Milijonai žmonių visame pasaulyje rytą pradeda vienodai: vos pamerkę akis, jie keliauja į virtuvę ir užkaičia virdulį arba įjungia kavos aparatą. Kava - tarsi ritualas, be kurio daugelis neįsivaizduoja produktyvios dienos pradžios.

Kava ir jos poveikis organizmui

Kava nėra blogis - priešingai, ji gali būti naudinga dėl antioksidantų ir stimuliuojančio poveikio. Tačiau viskas priklauso nuo to, kada ir kaip ją geriame. Dažniausia klaida - gerti kavą tuščiu skrandžiu, tikintis, kad ji pažadins ir suteiks energijos. Pakeitus vos vieną įprotį - pirmiau pusryčiauti, o tik tada mėgautis kava - galima ne tik pagerinti savijautą, bet ir išvengti ilgalaikių sveikatos problemų.

Kofeinas ir jo šaltiniai

Kofeinas yra nuo seno žinoma tonizuojanti medžiaga. Populiariausiu kofeino šaltiniu nenuginčijamai yra kava. Žmogus vidutiniškai kasdien suvartoja 150-225 mg kofeino, kurio 75 proc. yra gaunama su kava. Iš Europos Sąjungos šalių, Šiaurės šalyse kofeino suvartojama daugiau: Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje kofeino suvartojama iki 400 mg per dieną. Vaikai, paaugliai ir asmenys, negeriantys kavos, kofeino gauna gerdami arbatą ir saldžius gazuotus gėrimus su kofeinu. - Kolos gėrime (0,5 l ) - per 35 mg.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai informuoja Lietuvos vartotojus, kad vis svarbesniu kofeino šaltiniu, ypač vaikams ir paaugliams, tampa daug kofeino turintys energiniai gėrimai. Lietuvoje parduodamuose energiniuose gėrimuose kofeino yra maždaug 320 mg/l, t. y. vienoje energinio gėrimo pakuotėje gali būti vidutiniškai 4 kartus daugiau kofeino negu viename kavos puodelyje.

Energiniai gėrimai ir kofeinas

Maždaug 65 % energinių gėrimų vartotojų yra nuo 13 iki 35 metų amžiau žmonės, iš jų - 65 % vyrai. Energiniuose gėrimuose esančios stimuliuojančios medžiagos gali neigiamai paveikti vaikų sveikatą ir padidinti vaikų ir paauglių aktyvumą, kuris šiuo metu ir taip yra labai padidėjęs. Dėl poveikio centrinei nervų sistemai kofeinas yra viena pagrindinių energinių gėrimų sudedamųjų dalių. Perdozavus energinių gėrimų gali atsirasti stiprus nepageidaujamas poveikis: sutrikti širdies ritmas, atsirasti susijaudinimas, depresija.

NMVRVI specialistai nerekomenduoja energinių gėrimų vartoti vaikams, paaugliams, nėščioms moterims, pagyvenusiems asmenims, asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bei žmonėms, kurių padidėjęs jautrumas kofeinui, ar turintiems miego sutrikimų.

Kofeinas ir sveikata

Saikingas kofeino vartojimas, NMVRVI specialistų nuomone, neviršijant 300 mg per dieną (maždaug 3 kavos puodeliai), paprastai suaugusiems nekelia jokio pavojaus sveikatai. Nėščioms moterims rekomenduojama per dieną suvartoti ne daugiau kaip 200 mg kofeino (du puodelius kavos). Nustatyta, kad moterys, vartojančios daug kofeino, gimdo mažesnio svorio vaikus, joms dažniau pasitaiko spontaninis priešlaikinis gimdymas, galimi vaisiaus apsigimimai.

