Kava yra ne tik vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, bet ir turtingos istorijos bei įvairių kultūrų dalis. Kavos istorija yra intriguojanti ir ilga, o jos pradžia siekia senovės Etiopiją. Neseniai spėjome prisiliesti prie kavos atsiradimo istorijos tolimojoje Etiopijoje ir susipažinti iš ten kilusia legenda. Šį kartą kviečiame ir vėl atsipalaiduoti, užsikaisti kavos puodelį ir leistis su Kava96 pažinimo kelionę ir jau dabar apžvelgsime kavos kelionę Europoje.
Kavos atsiradimo legendos
Oficialiai kavos, tokios, kokią mes žinome šiandien, istorija prasideda IX amžiuje. Apie kavos atsiradimą sukurta ne viena legenda. Apie kavos atsiradimą sukurta ne viena legenda. Viena jų ir, beje, oficialiai laikoma kavos istorijos pradžia, pasakoja apie iš Etiopijos, Kafos regiono, kilusį Abisinijos ožkų piemenį vardu Khaldi, kuris, ganydamas avis pastebėjo, jog avys, valgydamos raudonas uogas nuo netoliese augančių nežinomų krūmų, tampa aktyvios, itin žvalios ir sunkiai nurimsta net naktį. Khaldi suprato, kad, ko gero, būtent šių krūmų uogos yra neįprasto ožkų elgesio priežastis. Norėdamas patikrinti ir suprasti uogų poveikį Khaldi pats kelias uogas. Pasak legendos, piemuo irgi pajuto neįprastą energijos antplūdį.
Žinomiausia jų pasakoja apie iš Etiopijos kilusį Abisinijos ožkų piemenį vardu Kaldi, kuris ganydamas avis pastebėjo, jog jo avys valgydamos raudonas uogas nuo netoliese augančių nežinomų krūmų tapdavo itin aktyvios. Kaldi suprato, kad, ko gero, būtent šių krūmų uogos ir yra jo ganomų ožkų neįprasto elgesio priežastimi. Norėdamas suprasti šių uogų poveikį Kaldi pats paragavo kelias karčias uogas. Pasak legendos, piemuo, kaip ir jo ožkos pajuto neįprastą energijos antplūdį, pradėjo šokti ir neįprastai elgtis. Savo pastebėjimais ir asmenine patirtimi Khaldi pasidalino su vienuolyno abatu. Smalsumo vedinas abatasi prisiskynė saujelę šių uogų. Paragavęs jų pastebėjo, kad net ilgiausių maldų metų lieka žvalus, neprisnūsta. Atradimu pasidalino ir su kitais vienuoliais. Karčios uogos nuvylė kolegas, spjaudydamiesi ir purkštaudami šie sumetė jas į laužą. Netrukus pasklido dabar jau puikiai visiems pažįstamas kavos aromatas. Jį skleidė lauže skrundančios uogos. Kažkam kilo mintis apdegusias uogas užpilti šiltu vandeniu. Būtent taip, anot legendos, buvo atrastas sodraus skonio ir energijos suteikiantis gėrimas.
Tai pastebėjo netoli buvusio vienuolyno abatas, kuriam piemuo prisipažino paragavęs kelias raudonas uogas nuo netoliese augančių krūmų. Abatas parsinešė saujelę šių uogų ir pasidalino su vienuoliais. Šie paragavę labai karčių uogų liko nusivylę ir išmetė jas į laužą. Po kelių akimirkų vienuoliai pajuto malonų aromatą, sklindantį iš lauže skrundančių uogų ir nusprendė pabadyti užpilti apdegusias uogas šiltu vandeniu.
Nors yra daugybė kitų legendų, pasakojančių apie kavos atsiradimą, visgi šio gėrimo tėvyne pasaulyje laikoma Etiopija. Apie kavos kilmę drąsiai galima teigti, jog kavamedis pasaulyje žinomas anksčiau už žmogų, ir kad jo gimtinė yra Etiopijos plokščiakalnis Rytų Afrikoje.
Kavos plitimas Arabų pasaulyje
Kavos, kaip gėrimo, kultas ir prekyba prasidėjo Arabijoje, kai XI-XII amžiuje ji pirmą kartą buvo atgabenta iš Etiopijos. Manoma, kad būtent arabai pakrikštijo kavą, pavadindami ją arabišku žodžiu „qahwah“.Persai pavadino kavą arabišku žodžiu „qahwah“.
Nuoviras, pagamintas džiovinant ir sumalant kavamedžio uogas, netruko rasti kelią į dabartinį Jemeną, esantį Arabijos pusiasalio pietiniame pakraštyje - maždaug XI-XII a kava čia pirmą kartą atgabenta iš Etiopijos.
