Pasaulio Sveikatos organizacijos duomenimis, žuvies suvartojimas nuolat auga: 1997 m. - 18,1 g, 2002 m. - 23 g, 2007 m. - 30,37 g per dieną. ES žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų stebėsenos centro (EUMOFA) tyrimas 2017 m. parodė, kad ši reikšmė pakilo net iki 42 g.

Tačiau dažniausiai renkamės tradicines žuvis - karpį, karšį, lašišą ar skumbrę. Kitos kažkodėl dėmesio sulaukia gerokai rečiau. Tad pakalbėkime dabar apie Lietuvoje prigijusias ir auginamas, tačiau ne visiems pažįstamas žuvis, pavyzdžiui, apie plačiakaktį.

Plačiakaktis: Kas Tai?

Jeigu kur nors parduotuvės vitrinoje pastebėjote pailgą, didelę ir šviesią žuvį, keistai stora galva ir išsprogusiomis akimis, žiūrinčiomis į šonus - galite būti tikri, kad matote mūsų šio straipsnio herojų. Iš tiesų, plačiakakčiai (Lietuvoje yra introdukuotos dvi jų rūšys - baltasis ir margasis) mūsų akimis atrodo keistokai.

Ir nieko čia nėra nuostabaus, nes jų tėvynė yra Pietų Kinija, Rusijos Amūro baseinas. Iš ten šios žuvys pradėtos vežti į kitas šalis ir sparčiai pradėjo plisti po pasaulį. Ir ne šiaip sau plisti, atvirai pasakius, jie tapo tikra ekologine rykšte Jungtinių Amerikos Valstijų Pietuose, kitose šalyse ir žemynuose.

Vien dėl to, kad sugebėjo greitai veistis ir okupuoti tų šalių vandens telkinius, išstumdamos vietines žuvis. Margieji plačiakakčiai pagarsėjo tuo, jog... pradėjo maišyti laivybai. Išgąsdinti motorinių valčių skleidžiamo triukšmo, plačiakakčiai taip masiškai šoka į viršų, kad gali atsitrenkti į valties keleivius ir juos sužeisti ar bent jau gerokai išgąsdinti.

Internete nesunku surasti vaizdų, kai tūkstančiai įmitusių plačiakakčių pabaidyti šoka iš vandens ir dažnai įkrenta į valtį ar rėžiasi tiesiai į filmuojančią kamerą. Iš kitų žuvų tik vienintelis karpis pasaulyje yra prikrėtęs daugiau eibių, už plačiakatį.

Laimei, Lietuvoje masinė plačiakakčių invazija neįmanoma - kad šios žuvys išnerštų, joms reikia stiprios srovės bei daug aukštesnės - 28 - 30 laipsnių vandens temperatūros. Tikėkimės, kad net globalinio atšilimo sąlygomis tokių oro sąlygų nesulauksime.

Plačiakakčiai Lietuvoje

Į Lietuvą plačiakakčiai buvo atvežti dar tolimaisiais 1962 m., vykdant slaptą karių apsirūpinimo žuvimi programą, jeigu prasidėtų III Pasaulinis karas su Vakarais ir tektų kliautis tik vietiniais maisto ištekliais. Kai kuriuose vandens telkiniuose - tvenkiniuose ir ežeruose - šios žuvys liko gyventi ir užaugo iki gigantiškų dydžių.

Teko matyti straipsnį apie žvejų viename Kauno rajono tvenkinyje netyčia sugautą per 20 kg sveriantį margąjį plačiakaktį. Sklinda gandai, kad Drūkšių ežere gyvena dar didesni plačiakakčiai ir amūrai, įleisti tik pastačius ant šio ežero kranto atominę elektrinę. Yra ar bent buvo jų ir Elektrėnų mariose, kai kuriuose kituose tvenkiniuose.

Vis dėlto, plačiakakčių populiarumo bumas prasidėjo jau Nepriklausomoje Lietuvoje, pastebėjus, kad ten, kur gyvena šios žuvys, stipriai skaidrėja tvenkinių vanduo. Iš tiesų, tai nėra nieko nuostabaus, mat plačiakaktis - lyg koks gėlųjų vandenų banginis. Jis plaukdamas nuolat „filtruoja“ vandenį ir maitinasi vandenyje plūduriuojančiais melsvadumbliais bei smulkiais vėžiagyviais bei kitais organizmais, vadinamu zooplanktonu, košdamas vandenį per žiaunų plokšteles.

