulų turi, valgo, pasisotina, ir tada viskas sėkmingai fiziologiškai vyksta: serotoninas gaminasi, impulsai eina į smegenis, žmogus laimingas.
O jeigu žmogus nevalgo daržovių, nevalgo kruopų, negauna skaidulų, tuomet žarnyno bakterijos gyvena pusbadžiu, dalis jų žūsta, nyksta, patenka kitos bakterijos, sakykime, koks candida grybelis pradeda vešėti, sutrinka žarnyno vidus, na ir tada, aišku, viskas sutrinka. Kaip bus žmogus laimingas, jeigu jam pilve gurguliuoja ir viskas blogai?
Etinė Mityba Ir Ribojimai
Jeigu žmogus yra kuo nors įsitikinęs ir taip valgo, tai jau geriau tegul jis taip valgo, negu valgys kitaip ir paskui save grauš. Tačiau toks žmogus turi suprasti, kad jo mityba yra apribota, vis tiek jis valgo kitaip. Lygiai taip pat yra su saldumynais, tortais ir pyragaičiais. Žmogus labai nori torto, bet žino, kad tai nesveika, arba laikosi dietos, tai suvalgo gabaliuką ir visą dieną save graužia. Tai jau žymiai geriau tegul jis suvalgo tą gabaliuką ir būna laimingas, toliau laikydamasis savo dietos. Per emocinę, psichinę įtampą visas organizmas kentės. Kategoriškumo mityboje negali būti. Būtina žiūrėti lanksčiai ir kūrybiškai.
Teikdami rekomendacijas, mes turime mintyje kasdienę, įprastą mitybą, bet ne švenčių dienas. Atėjo šventė - švęsk ir valgyk, ką nori. Nesvarbu, kad per Kalėdas suvalgysi riebią žąsį ar kalakutą, per Velykas prisivalgysi daug kiaušinių. Kiek kartų Kalėdos ar Velykos per metus? Vieną kartą.
Kai mes kalbame apie mitybą, kas ji yra? Maisto patiekimas organizmui. Badavimas - gerai, jeigu jis vyksta dėl medicininių indikacijų, bet fiziologiškai žmogus prisitaikęs valgyti. Labai blogai, jeigu žarnynas tuščias: skiriasi sultys ir savaip veikia, negali sakyti, kad kūnas pats save suvirškins, bet nuo badavimo gali sutrikti maisto rezorbcija.