Tai nereiškia, kad nėščioms moterims draudžiama naudoti kofeiną. Tačiau kiekviena nėščia moteris turėtų kontroliuoti per dieną suvartojamą kofeino kiekį. Kofeinas gali turėti neigiamos įtakos moterų vaisingumui. To negalima teigti apie kofeino vartojimą dideliais kiekiais. Daugiausia kofeino yra suvartojama geriant daug kavos. Be to, širdies ir kraujagyslių ligoms didelę įtaką turi rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, didelis sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas ir piktnaudžiavimas alkoholiu.

Trumpalaikis kofeino poveikis

Nuo 100 iki 600 mg kofeino gali paspartinti mintis bei pagerinti bendrą organizmo budrumą. Kita vertus, kofeino vartojimas gali sąlygoti poilsio trūkumą ir koordinacijos sutrikimo atsiradimą. Tačiau NMVRVI specialistai vartotojus perspėja, kad suvartojus daugiau negu 2000 mg kofeino per dieną, gali jaustis raumenų drebulys, padažnėjęs kvėpavimas, atsirasti nemiga.

Žmonėms, reguliariai vartojantiems kofeiną, atsiranda tolerancija šiems simptomams. Kofeino sukelti simptomai žmonėms, kurie kofeiną vartoja retkarčiais, pasireiškia labiau nei tiems, kurie kofeiną (pvz. kavą) geria dažnai. Išgėrus gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino, atsiranda ir kitų fiziologinių reakcijų: padidėjus kortizolio ir adrenalino išsiskyrimui, padidėja kraujo spaudimas ir širdies susitraukimų dažnis. Kofeinas aktyvina diurezę (šlapimo išsiskyrimą), praplečia bronchus, didina skrandžio rūgšties sekreciją, pagreitina medžiagų apykaitą.

Kofeino metabolizmas žmogaus organizme

Patekęs su maisto produktais į žmogaus organizmą kofeinas absorbuojamas virškinimo trakte ir po 30-45 min. nuo suvartojimo patenka į kraują. Kofeino vidutinis pusinės eliminacijos periodas yra 4 valandos (trunka nuo 2 iki 10 valandų). Nėščių moterų organizme kofeino metabolizmas letėsnis. Kofeino poveikis prasideda beveik po pusvalandžio nuo suvartojimo ir trunka apie 3-4 val.

Kofeinas gali įtakoti miego ir budrumo būklę, prailginti protinės veiklos trukmę ir nutolinti nuovargio atsiradimą, gali mažinti migrenos priepuolius ir įvairios kilmės galvos skausmus, tai, anot NMVRVI specialistų, paaiškina kodėl kofeino yra tam tikrų vaistų sudėtyje. Kofeino turinčių gėrimų nepatartina vartoti prieš pat miegą, nes dėl to pailgėja užmigimo laikotarpis, gali sutrinkti miego ciklas, atsirasti nemiga.

Kofeino ženklinimas

Kiekvienas maisto produktas, kuriuo sudėtyje yra tam tikras kofeino kiekis, turi būti paženklintas specialiu užrašu. NMVRVI specialistai informuoja, kad nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos normos 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ pakeitimas, kuriame nurodoma: „Kai gėrime, skirtame tiesiogiai vartoti be jokių pakeitimų, arba gėrime, pagamintame iš koncentruoto ar išdžiovinto produkto, kofeino, nesvarbu, iš kokio šaltinio, dalis yra didesnė kaip 150 mg/l, etiketėje turi būti užrašas „Daug kofeino. Nerekomenduojama vaikams ir nėščioms moterims“. Šis užrašas turi būti tame pačiame regėjimo lauke kaip ir gėrimo pavadinimas, po užrašo skliausteliuose nurodomas kofeino kiekis mg/100 ml.“

Kitų maisto produktų, į kuriuos kofeino įdėta mitybos ar fiziologiniu tikslu (pvz., maisto papildai), etiketėse taip pat turi būti užrašas „Įdėta kofeino. Nerekomenduojama vaikams ir nėščioms moterims“. Maisto papildų etiketėse nurodomas kofeino kiekis, tenkantis maisto papildo kiekiui, kurį rekomenduojama suvartoti per parą.

