Vištiena mūsų racione užima labai svarbią vietą. Liesa, tačiau turinti daug maistingų medžiagų, vištiena yra viena iš lengviausiai virškinamų mėsų. Dėl technologinio auginimo proceso paprastumo ji yra ir viena iš pigesnių mėsų.
Vištų auginimo verslo patrauklumas
Specialistų nuomone, paukštininkystės verslas yra labai patrauklus. Šiuolaikinę vištidę galima pilnai įrengti per pusę metų. Ir per kelis metus galima atpirkti investicijas, nes broileriams užauginti užtenka 38-50 dienų, vidutinio dydžio fermoje užauga apie 30 - 35 tūkstančius viščiukų. Net užauginus juos iki 1,5 kg, tai bus 45-50 t mėsos.
Aišku, daug kas priklauso ir nuo auginimo savikainos, kiek mokate už pašarus (tai gali sudaryti daugiau nei pusę savikainos), kokie šildymo ir energijos taupymo sprendimai.
Vištidės įranga
Vištidės įranga parenkama priklausomai nuo pasirinktos technologijos ir vištų laikymo sąlygų. Jos kainos gali skirtis tiek dėl kokybės, tiek dėl komplektacijos. Įrangos eksploatacijos laikotarpis turėtų būti apie 10-15 metų, dėl šios priežasties įrangą reikėtų rinktis pagamintą iš kokybiškų medžiagų.
Užsakovas turėtų paruošti techninę užduotį, pagal kurią įrangos tiekėjai pateiks komercinį pasiūlymą. Techninė užduotis turėtų remtis pasirinktu vištų auginimo technologiniu procesu. Užsakovas turėtų įvertinti gautus pasiūlymus atsižvelgdamas ne tik į kainą, bet ir į komplektacijos niuansus bei įrangos kokybę. Šiuolaikinėje įrangoje galimi labai dideli kainų svyravimai dėl papildomų elementų komplektacijoje.
Būtina įvertinti įrangos ergonomiškumą, būtent tai leidžia sumažinti sąnaudas aptarnaujančiam personalui. Taip pat galimybę įrangą remontuoti, atsarginių dalių ir remonto dalių kainas, ar tiekėjas galės užtikrinti kokybišką servisą. Paklausinėkite, kaip tokia įranga veikia kitose vištidėse. Įvertinkite įrangą energijos vartojimo požiūriu.
Vištų auginimo metodai
Kiekvienas iš šių vištų auginimo metodų turi savo pranašumų ir trūkumų. Grindinio auginimo šalininkai kaip pranašumą nurodo, kad šiuo būdu išaugintų vištų geresnė mėsa, jos greičiau auga, mažesnė produkcijos savikaina. Praktikoje dedeklėms ir mėsinėms vištoms daugiau vištidžių yra grindinių.
1 kv, metre išaugintų vištų svoris narveliuose ir ant grindų būna panašus - nuo 25 iki 65 kg, laikas taip pat panašus - 38- 42 dienos, prieauglis - 48-50 g, pašarų konversija - 1,8- 1,9, kritimas - 3-5 procentai. Grindinis būdas kiek saugesnis veterinariniu požiūriu. Ant grindų lengviau pastebėti sergantį ar negyvą paukštį. Daugumos specialistų nuomone, mėsos kokybė auginant abiems būdais yra panaši.
Narveliniu būdu auginamos vištos gali turėti nuominas ant kojų ir krūtinės, o tai mažina mėsos kategoriją, tačiau ši problema sprendžiama vykdant selekciją bei spartinant auginimo laiką. Narvelinėje vištidėje susidaro barjerai oro judėjimui, todėl sunkiau judėti tiek šaltam, tiek šiltam orui.
Vertinant atsipirkimą, grindinė vištidė atsiperka per 2 - 2,5, narvelinė - per 3-4 metus. Tačiau vėliau narvelinė generuoja 20 proc. daugiau pelno. Skaičiuojant 10- 15 metų įrangos tarnavimo laikotarpį, atsipirkimas daugmaž panašus. Reikėtų žiūrėti ir į narvelio konstrukciją, kai kuriuose gana sudėtinga bus išimti didesnes kaip 2 kilogramai vištas jų nepažeidžiant.
Pašarų padavimo sistemos
Šiuolaikinėje vištidėje vištų maitinimui naudojamas pašarų padavimas per kabančius vamzdžius su spiraliniu šneku. Pašarai į tokį vamzdį byra iš tarpinių - nedidelių, apie 100 litrų pašarų talpyklų, kitoje vamzdžio pusėje įtaisytas įrangą sukantis šnekas. Šneko stumiami pašarai išbyra į įvairių tipų kabančias lesyklas esančias paukščiui pasiekiamame aukštyje.
Į tarpines, mažąsias pašarų talpas, spiraliniais šnekais pašarai paduodami iš didesnių pašarų talpyklų, kurios skaičiuojamos, kad galėtų sutalpinti apie 3 dienų pašarų kiekį.
