Kiekvieną vasarą bulvės yra puolamos ligų ir kenkėjų. Kaip vėsūs arba, atvirkščiai, labai šilti birželio orai paveikia bulvių ligų ir kenkėjų tikimybę bei kaip atpažinti, kovoti su bulvių maru ir kolorado vabalais.
Kolorado vabalai ir kova su jais
Kolorado vabalas (Leptinotarsa decemlineata) - priklauso lapgraužių šeimai. Kolorado vabalai 6-16 mm ilgio, kūnas ovalus, geltonai rusvas. Ilgesnis augalų vegetacijos periodas yra palankus daugumai kenkėjų, tarp jų ir kolorado vabalams, geriau pasiruošti žiemai ir lengviau peržiemoti. Per metus išsivysto 1-2 vabalų kartos. „Kiaušinėlius deda kitoje lapų pusėje (kad kiaušinių nerastų ir nenudegintų saulė), jie būna ovalūs, šviesiai oranžinės spalvos. Kolorado vabalus ėda tik rupūžės ir fazanai“.
Kolorado vabalai naikinami, kai tik pasirodo jaunos lervos. Suaugusios (IV ūgio) lervos ir vabalai yra mažiau jautrūs insekticidams. „Šio bulvių kenkėjo praktiškai neįmanoma išnaikinti nenaudojant „chemijos“. Tačiau mažai kas žino, kad šiuo metu jau yra biologinių preparatų, kurių pagalba kolorado vabalai nebus tokie baisūs“. Tokia augalų priežiūros priemonė taip pat geras būdas apsaugoti bulves nuo kolorado vabalų nenaudojant chemikalų.
Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėjos dr. Romos Semaškienės, šilti orai buvo palankūs kolorado vabalams plisti. Jų šiais metais - labai daug, tačiau atskiruose pasėliuose gausumas gali būti labai nevienodas. Kolorado vabalų gausiau mažesnių ūkių ar privačių sklypų bulvėse, nes juose netaikoma intensyvi priežiūra.
„Ekologinių ūkių ar individualių mažų sklypų savininkai, nenaudojantys augalų apsaugo produktų - cheminių insekticidų, kolorado vabalus nuo bulvienojų gali nurinkti“, - sakė dr. R. Semaškienė. Bulvėms labiausiai kenkia antrojo ir trečiojo ūgio kolorado vabalų lervos (3-5 mm ir 6-8 mm ilgio). Pasak mokslininkės, nesunaikinus lervų, galima patirti nemenkų derliaus nuostolių.
„Kai pasėlyje ant 10 proc. kerų randama kolorado lervų, tikslinga panaudoti insekticidus. Lietuvoje yra registruota nemažai insekticidų, tinkančių kolorado vabalams naikinti. Individualių sklypų savininkai gali įsigyti insekticidų, skirtų neprofesionaliam naudojimui - mažais kiekiais. Labai svarbu insekticidus naudoti taip, kaip nurodyta aprašyme. Mokslininkė R.Semaškienė priminė bulvių augintojams, kad augalų apsaugos produktus būtina naudoti tik pagal instrukcijas. Per didelis insekticidų kiekis kenkia aplinkai, o per mažas - neduoda teigiamo rezultato.
„Mažų sklypų savininkai, norėdami tolygiai paskleisti insekticidus, turėtų bulves nupurkšti purkštuvu. Nederėtų naudoti primityvių, savos gamybos purškimo priemonių, teršiančių aplinką“, -patarė dr.
Bulvių maras
Bulvių maru bulvės neišvengiamai suserga lietingomis vasaromis. Bulvių marą sukelia grybas Phytophthora infestant, beje, tas pats grybas susargdina ir pomidorus, todėl šių augalų kaimynystė nėra pageidautina. Maras plinta labai greitai ir neapsižiūrėjus, ir uždelsus, ligos plitimą daug sunkiau sustabdyti.
„Maras pažeidžia bulvių gumbus, stiebus, lapus, šaknis. Vėliau jos greitai plečiasi ir virsta tamsiai pilkomis arba rudomis išplaukiančiomis dėmėmis. Ant pažeistų gumbų atsiranda pilkai švininės ar rudos, priklausomai nuo veislės ir odelės spalvos, šiek tiek įdubusios kietos dėmės, apimančios ir vidinius gumbo audinius.
Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filialo Elmininkų bandymų stoties mokslo darbuotojo Vidmanto Rudoko, maro išplitimo tikimybė didesnė tuose pasėlių laukuose, kuriuose pernai nebuvo naudotos cheminės augalų apsaugos priemonės nuo bulvių maro. Mokslininkas priminė, kad šiai žalingiausiai bulvių ligai plisti įtakos turi prasta bulvių sėklos kokybė. Vienas užkrėstas gumbas gali sukelti ligos protrūkį. Šilti ir lietingi orai dar labiau skatina virusinių ligų plitimą.
LAMMC filialo Elmininkų bandymų stoties mokslo darbuotojas bulvių augintojams priminė, kad pirmieji maro požymiai, atsižvelgiant į oro sąlygas, išryškėja po 4-10 dienų. Esant palankiam orui, ši liga pasireiškia dar greičiau. „Maras plinta labai greitai, todėl, uždelsus bulvių apsaugą, ligos vystymąsi daug sunkiau suvaldyti.