Prie kavos išplitimo po islamo kraštus daugiausiai prisidėjo piligrimai, keliaujantys pro Meką ir Mediną. Apie XVI a. kava, tuo metu vadinama “arabų vynu”, išplito po visą islamo pasaulį ir apėmė Egiptą, Šiaurės Afrikos regionus, Jemeną, Siriją, Pietų Indiją ir Turkiją. Būtent Turkijoje kavą buvo pradėta skrudinti ir gardinti įvairiais prieskoniais. Tai buvo pirmoji kava, kurią galima lyginti ir tapatinti su šių dienų mūsų kasdien vartojamu gėrimu.
Kavos atsiradimas Europoje
Nors arabai kavą laikė tik jiems priklausančiu gėrimu, suteikiančiu jėgų, ir saugojo nuo atvykėlių, kavos išplitimas už islamiškojo pasaulio ribų buvo neišvengiamas. Už iki tol nematyto juodos spalvos gėrimo atsiradimo Europoje turėtume dėkoti Venecijos pirkliams, kurie pirmieji pradėjo gabenti kavos pupeles iš arabiškojo pasaulio nedideliais kiekiais ir jau XVII amžiuje šis gėrimas tapo pasiekiamas ir Europoje. Tiesa, tuo metu, į kavą europiečiai žiūrėjo su baime ir nepasitikėjimu.
Keliaujantys europiečiai vis parveždavo žinių apie arabų pasaulyje populiarų neįprasto skonio juodą karštą gėrimą. Maždaug XVII a. šis gėrimas pasiekė Europą.
Bažnyčia, dvasininkai ir krikščioniškoji bendruomenė kavą net praminė „velnio gėrimu” bei siekė šio gėrimo uždraudimo, tačiau, netikėtai, popiežius Klementinas VIII paragavęs kavos ne tik nesutiko šios uždrausti, tačiau ir suteikė popiežiaus palaiminimą.
1615 m., kai kava pasiekė Veneciją, vietos dvasininkai ją pasmerkė. Nesutarimai buvo tokie dideli, kad tuometis Romos popiežius Klemensas VIII buvo paprašytas įsikišti. Prieš priimdamas sprendimą, jis nusprendė pats paragauti gėrimo, kad galėtų įvertinti skonį ir poveikį. Popiežiui kava taip patiko, kad ši iškart gavo pritarimą ir kone palaiminimą.
Neilgai trukus didžiausių Europos miestų centruose ėmė atsidarinėti kavinės, ėmė vystytis kavos gėrimo kultūra. Kava pakeitė įprastus tuo metu ryto gėrimus- alų ir vyną, o žmonės netruko pastebėti teigiamus to aspektus- dienos prasidėdavo su didesne energija, darbo kokybė stipriai išaugo.
1675 m. vien Anglijoje veikė daugiau nei 300 kavos namų. Tačiau kavos reputacija liko prieštaringa - prieš kavą susivienijo pasipiktinusios Anglijos moterys, paliktos namie vienos su angliškos arbatos puodeliu, kai tuo tarpu jų vyrai sėdėjo kavos namuose ir dalinosi pasaulio naujienomis. Mat ištekėjusios damos ir doros mergelės kavos namuose nebuvo pageidaujamos - tai buvo išskirtinai vyrų teritorija.
Padorios damos susivienijo ir parašė peticiją prieš kavą, kurioje teigė, kad ji kalta, nes “pagrobė” jų vyrus, be to, gėrimas esą daro jų vyrus nevaisingus kaip dykuma, kurioje auga kavos vaisiai. Gelbėdami gerą kavos vardą vyrai surašė savą peticiją, kurioje pareiškė, kad ne kava juos daro impotentais, o prastas vynas ir drumstas alus.
Europoje kava išpopuliarėjo XVII a. “Florian” yra seniausia kavinė Italijoje, įsikūrusi Venecijoje, Piazza San Marco. Kavinę 1720 m. gruodžio 29 d. atidarė Floriano Francesconi ir ji vadinosi “Alla Venezia Trionfante”. Tačiau visi lankytojai mieliau kavinę vadino jos savininko vardu - Florian. Tai buvo pirmoji kavinė Venecijoje, kurioje galėjo lankytis ne tik vyrai, bet ir moterys.