Baltojo plačiakakčio žiaunų plokštelės tarpusavyje suaugusios, tad jie minta daugiau dumbliais, margojo - ne, tad jie filtruoja dažniausia smulkų gyvūninės kilmės maistą. Margieji plačiakačiai daug geriau prisitaikę gyventi šaltesnio klimato sąlygomis už baltuosius, tad norint, kad žuvys sėkmingai išgyventų mūsų vandenyse ir kartu sėkmingai valytų nuo dumblių vandenį, žuvininkystės tvenkiniuose dažnai yra auginami ir parduodami baltojo ir margojo plačiakakčių hibridai.

Jeigu turite išsikasę tvenkinį ir norite, kad jo vanduo būtų skaidrus - įleiskite ten keletą ar keliolika (priklausomai nuo tvenkinio ar kūdros dydžio) plačiakakčių. Efektas turėtų pasimatyti jau pakankamai greitai. Šių žuvų augintojai visai rimtai kalba, kad jeigu plačiakakčių paleistume į tokį vandens telkinį kaip Kauno marios - vanduo jose pasidarytų skaidrus kaip Dzūkijos ežeruose.

Plačiakakčiai yra žuvys, jautrios deguonies kiekiui vandenyje, todėl šaltą žiemą, esant ledui, ypač nepratakiuose ir papildomai neaeruojamuose tvenkiniuose jie gali žūti. Dėl šios priežasties nemažai vandens telkinių savininkų įleidžia plačiakakčius pavasarį, balandžio mėnesį ir išgaudo juos rudenį. Per sezoną šios žuvys sugeba paūgėti net iki dviejų kartų ir tampa puikiu patiekalu prieš Kūčias ar Kalėdas.

Mokslininkai sako, kad geriausia yra žuvinti vandens telkinius maždaug 1-1,5 kg sveriančiais plačiakačiais, nes jie auga sparčiausia ir tokio dydžio žuvų paprastai neįveikia tvenkiniuose gyvenantys plėšrūnai - ešeriai ar lydekos. Vienam arui vandens telkinio rekomenduojama įleisti 2-4 tokio dydžio žuvis.

Plačiakakčio Kulinarinės Savybės

Plačiakakčiai - stambios žuvys, užaugančios iki 20-30 kilogramų ir net daugiau. Pasaulio rekordas - Ilinojaus valstijoje (JAV) meškeriotojo sugautas net 42,5 kg svėręs milžinas. Tačiau mūsų parduotuvėse greičiausia gausite kur kas mažesnių - 1-5 kg plačiakačių ar jų išpjovų. Skirtingai nuo kitų žuvų, plačiakačio skonis nesikeičia nuo jo dydžio - su amžiumi jo audiniai nekietėja.

Veikiau kaip tik atvirkščiai - kuo didesnis plačiakaktis, tuo jis paprastai yra ir skanesnis, todėl jeigu tik turite galimybę, geriau pirkite kuo didesnę žuvį ar didelės žuvies išpjovą nei mažą. Plačiakakčio kaulėtumas yra vidutinis - kiek mažesnis, nei karpio, ašakų nedaug, stambaus plačiakakčio kaulai stambūs ir juos nesunku atskirti.

Vis dėlto, didžiausias šios žuvies privalumas yra puikus skonis - gerai paruošta žuvis tiesiog tirpsta burnoje, tad šių eilučių autoriaus ir ne vieno jo pažįstamo nuomone plačiakakčio žuvies skonis kur kas subtilesnis ir malonesnis, nei visų žinomo ir pamėgto karpio ir dažnai užsieniečių yra lyginamas su tunu.

Žinodami, kad plačiakakčio racione vyrauja melsvadumbliai, daug kas galbūt galvoja, kad tikriausia ši žuvis turės jo prieskonio, kaip kartais nutinka su karosais ar tais pačiais karpiais, bet su šia žuvimi nieko panašaus nėra. Mat dumblo kvapą dažniausia įgija žuvys, gyvenančios durpinguose vandens telkiniuose ir rausiančios dugną - misdamos ten gyvenančiais organizmais.

