Mirtis - neišvengiama gyvenimo dalis, o netektis visada sukelia skausmą ir liūdesį. Lietuvoje, kaip ir kitose kultūrose, susiformavo savitos tradicijos ir papročiai, skirti pagerbti mirusiuosius ir palengvinti gedulo laikotarpį artimiesiems. Ypatingas dėmesys skiriamas pirmosioms mirties metinėms, kurios žymi svarbų etapą gedulo procese.
Atsisveikinimo su Mirusiuoju Apeigos
Atsisveikinimas su velioniu jį laidojant ar kremuojant iš esmės nesiskiria. Užsienyje, kaip ir Lietuvoje, daugiausia laikomasi tokios tvarkos: žmogus pašarvojamas, prie jo meldžiamasi, jis gali būti vežamas į bažnyčią pamaldoms arba kremuoti, pamaldos irgi gali būti laikomos tiek prie karsto, tiek prie urnos.
Visa, kas aprašyta klausime, gali būti naudojama. Tai priklauso nuo situacijos. Tik svarbu, kad urna būtų palaidota žemėje ar kolumbariume. Bažnyčia nepritaria dabar populiarinamam pelenų išbarstymui.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2004 m. lietuviškai išleistame laidojimo apeigyne yra numatytos laidojimo apeigos kremuojant.
Gedulas ir Jo Trukmė
Gedulo nešiojimo nereglamentuoja jokie Bažnyčios dokumentai, tai tik liaudiškas paprotys (Lietuvoje paprastai gedulas būdavo nešiojamas metus laiko mirus tėvams, pusę metų - sutuoktiniui, tris mėnesius - broliui ar seseriai).
Tačiau tai nėra tikslus atsakymas į Jūsų klausimą, nes įvairiose Lietuvos vietose gali būti ir kitokių tradicijų. Tikrasis gedulas yra daugiau žmogaus viduje, kai meldžiamės už velionį, jį prisimename savo maldose, prašome jam Dievo gailestingumo.
Šv. Mišios Už Mirusiuosius
Užsakyti Mišias Jūs tikrai galite kiekvienoje veikiančioje katalikų bažnyčioje!
Visose Mišiose meldžiamasi už gyvus ir mirusius, o konkrečia intencija meldžiasi Mišias aukojantis kunigas. Jis tam žmogui, už kurį aukojamos Mišios, skiria savo tarnystės nuopelnus bei Mišių auka laimėtą dvasinę malonę. Šia prasme jokios reikšmės neturi tai, kokiais drabužiais apsivilkęs kunigas ar kokie Mišių tekstai yra naudojami.
Sekmadienis yra aukštesnio laipsnio liturginė diena, kai neleidžiama imti gedulinių Mišių formuliaro, išskyrus laidotuves. Panašiai galėtų atsitikti ir kitą savaitės dieną, jei tada papultų panašaus arba dar aukštesnio laipsnio liturginė šventė ar iškilmė.
Galima užsakyti ir kelerias Mišias skirtingose bažnyčiose. Tačiau dar svarbiau, kad tai nebūtų artimųjų skaldymosi, susipriešinimo išraiška, o atvirkščiai, taptų susitaikymo, vienijimosi, bendrystės galimybe.
Pirmosios Mirties Metinės
Ruošiantis paminėti mamos mirties metines, viena kita diena ar net savaitė neturi jokios reikšmės. Svarbu, kad norima paminėti mirties metines ir maždaug tuo pat metu. Jeigu nereikia pašventinti naujai pastatyto paminklo, kunigo niekur kitur kviesti nereikia, tačiau kapinėse susirinkti prie kapo būtų gražu.
Žinoma, bent jau artimiausi giminės neturėtų pamiršti atlikti išpažintį, už velionę paaukoti priimamą Komuniją.
Nusiteikite, jog laidotuvių metinėms artėjant įprastai sustiprės visos emocijos - netekties skausmas, ilgesys, liūdesys bėjėgiškumas. Natūraliai jausite ir papildomą stresą dėl laidotuvių metinių ar kapo įrengimo darbų organizavimo.
Standartinis Mirties Metinių Paminėjimas:
- Apsilankoma bažnyčioje pamaldoms.
- Kartu su kunigu keliaujama prie artimojo kapavietės pašventinti įrengtos kapavietės.
- Sukalbama malda, padedama ant kapo gėlių, uždegama žvakutė.
- Artimieji pakviečia visus paminėjimo pietų.
Alternatyvūs Būdai Pagerbti Artimąjį:
- Suplanuokite atminimo vakarą iš anksto.
- Paruoškite mėgstamiausią artimojo patiekalą ir juo pavaišinkite svečius.
- Suorganizuokite atminimo vakarą aptariant jo profesinius pasiekimus, pakviečiant buvusius kolegas.
- Pasiruoškite prezentaciją ar video filmuką apie artimąjį.
- Sukurkite jaukumo aplinkai - dekoruokite susitikimo vietą gėlėmis, dekoratyvinėmis žvakėmis.
- Paruoškite dekoruotą atminimo tortą.
- Sukurkite atminimo knygą su fotografijomis.
- Paaukokite mirusiojo vardu.
- Aplankykite vietą, kurią dažniausiai lankydavo Jūsų artimasis.
- Nuveikite kažką tokio, ką mėgo daryti jūsų artimasis.
Kitos Svarbios Datos
Katalikų Bažnyčioje tradiciškai minima: mirties arba laidotuvių diena, 7-ta, 30-ta diena (mėnuo) po mirties ir metinės.
Artimieji, minėdami šias progas, prašo paaukoti Mišias, patys pasirūpina Mišių metu priimti Komuniją mirusiojo intencija.
Kapų Lankymas
Kapų lankymas yra asmeninis tikinčiojo atsiliepimas. Bažnyčios požiūriu svarbiausia yra malda už mirusiuosius ir jų prisiminimas.
Į tą prisiminimo sąvoką įeina ir kapų aplankymas, o ten vėl - susitelkimas maldai už mirusįjį. Jokių oficialių nuostatų šiuo atžvilgiu nėra.
Visada galima, neatsižvelgiant į mirties datą, užsakyti Mišias už jūsų brangius mirusiuosius, ateiti melstis drauge bei pasikviesti artimuosius.
Bažnyčios Požiūris Į Palaikų Kremavimą
Bažnyčia neprieštarauja palaikų kremavimui, jeigu tik kremavimas neišreiškia nepagarbos kūnui, netikėjimo prisikėlimu iš numirusiųjų, be to, pelenai turi būti pagarbiai palaidojami.
Mirties Pranašai
Iš realiai egzistuojančių - tai paukščiai, gyvuliai, žvėrys, augalai. (Jei šuo kaukia prie kurio nors namo, tai ten žmogus mirs. Tai, sako, mirtis vaikščiojanti. Arba - kai namuose yra sunkiai sergantis ligonis ir virš sodo skraido daug varnų, tai ligonis nepasveiks; velniai, pasivertę į varnas, laukia žmogaus sielos.)
Paprastas paukštis, augalas tam tikrame lauke, aplinkoje praranda buitinę kasdienę prasmę, virsta sakraliniu, mirties simboliu.
Kur Gyvena Vėlės?
Plačiausiai apie žmogaus vėles medžiuose yra rašęs G.Beresnevičius knygoje “Dausos”. Lietuvių tautosakoje nesyk teigiama, kad po mirties žmogaus vėlė apsigyvena medyje.
Laidojimo Papročiai
Kiekvienos kultūros ir kiekvienos religijos požiūrį į mirtį aiškiausiai parodo laidojimo papročiai, kapų priežiūra.