Kofeinas, kurio natūraliai maisto produktuose nėra, o yra papildomai įdedamas į maisto produktus gamybos metu, visada privalo būti nurodomas sudedamųjų dalių sąraše.

Įdomūs faktai apie kofeiną

• Daugiausiai kofeino turi amazonės augalas guarana (Paullinia guarana). Jos sėklos turi 5 proc. kofeino.
• Arbatos lapuose yra 2 - 5 proc. kofeino, matės lapuose - 3 proc., kolos riešutuose - 1,5-2,5 proc., o kavos pupelėse - 0,6-2,8 proc.
• Kofeino kiekis gėrimuose priklauso ir nuo paruošimo (užplikymo) būdo, todėl pvz., viename kavos puodelyje yra du kartus daugiau kofeino negu tokiame pačiame kiekyje arbatos, nors pačiose kavos pupelėse kofeino yra mažiau negu arbatos lapuose.
• Mirtina kofeino dozė yra 200 mg kilogramui kūno masės.
• Vidutinis vyras, sveriantis 70 kg, vienu metu turėtų suvartoti 14 kg šio alkaloido (140 kavos puodelių, 200 arbatos puodelių, 200 kolos skardinių).

Įdomūs faktai apie kavą

Kava yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, vartojamas milijonų žmonių kiekvieną dieną. Nors daugelis mėgaujasi kava dėl jos energizuojančio poveikio, šis gėrimas slepia daug įdomių faktų, apie kuriuos galbūt nežinojote.

1. Kava pirmą kartą buvo atrasta Etiopijoje. Legenda pasakoja, kad Etiopijos piemenys pastebėjo, kaip jų ožkos tapo energingos, valgydamos tam tikrus uogų krūmus.
2. Arabai pirmieji pradėjo auginti kavą ir plėtoti kavos kultūrą. XI amžiuje arabai pradėjo virti kavą iš kavos pupelių ir įsteigė pirmąsias kavos plantacijas Jemene.
3. Nors kavą vadiname „pupelėmis“, iš tikrųjų tai yra kavamedžio vaisiaus sėklos. Šios raudonos uogos, vadinamos kavos vyšniomis, viduje slepia po dvi sėklas - tai, ką mes žinome kaip kavos pupeles.
4. Po naftos kava yra antras labiausiai pasaulyje prekiaujamas produktas.
5. Nors espreso dažnai laikoma stipriausia kava dėl savo intensyvaus skonio, iš tiesų jis turi mažiau kofeino nei įprasta filtruota kava.
6. Brazilija yra didžiausia kavos gamintoja pasaulyje, kuri kasmet pagamina apie trečdalį viso pasaulio kavos.
7. Pirmosios kavinės atsirado XVI amžiaus Stambule (dabartinėje Turkijoje). Čia žmonės rinkdavosi ne tik gerti kavos, bet ir diskutuoti apie verslą, politiką, meną ir kultūrą.
8. Vos išgėrus kavos puodelį, kofeinas greitai absorbuojamas į kraują, ir jo poveikis organizmui prasideda vos per 10 minučių.
9. Tyrimai rodo, kad reguliarus kavos gėrimas gali būti susijęs su ilgesne gyvenimo trukme.
10. Kava taip mylima visame pasaulyje, kad kai kuriose šalyse netgi organizuojami kavos festivaliai.

Kavos nauda ir žala sveikatai

Kava gardžiuojamės ne tik dėl malonaus skonio, bet ir tikėdamiesi, kad būsime darbingesni bei geriau nusiteikę. Kita vertus, daugelis mano, esą šis gėrimas nedera prie tinkamos mitybos ir visiškai jo atsisako. Kiekviena šalis turi skirtingų kavos gėrimo tradicijų - tarkim, JAV gyventojai geria silpnesnę kavą nei europiečiai. Manoma, kad šis gėrimas pakenkti sveikatai gali ilgai ir daug jo vartojant, bet nebūtinai.