Kavos atsiradimas Azijoje ir Amerikoje
Nieko keisto, jog greitai pamėgto gėrimo atsiradimas stipriai įtakojo to meto gamybos ir prekybos augimą. Augant kavos vartojimui pradėta ieškoti galimybių kavą auginti laisvose kolonizuotose žemėse, o vieni pirmųjų kavos sodinukus pabandę paversti į plantacijas europiečių buvo olandai. XVII amžiaus pabaigoje jų bandymas įkurti kavos plantacijos Indijoje buvo nesėkmingas, tačiau galiausiai jiems tai pavyko Javos saloje, Indonezijoje, kur kavos sodinukai prigijo. Netrukus plantacija buvo įrengta ir kitoje- Sumatros saloje ir taip Olandija, nors ir neturėdama sąlygų kavos auginimui savo žemėje, tapo labai svarbi kavos rinkos dalyvė.
Įdomu, jog būtent Olandijos sostinės Amsterdamo meras 1714 m. padovanojo mažą kavamedžio augalą Prancūzijos karaliui Liudvikui XIV. Šis sodinuką liepė pasodinti Karališkajame botanikos sode Paryžiuje. Nepraėjus nė 10 metų, 1723 m., jaunas karinio jūrų laivyno pareigūnas Gabriel de Clieu leidosi į sunkią ir iššūkių kupiną kelionę, siekdamas nugabenti karaliaus kavamedžio sodinukus į Prancūzijai priklausiusią Martinikos salą Karibų jūroje, kur tikėtasi, jog sodinukai prigis. Atsižvelgus į puikias sąlygas kavos auginimui nenuostabu, jog kavos sodinukai prigijo. Ir ne tik prigijo, o per sekančius 50 metų išaugo į milžiniškas beveik 20 milijonų kavamedžių turinčias plantacijas. Vėliau šie sodinukai pateko į Centrinę ir Pietų Ameriką, kuriose šiandien užauginama didžioji dalis visos pasaulinės kavos produkcijos.
Kavos bangos
„PIRMOJI KAVOS BANGA”1650 m. Anglijoje pradėjo kurtis kavos namai, kurie ir pradėjo kavos kultūrą Europoje. Tuose namuose pasklisdavo ne tik ką tik paskrudintos kavos kvapas, tačiau ir kalbos apie naujienas, politiką ir prekybą.18 a. pradžioje kavos pupeles pradėta skrudinti dideliu mąstu. Tai sukėlė didžiulę šios žaliavos paklausą iš vis dar besivystančių šalių, kaip Brazilija, Uganda ir Čilė. Užteko vos kelių skurdyklų atsiradimo, tam, kad sukelti „šurmulį” rinkoje, kuris buvo pavadintas „Pirmąją Kavos Banga”20-ojo amžiaus pradžioje kavos rinkoje atsirado dvi pagrindinės naujovės, kurios ir padėjo įsibėgėti kavos rinkai. Pirmasis išradimas - kava galėjo būti užšaldoma ir išdžiovinama. Taip atsirado tirpi kava. Antrasis išradimas - vakuume supakuota kava. Taip kava neturėdavo reakcijos su oru ir nesioksiduodavo, bei galėjo būti transportuojama į tolimiausius pasaulio kampelius.
„ANTROJI KAVOS BANGA”Aštuntąjame dešimtmetyje įvyko kavos sprogimas, kuriam sprogti padėjo namų apyvokos prietaisas pavadinimu „Mr. Coffee“. Tai buvo pirmasis automatinis kavos filtravimo aparatas. Šiuo laikotarpiu susidomėjimas Ypatinga (angl. Specialty) kava augo, tačiau didelių aukštumų jis nepasiekė. Kavos gėrimas tapo daugiau socialiniu kultu ar net ritualu, nei tik vieno iš energijos atstatymo būdų.Espresso ir Latte neveltui turi itališkų šaknų, kadangi vienos sėkmingiausių kavos parduotuvių, bei kavinių Europoje buvo įsikūrusios Italijoje. Būtent dėl kavos parduotuvių iškilimo ir yra prisimenama „Antroji Kavos Banga“. Įkvėptas senųjų Europos kavos parduotuvių, bei kavinių sėkmės, 1971 m. įsikūrė kavos rinkos milžinas „Starbucks“. Tai buvo laikotarpis, kai kavos gėrimas tapo įprastu laisvalaikio leidimo būdu. Per ateinantį dešimtmetį „Starbucks“ sukūrė didžiulę franšizę, kuri sukėlė 8-ojo dešimtmečio „čiupk ir eik“ (angl.