Plačiakaktis beveik visada filtruoja vandenį paviršiniuose ar viduriniuose vandens sluoksniuose. Šios žuvies „mėsa“ yra švelnesnė ir pakankamai riebi, bet tie riebalai, skirtingai nuo karpio, kepant nebėga ir neišsiskiria bei valgant taip nesijaučia. Ekologiniu požiūriu taip pat verta rinktis maistui būtent plačiakaktį, nes jam auginti iš esmės nenaudojami jokie pašarai - viską jis pasiima iš vandens pats.

Kaip Skaniai Paruošti Plačiakaktį?

Žuvis žuvimi, bet, žinoma, daug ką lemia, kaip ją paruošime. Gero virėjo rankose ir neįmantri kuoja gali virsti ypatingu patiekalu, kurį girs ir pirštus laižys visi, ką juo pavaišins. O ką jau kalbėti apie plačiakaktį, nuostabaus skonio žuvį, suteikiantį daug galimybių jį paruošti skaniai.

Kaip delikatesas, pirmiausia, savo skoniu garsėja rūkytas plačiakaktis, ypač jeigu jis išrūkytas karštuoju būdu, ir, svarbiausia, ką tik išimtas iš rūkyklos. Jeigu kada tektų tokį rasti - nepraleiskite progos jo paragauti. Ne ką mažiau gardus ir ant grotelių pačirškintas plačiakaktis, puikiai pakeičiantis tradicinį, cholesterolio ir kancerogenų turintį kiaulienos šašlyką.

Nepakartojamas šios žuvies skonis ir pakepus jį orkaitėje ar keptuvėje, verdant jį garuose, troškinant su daržovėmis. Kitaip tariant, ši žuvis universali ir iš jos galima paruošti skanų patiekalą praktiškai bet kuriuo būdu.

Ant Grotelių Keptas Plačiakaktis: Receptas

Reikės:

• 2 kg plačiakakčio
• citrinos
• aliejaus
• maltų lauro lapų ir juodųjų pipirų
• čiobrelių
• džiovintų salierų
• lauro lapų
• druskos

Gaminimas:

1. Išvalytą žuvį įtrinti druska, prieskoniais, apšlakstyti aliejumi ir citrinos sultimis.
2. Tada viską palikti maždaug valandai, kol pasimarinuos.
3. Kepti ant grotelių apie pusvalandį ar kiek mažiau, kol gražiai apskrus.

Kaip Išsirinkti Šviežią Plačiakaktį?

Lietuvoje augintų plačiakakčių galima įsigyti tiek juos auginančiuose ūkiuose tiesiogiai, tiek ir prekybos centruose ar turgavietėse. Bene didžiausia jų pasiūla būna rudenį, kada didžioji šių žuvų dalis yra išgaudoma iš tvenkinių. Skirtingai negu karpiai, jautrūs deguonies kiekiui, plačiakakčiai pardavimui būna pristatomi jau numarinti.

Tad labai svarbu išsirinkti šviežią žuvį ar jos dalį. Šviežia žuvis pasižymi tokiomis savybėmis: žiaunos turi būti šviesiai raudonos, oda ir akys - blizgėti, paspaudus neturi likti duobutės. Žuvies kvapas neturi būti nemalonus.

Jeigu renkatės plačiakačio gabalą, geriau rinkitės iš vidurio ar esantį arčiau galvos, nei prie uodegos. Žuvis bus riebesnė ir turės mažiau kaulų. Jeigu dar nebandėte šios žuvies - būtinai paragaukite! Tikiu - plačiakaktis maloniai nustebins.

Plačiakakčiai ir Tvenkinių Valymas

Vandens telkinių savininkai žino, kad vandens eutrofikacija („žydėjimas" ir užžėlimas) yra didelė problema. Pavasarinis polaidžio vanduo iš aplinkinių laukų į vandens telkinius suneša daug azoto, fosforo ir kitų biogenų.

Vandens telkinyje didesni azoto ir fosforo kiekiai sudaro itin palankią terpę klestėti vienaląsčiams organizmams ir įvairiems vandens augalams. Atšilus orams šie telkiniai „sužydi" ir skleidžia nemalonų kvapą. Tokiame vandens telkinyje tikriausiai nesinorės maudytis. Juo nepasipuikuosi ir prieš svečius.