Apsaugoti bulves nuo maro nenaudojant fungicidų - neįmanoma. „Kad maras neišplistų, būtina tinkamai parinkti ir naudoti sisteminio, kontaktinio arba translaminarinio veikimo fungicidus, atsižvelgiant į jų karencinį laikotarpį. Lietuvoje yra registruota nemažai fungicidų, kurie taikomi bulvių apsaugai nuo šios ligos. Prieš naudojimą būtina atidžiai perskaityti etiketes, kuriose pateiktas konkrečių fungicidų veikimo spektras ir naudojimo rekomendacijos“, - priminė LŽŪKT augalininkystės specialistė.
Kontaktiniai fungicidai apsaugo augalą 7-10 dienų, o sisteminiai fungicidai veikia iki 14 dienų. LŽŪKT konsultantų pasėlių stebėjimo duomenimis, bulvių laukuose taip pat plinta lapų sausligė ir virusinės ligos: lapų susisukimas, paprastoji mozaika, garbanė ir dryžligė.
Kada kasti bulves
Tinkamiausias laikas kasti bulvėms daliai jas auginančiųjų vis dar paslaptis. Taigi, rugpjūčio pabaigoje prasidėję bulviakasiai trunka iki pat spalio ir ilgiau. Specialistai visgi šį intervalą kiek susiaurinę - anot jų, tinkamiausias laikas tai daryti yra nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 15 d. Patarimai laužti ne iš piršto, mat bulvienojai nudžiūsta maždaug rugsėjo viduryje, o gumbai jau gana lengvai atsiskiria nuo stiebų, žievė pakankamai sutvirtėjusi.
Per anksti nukastų bulvių žievė dar lupasi, labiau linkusios pūti, todėl laikyti ilgai per žiemą netiks. Per vėlai kasti taip pat ne ką geriau - bulvės bus peršildytos žemėje ir nebeatsparios ligoms.
Pirmiausiai susidorokite su nudžiūvusiais bulvienojais - nudžiūvusius nupjaukite, sugrėbkite ir sudeginkite, o pelenais nedvejodami tręškite dirvą. Jei oras sausas, praėjus 1-2 savaitėms po bulvienojų pašalinimo, galite kasti ir bulves. Jei artėja šalčiai, tačiau bulvienojai dar nesiruošia džiūti, ar užpuolė ligos, nenudžiūvusius lapus pjauti vis tik reikėtų. Tačiau tam, kad šakniavaisiai būtų pilnai subrendę, iki derliaus nuėmimo palūkėkite bent savaitę.
Kasdami stenkitės, kad gumbai nebūtų atviroje saulėje daugiau nei 30-40 min, nepažeiskite jų mechaniškai. Nuo saulės bulvės pažaliuoja ir gaminasi nuodinga medžiaga - solaninas, todėl jos maistui jau nebetinka.
Bulvių veislės ir jų savybės
Šiuo metu Lietuvoje auginama nemažai įvairių bulvių veislių, besiskiriančių pagal brandos laiką, skonį, cheminę sudėtį ir išvaizdą. Jos tinka įvairiems poreikiams ir gali būti auginamos skirtingose dirvose bei duoti gerus derlius. Auginamų bulvių derlingumui, gumbų kokybei didelę reikšmę turi laiku pakeista bei tinkamai parinkta veislė.
Bulvių veislės grupuojamos pagal vegetacijos periodo ilgį (laikotarpis nuo bulvių pasodinimo iki bulvienojų nudžiūvimo). Pagal veisles bulvės skirstomos į penkias grupes:
- Labai ankstyvos - vegetacija trunka 70-90 dienų
- Ankstyvosios - 90-100 dienų
- Vidutinio ankstyvumo - 100-110 dienų
- Vėlyvosios - 110-120 dienų
- Labai vėlyvos - 120 ir daugiau dienų
Štai keletas populiarių bulvių veislių ir jų savybių:
| Veislė | Kilmės šalis | Savybės |
|---|---|---|
| Adora | Olandija | Labai ankstyva, atspari mechaniniams pažeidimams, ilgas žiemojimo laikas |
| Mozart | Olandija | Labai derlinga, stambių gumbų, atspari mechaniniams pažeidimams ir vidiniams sumušimams, ilgas žiemojimo laikas |
| Laura | Vokietija | Atspari dryžligės ir lapų susisukimo virusams bei bulvinių nematodų Ro1 ir Ro4 prototipams, juodosios kojelės ir rūdžių sukėlėjams, tinkamos daiginti, nebijo sausros |
Kiekvienais metais rekomenduojama atnaujinti turimas bulvių veisles.
Bulvių auginimo patarimai
Kaip ir daugelyje sričių, profilaktika - vienas geriausių kovos su ligomis ir kenkėjais metodų. Todėl laikantis sėjomainos, labai svarbu ne tik neauginti bulvių toje pačioje vietoje, bet ir arti auginti tos pačios šeimos augalų. Užtikrinus minėtas reikiamas sąlygas rizika kiek sumažėja.
Trąšas reikia naudoti reguliariai, kas 10-15 dienų, nelaukiant kuomet bulvės pradėjusios sirgti. Tręšti minėtais preparatais reikia purškiant bulves per lapus. Vieno kurio produkto nurodytas kiekis ištirpinamas 4-5 litruose vandens, toks kiekis pakankamas, kad 1 aro plote augančios bulvės būtų apdorotos rūpestingai.
Ligų ir kenkėjų plitimą bei galimą žalą padeda nustatyti nuolatinis laukų ir orų stebėjimas, ligų ir kenkėjų prognozavimo sistemos, konsultacijos ir t.t.