„TREČIOJI KAVOS BANGA”Apie 2002-uosius metus, kavos pasaulyje imta labiau vertinti skaidrumas. Kavos mėgėjai tapo ne tik labiau apsišvietę, tačiau ir labiau abejingi ar net ciniški vertindami kavą, atsirado abejonių dėl kavos pupelių kilmės, skrudinimo profilių, bei pupelių kokybės. Visas užkulisinė kavos virtuvė tapo atvira visam pasauliui.„Trečioji Kavos Banga“ , iš dalies, yra pasekmė, susidariusi dėl kylančių kavos kainų, kavos kokybės, bei jos ištakų. Atsirado atskirtis tarp šviežiai paskrudintos kavos ir prekybos centruose sustatytos kavos, kadangi kainos pradėjo skirtis bent porą kartų. Taip atsitiko dėl poros priežasčių. Pirmoji priežastis yra tai, kad pradėta nurodyti ne tik žemynus ar šalis, iš kurių atvyksta kavos pupelė, tačiau ir konkretūs regionai ar net ūkiai. Ši banga ypatingai paveikė pačių kavos pupelių skrudinimo profilius, kadangi norėta atskleisti natūralias kavos natas, kuriomis pasižymi tik to regiono ar ūkio kava, o tai įmanoma tik šviesaus arba vidutinio skrudinimo atveju. Tai yra visiškai priešinga filosofija prieš tai vyravusiai nuomonei, jog kava turi išlikti paprasta ir kasdieniška. Tokį kavos skonį galima išgauti skrudinant kavos pupelias tamsesniu skrudinimo profiliu, bei varijuojant kavos pupelių proporcijomis mišiniuose, kas padeda visuomet išlaikyti panašų kavos skonį.„Trečiosios Kavos Bangos“ poveikis vis dar jaučiamas: kavos kultūra auga, kadangi nepriklausomos kavos parduotuvėlės bando įsiterpti, tarp kavos rinkos gigantų.
Kava šiandien
Neįtikėtina, kaip per tokį, sąlyginai, trumpą laiką kavos kultūrą įsisavino visas civilizuotas pasaulis. Kava yra antra populiariausia prekė pasaulyje, kurią lenkia tik nafta bei antras populiariausias gėrimas pasaulyje iškart po vandens. Vieni negali pradėti ryto be puodelio “tiesiog” juodos kavos, kažkas po pietų mėgsta išgerti Espreso, kiti pertraukos metu renkasi Cappuccino puodelį… Kava - populiarus gėrimas, apie kurį gausu itin įdomių faktų. Kavą geriančių žmonių skaičius ir kavos vartojimo statistika nuolat auga. Kava yra tikras energijos šaltinis jūsų puodelyje, jos gėrimo ritualas dar yra puiki proga trumpam pailsėti nuo darbinių problemų, kad į jas sugrįžtumėt su naujais sprendimais.
Civilizacija nepaliaujamai žengia į priekį, nes noras gyventi lengviau ir malonumus gauti greičiau žmogui turbūt yra įgimtas. Idėja sukurti „greitą“ kavos porciją, tokią, kurią būtų galima pasigaminti bet kokiomis aplinkybėmis ir kaskart nemalant kavos pupelių, atsirado iškart po Antrojo pasaulinio karo. Dar 1959 metais Amerikoje pasirodė taip vadinamosios “kavos tabletės”. Į medicinines tabletes jos nebuvo panašios, greičiau jau į vienkartinius arbatos maišelius, tik vietoje smulkintų arbatos lapelių buvo kavos milteliai. Jos iškart išpopuliarėjo, tačiau netruko paaiškėti ir jų pagrindinis trūkumas - tokiuose maišeliuose kava greitai „išsikvėpdavo“.
Kada prasidės „Ketvirtoji Kavos Banga“? Kai kurie jau teigia, kad pastebi ketvirtojo etapo pradžios užuomazgas, tai aiškindami neįprastų kavos ruošimo būdų atsiradimu, bei dideliu rūšinės arabikos susidomėjimu. Tačiau daugelis ekspertų vis dar mano, kad tai besitęsianti „Trečiosioji Kavos Banga“.
Įdomūs faktai apie kavą
- Kava užima antrą vietą pasaulyje pagal pardavimus. Pirmąją vietą užima nafta.
- Brazilija yra didžiausia kavos gamintoja.
- Kiekvienas Suomijos gyventojas per metus vidutiniškai suvartoja 12 kg kavos.
Labai tikimės, kad mūsų parinkti faktai apie vieną iš populiariausių gėrimų pasaulyje buvo Jums tikrai įdomūs ir praplėtėte žinias apie savo mėgstamą gėrimą. Tegu kvapni kava stebina jus savo sodriu skoniu ir gilia istorija!