Beje, žydėjimas yra ne tik estetinė problema. Vandenyje mažėja deguonies ir daugeliui žuvų rūšių tai nulemia suprastėjusias gyvenimo sąlygas, jos prasčiau auga ir gali net žūti. Šią problemą puikiai išspręstų plačiakakčiai. Šių žuvų pagrindinis maistas yra mikroskopiniai, sukeliantys vandens „žydėjimą", dumbliai ir bakterijos, moksliškai dar vadinami fitoplanktonu, kuriuos plačiakakčiai surenka filtruodami vandenį.

Pasak AB „Išlaužo žuvis" vykdančiojo direktoriaus Dariaus Svirskio, ne vienerius metus auginančio plačiakakčius, šios dabštuolės žuvys daro stebuklus. Amūrai taip pat valo tvenkinius, tačiau jie maitinasi vandens augalais, o trūkstant maisto gali suėsti ir tvenkinių puošmeną- vandens lelijas.

Vandens skaidrumui teigiamos įtakos ši žuvis nedaro. Papildomai amūrus galima šerti sumetant į tvenkinį nupjautą žolę. Gamtoje yra dvi plačiakakčių rūšys: baltieji ir margieji. Abu gali užaugti iki 25 kg ar net didesni.

Baltieji minta tik fitoplanktonu, o jo pritrūkus nesugeba normaliai gyventi. Margieji maitinasi zooplanktonu ir nevalo vandens nuo dumblių. AB „Išlaužo žuvis" augina baltojo ir margojo plačiakakčių hibridus, kadangi šie ne tokie išrankūs maistui ir maitindamiesi pirmenybę teikia augalinės kilmės planktonui.

Be to, jie gerai prisitaikė prie Lietuvos sąlygų. Šias vertingas žuvis bandyta auginti dar tarybiniais laikais, tačiau dėl įvairių priežasčių jos nepritapo. AB „Išlaužo žuvis" plačiakakčius sėkmingai augina ne vienerius metus, todėl pelnytai laikomi plačiakakčių auginimo lyderiais.

Kaip Įžuvinti Tvenkinį Plačiakakčiais?

Nutaręs įžuvinti tvenkinį žmogus turi žinoti savo tvenkinio plotą, gylį ir jo paskirtį. Jei tvenkinys yra žolėtas reikia rinktis amūrus. Norint turėti skaidrų vandens telkinį būtina įleisti plačiakakčių. Jeigu norisi atsikratyti smulkių žuvų: karosiukų, saulažuvių ar buožgalvių- reikės įsigyti lydekų, ešerių ar šamų.

AB „Išlaužo žuvis" vykdantysis direktorius Darius Svirskis mielai sutiko pasidalinti sukaupta praktine patirtimi auginant plačiakakčius. Įžuvinti telkinį plačiakakčiais jis rekomenduojama pavasarį, kai po šešių mėnesių nesimaitinimo žuvis būna išsekusi ir geriausiai adaptuojasi aktyvų periodą pradėdama naujoje vietoje.

Po šaltojo periodo išlieka stipriausios ir atspariausios ligoms su natūraliai susiformavusiu imunitetu žuvys. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad plačiakaktis jautrus pervežimui,todėl būtų gerai, kad transportuojant jis nepajustų deguonies stygiaus.

Vandens temperatūra transportavimo maiše ir telkinyje neturėtų skirtis daugiau nei 5 laipsniais, o skiriantis daugiau, maišą su žuvimis reikia bent pusvalandžiui panardinti į telkinį, kad susivienodintų temperatūros. Kuo plačiakaktis didesnis, tuo efektyviau atliks biofiltro fukciją, puikiai sugyvens su plėšriomis žuvimis, o rudeniop bus galima pasilepinti delikatesine žuviena.

Optimalus variantas į tvenkinį leisti 1-1,5 kg dydžio plačiakakčius. Ši nereikli žuvis gali gyventi ir pakankamai nedideliuose net 3x5 m vandens baseinėliuose. Leidžiant į didelius vandens telkinius reikėtų pasitarti su specialistais, kiek reikėtų plačiakakčių, norint, kad aiškiai matytusi šių žuvų darbo rezultatas.