Anot dietologės Daivos Pipiraitės, daugeliui gerai žinomos centrinę nervų sistemą stimuliuojančios kofeino savybės. Standartiniame puodelyje kavos jo yra apie 100 mg. Kavoje yra ir angliavandenių, riebalų, amino rūgščių, vitaminų, mineralų, alkaloidų bei fenolo junginių. Šis gėrimas - ir vertingos chlorogeninės rūgšties šaltinis.

Tačiau nustatyta, kad kavoje esantys diterpenai - kafestolis ir kaveolis - didina cholesterolio kiekį. Skandinaviškai, turkiškai, prancūziškai paruošta kava šių medžiagų turi palyginti daug - 6-12 mg puodelyje. Filtruota ir tirpi kava - tik 0,2-0,6 mg.

Kavos įtaka ligų prevencijai

Mokslininkai tyrė ir kavos įtaką ligų prevencijai. Apibendrinus įvairias studijas prieita prie išvados, kad susirgti II tipo cukrinio diabetu rizika išgeriantiesiems 4-6 puodelius kavos yra 28 proc. mažesnė nei žmonėms, išgeriantiems 2 puodelius per dieną. Kodėl taip yra, neaišku.

„Kita vertus, kofeinas gali veikti priešingai - mažinti gliukozės toleranciją ir jautrumą insulinui. Domėtasi ir kavos įtaka Parkinsono ligai. Ištyrus 47 tūkst. vyrų nustatyta, kad tų, kurie gėrė nors vieną kavos puodelį per dieną, rizika per 10 metų susirgti Parkinsono liga buvo 40 proc. mažesnė nei tų, kurie kavos negėrė visai. Vis dėlto moterims tokio ryšio nenustatyta. Bandyta ištirti ir kavos įtaką storosios žarnos vėžio prevencijai. Pasirodė, kad per dieną išgeriant keturis ar daugiau puodelių kavos rizika susirgti šiuo vėžiu yra 24 proc. Be to, paaiškėjo, kad šis gėrimas gali palengvinti ir piktnaudžiautojų alkoholiu dalią. Per 8 metus trukusį tyrimą, kuriame dalyvavo 120 tūkst.

Neigiami kavos padariniai sveikatai

Pasak D.Pipiraitės, apibendrinus dešimt studijų nebuvo nustatyta ryšio tarp išeminės širdies ligos ir kavos vartojimo. „Tačiau išgeriant po 4 kavos puodelius kasdien gali padidėti homocisteino koncentracija kraujyje. O tai siejama su didesne išeminės širdies ligos, insulto, periferinių kraujagyslių ligų rizika.

D.Pipiraitė priminė ir kofeino poveikį kraujospūdžiui. Nustatyta, kad išgeriant 5 puodelius kavos per dieną sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas vidutiniškai padidėja 2,4, diastolinis (apatinis) - 1,2 mm Hg. „Atrodo, tai nėra daug.

„Pripratus gerti daug kavos ir nusprendus to nebedaryti pasireiškia galvos skausmas, nuovargis, dirglumas. Anot jos, reikėtų atsižvelgti ir į vartojamus vaistus. Kai kurie jų trukdo pašalinti kofeiną iš organizmo, taigi didina šios medžiagos poveikį. Kai kurie - atvirkščiai - gerina kofeino skaidymą kepenyse, todėl jo poveikis mažėja.

Kita vertus, kofeinas gali slopinti kai kurių vaistų skaidymą ir padidinti apsinuodijimo riziką. Taip pat žinoma, kad išgėrus puodelį kavos netenkama 4-6 mg kalcio. Vis dėlto dauguma mokslinių tyrimų nenustatė akivaizdaus ryšio tarp kavos vartojimo ir kaulų tankio. Nors, pavyzdžiui, JAV atlikta Framingamo studija parodė, kad vartojant 2 puodelius kavos kasdien, šlaunikaulio lūžio rizika per 12 metų padidėja 69 procentais. Ji priminė ir tai, kad kava gali sumažinti geležies įsisavinimą. Išgeriant 150-250 ml šio gėrimo, geležies įsisavinimas sumažėja 24-73 procentais.