Pačiose naujausiose sistemose naudojamos dideliu greičiu pratempiamos spiralės. Tai leidžia patobulinti augimo technologiją griežtai dozuojant maistą, maistas greitai ir tolygiai išpilamas, maitinima tiksliai nustatytu laiku. Tai ypač svarbu, kai auginami mėsiniai broileriai kiaušinių dėjimui viščiukams perinti.
Taip pat reikia įvertinti šėryklėlių konstrukciją, kad jos ribotų gaidžių maitinimąsi siekiant palaikyti jų didelį aktyvumą. Specialistai rekomenduoja ir ovalo formos lesyklėles su kiek galima didesniu maitinimosi vietų skaičiumi.
Svarbu tolygiai paskirstyti kiaušinius ant transportavimo juostos. Šiuolaikinė įranga turi ir rūšiavimo įrangą, kiaušinių plovimo įrangą. Papildomai gali būti naudojama liftinė kiaušinių surinkimo įranga kai tarp narvelių esanti juosta pakyla prie kiekvieno narvelių lygio. Surinkusi kiaušinius ji nusileidžia ir perduoda kiaušinius pagrindinei kiaušinių surinkimo juostai.
Vėdinimo sistemos
Vištos pačios negali atvėsinti savo kūno. Šiuolaikinės vėdinimo sistemos įvertina tiek reikiamo pakeisti oro kiekius, drėgmės lygį bei temperatūrinį režimą. Vėdinimo sistema tampa neatsiejama ir šildymo sistemos dalimi. Kartu su drėgmės priežiūros sistema jos susijungia į mikroklimato sistemą. Geras mikroklimatas prailgina dedeklių amžių, sumažina kritimo lygį, padidina kiaušinių dėjimą bei mėsinių vištų produktyvumą.
Klasikinėje schemoje oro padavimas vyksta per stogo ventiliatorius, o ištraukimas - per sieninius ar langinius priverstinio ištraukimo ventiliatorius. Tokia oro padavimo schema leidžia sumažinti šildymo kaštus dėl tolygaus oro susimaišymo. Jei oras priteka per apšildytas pritekėjimo šachtas, tai irgi klasikinė vėdinimo schema. Stoginiuose ventiliatoriuose turėtų būti ir atbuliniai vožtuvai, tam atvejui, jei ištraukimas neveikia.
Tunelinėje vėdinimo sistemoje oro padavimo ventiliatoriai montuojami vienoje vištidės pusėje, ištraukimo ventiliatoriai - kitoje pusėje, dažniausiai sudarant oro srautus išilgai paukštidės. Ištraukimo ventiliatoriai montuojami tarpuose tarp narvelių eilių.
Mišri vėdinimo schema - kai oro pritekėjimas iš šono ir iš stogo, naudojama, jei ferma yra nestandartinių matmenų, joje yra kliūčių išilginiam oro judėjimui.
Labai efektyvus sprendimas vėdinimo sistemoje naudoti rūko gaminimo įrangą. Ji leidžia staigiai pažeminti temperatūrą vasarą, palaiko reikalingą drėgmės režimą, kuris turi teigiamą įtaką paukščių augimui.
Vėdinimo sistemos taip pat skirstomos į neigiamo slėgio, kai oro judėjimas sukuriamas jį ištraukiant, perteklinis - kai oro judėjimas sukuriamas jį paduodant bei kombinuoto varianto.
Dažniausiai vištidės šildomos kombinuojant šildymo ir vėdinimo įrangą, pašildant paduodamą į patalpas orą. Šildymui naudojami dujiniai arba kieto kuro šildytuvai.
Apšvietimas
Tinkamas apšvietimas turi didelę įtaką vištų mėsos ir kiaušinių produktyvumui. Apšvietimas matuojamas liuksais (lx). Auginant viščiukus apšvietimo intensyvumas turi būti didelis - apie 30 lx, kad viščiukai rastų maistą ir vandenį. Jauniems viščiukams taip pat svarbu ir apšvietimo trukmė.
Naudojant fluorescencines lempas būna mirgėjimo efektas. Žmogaus akis mirgėjimo nepastebi, tačiau paukščiai pastebi ir tai gali turėti neigiamą poveikį. Paukščius neigiamai neveikia lempos turinčios didesnę nei 26 000 Hrz pulsaciją. Paukščiai vengs mirgėjimo ir didelio apšvietimo zonas naudos tik išsituštinimui.
Automatinis valdymas
Šiuolaikinė produktyvi vištidė jau neisivaizduojama be kompiuterinio valdymo. Dauguma procesų atliekama automatizuotai, taupant brangstantį rankų darbą bei optimizuojant gamybinius procesus. Automatika valdo oro padavimą ir ištraukimą, seka dujų koncentraciją, oro temperatūrą ir drėgmę.
Taip kaip pašarai sudaro didžiąją vištos išauginimo savikainos dalį itin svarbus efektyvus pašarų panaudojimas ir jo gamybos savikainos sumažinimas. Kai kuriais atvejais paukštynai turi viso ciklo gamybinę įrangą nuo grūdų džiovyklų ir saugyklų iki maišytuvų. Kombinuotosius pašarus vištynai gamina patys nes tai leidžia pagaminti juos pagal savo receptūrą, suteikia pasitikėjimą žaliavos kokybe.