Nereikėtų užmiršti, kad žiemą mažuose , sekliuose ir nepratakiuose tvenkiniuose daugelis žuvų, tame tarpe ir plačiakakčiai, dėl deguonies stygiaus gali žūti. Todėl rekomenduojama rudenį šias vertingas žuvis išgaudyti.

Pasak direktoriaus, jau yra nemažai klientų, kurie kiekvieną pavasarį Išlauže įsigyja plačiakakčių , per vasarą šias žuvis „įdarbina", paaugina, o rudenį jas išgaudę mėgaujasi pikantiška žuviena. Esant pakankamai maisto, per šiltąjį metų laiką 1 kg svorio žuvis gali užaugti iki 2 kg, bei savyje sukaupti didelį kiekį ypač vertingų žuvies taukų.

Skirtingai nuo kai kurių kitų žuvų rūšių, kuo didesnis plačiakaktis, tuo jis skanesnis. Plačiakakčio žuviena sultinga, vidutinio kaulėtumo, su amžiumi nekietėja, tik darosi skanesnė.

Receptai su Plačiakakčiu

Paprastas Keptas Plačiakaktis Orkaitėje

Tai vienas iš lengviausių būdų paruošti plačiakaktį, išsaugant jo natūralų skonį. Šis receptas puikiai tinka tiems, kurie neturi daug laiko, bet nori pasimėgauti skania ir sveika vakariene.

Ingredientai:

• Plačiakakčio filė (arba visa žuvis) - 500g
• Alyvuogių aliejus - 2 šaukštai
• Citrina - 1 vnt.
• Druska - pagal skonį
• Juodieji pipirai - pagal skonį
• Šviežios žolelės (krapai, petražolės) - pagal skonį (nebūtina)

Gaminimo eiga:

1. Žuvies paruošimas: Jei naudojate visą žuvį, įpjaukite ją keliais vietose. Filė nusausinkite popieriniu rankšluosčiu.
2. Marinato paruošimas: Dubenyje sumaišykite alyvuogių aliejų, citrinos sultis, druską ir pipirus. Jei naudojate žoleles, smulkiai jas supjaustykite ir įmaišykite į marinatą.
3. Marinavimas: Aptepkite žuvį marinatu iš visų pusių ir palikite marinuotis 15-30 minučių. Ilgesnis marinavimas pagerins skonį.
4. Kepimas: Įkaitinkite orkaitę iki 180°C. Išklokite kepimo skardą kepimo popieriumi arba folija. Padėkite žuvį ant skardos.
5. Kepimo laikas: Kepkite žuvį orkaitėje 15-20 minučių, arba kol žuvis taps lengvai atsiskyrusi šakute. Kepimo laikas priklauso nuo žuvies storio.
6. Patiekimas: Iškepusią žuvį apšlakstykite citrinos sultimis ir patiekite su mėgstamu garnyru (pvz., keptomis daržovėmis, ryžiais ar bulvių koše).

Keptas Plačiakaktis su Daržovėmis

Šis receptas yra puikus būdas sujungti žuvį su daržovėmis, sukuriant sveiką ir pilnavertį patiekalą. Daržovės suteikia žuviai papildomo skonio ir tekstūros.

Ingredientai:

• Plačiakakčio filė - 500g
• Morkos - 2 vnt.
• Svogūnai - 1 vnt.
• Paprika (raudona arba geltona) - 1 vnt.
• Cukinija - 1 vnt.
• Česnakas - 2 skiltelės
• Alyvuogių aliejus - 3 šaukštai
• Druska - pagal skonį
• Juodieji pipirai - pagal skonį
• Mėgstamos žolelės (rozmarinas, čiobrelis) - pagal skonį

Gaminimo eiga:

1. Daržovių paruošimas: Morkas, svogūnus, papriką ir cukiniją supjaustykite vienodo dydžio gabalėliais. Česnaką susmulkinkite.
2. Žuvies paruošimas: Plačiakakčio filė nusausinkite popieriniu rankšluosčiu, apibarstykite druska ir pipirais.
3. Kepimas: Įkaitinkite orkaitę iki 200°C. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi arba folija. Apšlakstykite skardą alyvuogių aliejumi.
4. Daržovių kepimas: Sudėkite daržoves ant skardos, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, apibarstykite druska, pipirais ir žolelėmis. Kepkite daržoves orkaitėje apie 15 minučių.
5. Žuvies pridėjimas: Išimkite skardą iš orkaitės. Ant daržovių sudėkite plačiakakčio filė.
6. Kepimo pabaiga: Grąžinkite skardą į orkaitę ir kepkite dar 10-15 minučių, arba kol žuvis taps lengvai atsiskyrusi šakute.
7. Patiekimas: Patiekite keptą plačiakaktį su daržovėmis iš karto.