Kavos vartojimo rekomendacijos

Ar gali kava būti naudinga? Nepaisant to, kad kava dažnai linksniuojama dėl neigiamų padarinių, svarbu suprasti - ji nėra priešas, jei naudojama sąmoningai. Kavoje yra gausu antioksidantų - tokių kaip chlorogeno rūgštis, kuri gali padėti kovoti su ląstelių senėjimu ir netgi mažinti uždegiminius procesus organizme. Tačiau visa tai veikia tik tada, kai kava tampa ne kompensacijos mechanizmu už prastą mitybą ar miego trūkumą, o papildomu įrankiu.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką į kavą dedame: per daug cukraus, saldžių sirupų, riebių grietinėlių - visa tai paverčia kavą desertu, o ne gėrimu. Be to, kai kurie žmonės gali būti jautresni kofeinui - ypač jei turi nerimo sutrikimų ar aukštą kraujospūdį. Tokiu atveju net ir nedidelis kiekis kavos, ypač ryte ir tuščiu skrandžiu, gali sukelti širdies permušimus ar panikos jausmą.

Pusryčiai - geriausia apsauga prieš pirmą rytinį kavos puodelį. Idealiausias laikas kavai - ne iškart atsikėlus, o praėjus 60-90 minučių po pabudimo. Iki tol organizmas turi gauti lengvus pusryčius: šiek tiek baltymų, sveikųjų riebalų ar kompleksinių angliavandenių. Taip pat svarbu neperdozuoti: rekomenduojama neviršyti 1-2 puodelių per dieną. Jei mėgsti stiprią kavą - geriau ją išgerti antroje ryto pusėje, o ne vos pabudus. Dar viena svarbi detalė - negerkite kavos kaip skysčio pakaitalo.

Kurią pusę palaikyti ir kaip elgtis, kai bičiulis pakviečia puodeliui kavos? Rinktis arbatą, sultis, o gal visgi gerti kavą? Pabandysime išsklaidyti mitus ir pasidalinti patikimais faktais apie teigiamą ir neigiamą kavos poveikį. Dažniausiai kalbant apie kavą minimas kofeinas. Puodelyje kavos yra apie 50-150 mg kofeino (priklauso nuo kavos rūšies, stiprumo). Arbatos puodelyje yra 50 mg kofeino, o Coca-Colos stiklinėje - 35 mg, tad daugiausiai kofeino gauname iš kavos. Daugiau kofeino suvartoja nebent tie, kurie geria energetinius gėrimus, - vienoje pakuotėje paprastai gali būti 4 kartus daugiau kofeino nei kavos puodelyje.

Medikų teigimu, neviršijus 300 mg kofeino (apie 3 puodeliai kavos), sveikatai neigiamo poveikio nebus. Įdomus faktas tas, kad mirtina kofeino dozė būtų, jei 200 mg kofeino tektų vienam kūno kilogramui. Tai reiškia, kad vidutinio sudėjimo (~70 kg) žmogui mirtina dozė būtų 14 g kofeino, t. y. apie 140 puodelių kavos. Tiek, ko gero, nė vienas nepajėgtų išgerti. Ar egzistuoja priklausomybė nuo kavos? Priklausomybė - kita aktuali tema.

Vyrauja nuomonė, kad žmonės nuo kavos tampa priklausomi taip pat, kaip ir nuo rūkymo, alkoholio ar narkotikų. Tačiau iš tiesų, pasak gydytojų, fizinę priklausomybę junta itin mažas procentas žmonių. Dažniausiai jaučiama psichologinė priklausomybė: kava dažnai siejasi su gera nuotaika. Juk nuo kavos dažniausiai prasideda rytinis paplepėjimas darbe, kavos kviečiame draugus, rankose laikome šiltą kavos puodelį, žvelgdami į už lango siaučiančią pūgą. Žinoma, kava ne tik asocijuojasi su gera nuotaika, bet ir pakelia tonusą, prabudina ryte, suteikia žvalumo ir energijos.

Kalbant apie kavos, kaip ir kitų maisto produktų ar gėrimų vartojimą, reikėtų atkreipti į esminį žodį - saikas. Ne veltui iš kartos į kartą perduodama liaudies išmintis teigia: „Kas per daug, tas nesveika.“ Jei kažko vartojama per daug ar sąmoningai kokio maisto produkto visiškai atsisakoma, organizmas nukenčia. Bet sugrįžkime prie kavos. Koks yra normalus kavos kiekis žmogui per dieną?

Gydytojai rekomenduoja apsiriboti 2-3 kavos puodeliais, priklausomai nuo organizmo reakcijos ir pajėgumo. Vieni gali kavą gerti tarsi vandenį, o kiti jau po poros puodelių pajunta skrandžio sudirgimą ar labiau „plazdančią“ širdį. Tad kiekvienas, priklausomai nuo savo sveikatos, turi apsibrėžti, koks yra tas saikingas kavos kiekis.

Kava kenkia ar padeda?

Deja, bet vienareikšmiško atsakymo nėra. Neigiamas kavos poveikis gali pasireikšti tada, kai per dieną suvartojama daugiau nei 3 puodeliai kavos. O teigiamą kavos įtaką organizmui galite pajusti ir išgerdami vieną kavos puodelį per dieną.

Teigiamas kavos poveikis:

• Didina darbo našumą. Matyt, daugelis žino, kad kava mažina mieguistumą, suteikia žvalumo, budrumo, leidžia greičiau susikaupti.
• Skatina plaukų augimą. Kava stimuliuoja plaukų folikulų augimą ir apsaugo juos nuo pažeidimų. Tiesa, visgi plinkantiesiems kava nepadės.
• Kava apsaugo nuo alkoholio sukeliamos kepenų cirozės, taip pat mažina tikimybę susirgti II tipo cukriniu diabetu, Parkinsono liga, mažina ir akmenų atsiradimo tulžyje ir inkstuose riziką.
• Kavos tirščių masažas padeda išlaikyti stangrią odą ir apsaugo nuo celiulito susidarymo. Tai efektyvi priemonė, padedanti kovoti su didžiausiu moterų odos priešu - celiulitu.

Kavos šveitiklio receptas

Ko reikės?

• 80 g maltos kavos;
• karšto vandens;
• 2-3 šaukštų skysto medaus / 2-3 šauktų alyvuogių aliejaus ir 4 lašelių citrusinių vaisių eterinio aliejaus.

Kaip pasigaminti?

Kavą užpilkite karštu vandeniu. Vandens pilkite tiek, kad gautųsi tiršta masė. Į ją įmaišykite kelis valgomuosius šauktus medaus. Jei turite jautrią odą, medų keiskite keliais alyvuogių aliejaus šaukštais. Viską gerai išmaišykite ir įlašinkite 4 lašelius citrusinių vaisių (citrinų, apelsinų ar greipfrutų) eterinio aliejaus.

Kaip naudoti?

Sukamaisiais judesiais įtrinkite gautą kavos tirščių masę į kojas (ypač šlaunis). Išmasažuokite ir nuplaukite šiltu vandeniu. Po procedūros išsitepkite odą drėkinamuoju kremu.