Plačiakaktis, keptas folijoje

Kepimas folijoje yra puikus būdas išlaikyti žuvies sultingumą ir skonį. Šis metodas ypač tinka, jei norite, kad žuvis įsigertų įvairių prieskonių ir aromatų.

Ingredientai:

• Plačiakakčio filė (arba visa žuvis) - 500g
• Sviestas - 50g
• Citrina - 1 vnt. (supjaustyta griežinėliais)
• Svogūnai - 1/2 vnt. (supjaustyti plonais griežinėliais)
• Krapai - kelios šakelės
• Druska - pagal skonį
• Juodieji pipirai - pagal skonį
• Folija

Gaminimo eiga:

1. Folijos paruošimas: Atsikirpkite didelį folijos gabalą, kad galėtumėte visiškai apvynioti žuvį. Patepkite foliją sviestu.
2. Žuvies paruošimas: Plačiakakčio filė nusausinkite popieriniu rankšluosčiu, apibarstykite druska ir pipirais. Jei naudojate visą žuvį, įpjaukite ją keliais vietose.
3. Ingredientų sudėjimas: Ant folijos dėkite žuvį. Ant viršaus dėkite griežinėliais supjaustytą citriną, svogūnus ir krapų šakeles. Uždėkite kelis gabalėlius sviesto.
4. Folijos užvyniojimas: Sandariai užvyniokite foliją, kad neliktų jokių tarpų.
5. Kepimas: Įkaitinkite orkaitę iki 200°C. Dėkite folijoje suvyniotą žuvį ant kepimo skardos ir kepkite 20-25 minutes, arba kol žuvis taps lengvai atsiskyrusi šakute.
6. Patiekimas: Atsargiai atvyniokite foliją (būkite atsargūs su karštais garais). Patiekite žuvį tiesiai iš folijos arba perkelkite į lėkštę.

Patarimai ir Gudrybės

• Marinatas: Marinavimas pagerina žuvies skonį ir tekstūrą. Eksperimentuokite su įvairiais marinatais, naudodami citrinos sultis, sojos padažą, česnaką, imbierą ir kitus prieskonius.
• Temperatūra: Svarbu neperkepti žuvies, nes ji taps sausa ir kieta. Kepkite žuvį tol, kol ji taps lengvai atsiskyrusi šakute.
• Prieskoniai: Plačiakaktis puikiai dera su įvairiais prieskoniais. Išbandykite krapus, petražoles, rozmarinus, čiobrelius, česnaką, imbierą, citrinos žievelę ir kitus.
• Garnyras: Keptą plačiakaktį galima patiekti su įvairiais garnyrais. Puikiai tinka keptos daržovės, ryžiai, bulvių košė, salotos ar šviežias batonas.
• Alternatyvūs kepimo būdai: Be orkaitės, plačiakaktį galima kepti keptuvėje, ant grotelių arba rūkyti. Kiekvienas kepimo būdas suteikia žuviai unikalų skonį ir tekstūrą.

Sveikatos Privalumai

Plačiakaktis ne tik skanus, bet ir labai naudingas sveikatai. Ši žuvis yra puikus baltymų, omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralų šaltinis. Omega-3 riebalų rūgštys yra svarbios širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai, smegenų funkcijai ir uždegiminių procesų mažinimui. Reguliarus žuvies vartojimas gali padėti sumažinti širdies ligų riziką, pagerinti atmintį ir koncentraciją bei stiprinti imuninę sistemą.

Maistinė Vertė

Maistinė medžiaga	Kiekis (100g)
Baltymai	Apie 20g
Riebalai	Mažiau nei 5g
Omega-3 riebalų rūgštys	Gausu
Vitaminas D	Gausu
Vitaminas B12	Gausu
Kalis	Gausu
Fosforas	Gausu

Tikimės, kad plačiakaktis maloniai nustebins.

---