Neigiamas kavos poveikis:

• Kofeinas didina kraujospūdį, arterijų sienelių standumą ir mažina arterijų susitraukimo ir išsiplėtimo gebą. Taigi per didelis kavos kiekis gali paskatinti širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą.
• Per dažnas kavos vartojimas gali sukelti osteoporozę (kaulų tankio mažėjimą). Kava skatina kalcio pasišalinimą iš organizmo, tad itin dažnai besimėgaujantiesiems kava reikėtų vartoti daugiau produktų, kuriuose gausu kalcio.
• Kava gali sukelti nerimą, nervingumą ir nemigą. Kofeinas dirgina nervų sistemą, tad net ir nedidelis kavos kiekis vakare gali sutrikdyti įprastą miego ritmą.
• Daug kavos dienos metu išgeriantys žmonės gali tapti irzlūs, jausti nepagrįstą nerimo jausmą, imti nervintis dėl nereikšmingų dalykų.
• Žmonėms, turintiems jautresnį skrandį, kava gali sukelti rėmens graužimą.
• Kava gali padidinti persileidimo riziką, todėl besilaukiančioms moterims nerekomenduojama per dieną išgerti daugiau nei 1-2 puodelių kavos. O geriausia nėštumo ir kūdikio maitinimo laikotarpiu iš viso atsisakyti kavos arba gerti kavą be kofeino.

Kas nutinka organizmui išgėrus puodelį kavos?

1. Po 10 minučių: kofeinas patenka į kraujotaką, priverčia sparčiau plakti širdį ir padidina kraujo spaudimą.
2. Po 20 minučių: pagerėja koncentracija, tampa lengviau priimti sprendimus ir susidoroti su užduotimis ar problemomis. Kofeinui pasiekus adenozinų receptorius, ryškiai sumažėja nuovargio jausmas. Jaučiamės budrūs ir darbingi.
3. Po 30 minučių: į kraują išmetamas didelis adrenalino kiekis. Dėl to dar labiau padaugėja energijos, taip pat išsiplečia vyzdžiai. Padidėja raumenų aprūpinimas krauju, padidėja ištvermė - šiuo etapu itin naudinga užsiimti sportu.
4. Po 40 minučių: padidėja serotonino kiekis. Serotoninas vadinamas geros nuotaikos ir laimės hormonu, todėl pagerėja nuotaika.
5. Po 3 valandų: energijos lygis krenta.
6. Po 4 valandų: dėl didelio energijos išsiskyrimo imami deginti organizmo riebalai.
7. Po 6 valandų: nors kavos poveikis organizmui jau pasibaigęs, kūnas ją vis dar perdirba. Pasireiškia šlapimą varantis poveikis.

Kada geriausia gerti kavą?

Kofeino pliūpsnis kai kam tiesiog privaloma rytinio ritualo dalis. Tačiau kuriuo metu geriausia gerti kavą, žino tik nedaugelis… Mokslininkai tikina, kad kavos skanauti reikėtų tuomet, kai streso hormono kortizolio lygis organizme būna kuo mažesnis.

Trumpai tariant, jei norite, jog kavos poveikis iš tiesų būtų jaučiamas, turėtumėte atkreipti dėmesį į savo organizmo ypatybes. Kai organizme pakyla kortizolio kiekis, esame energingi ir darbingi, todėl tuo metu išgertas kavos puodelis mums neduos apčiuopiamos naudos. Kaip teigia sveikatos mokslų atstovas Stevenas Milleris, didžiausią piką kortizolis mūsų organizme pasiekia 8-9 val. ryto, taip pat jis yra didesnis nei vidutinis 12-13 val. ir 17.30-18.30 val.

Taigi idealus metas skanauti kavos - 9.30-11.30 val., kai kortizolio kiekis pradeda kristi žemyn. O pasak Nacionalinės sveikatos tarnybos Didžiojoje Britanijoje, geriausias laikas gerti kavą yra nuo 14 iki 16 valandos. Šiuo atveju remiamasi kitais potyriais, tiksliau - darbuotojų tvirtinimu, mat šiuo metu jie jautėsi labiausiai pavargę.

Visgi derėtų nepamiršti, kad kavos poveikis organizmui mokslininkų vertinamas prieštaringai. Stebėkite save ir nepamirškite, jog kofeino perdozavimas veikia sveikatą.

---