pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Pilnaverčio maitinimo svarba šunims naudojant sausą pašarą

Tinkama mityba yra gyvybiškai svarbi visų gyvūnų, įskaitant šunų, sveikatai. Šunų mityba yra esminis faktorius jų sveikatai, gyvybingumui ir gyvenimo kokybei užtikrinti. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių šunų maisto variantų yra sausas maistas šunims.

Pats žodis „subalansuota“ viską pasako apie šunų mitybą. Tai reiškia, kad pašaras turi atitikti šuns mitybos, augimo ir energetinius poreikius. Šunų mityba labai priklauso nuo šuns veislės, amžiaus, jo augimo etapų. Dirbantiems pasienio postuose šunims, dalyvaujantiems varžybose, traukiantiems kinkinius reikia ypač daug energijos, nes jie daug jos išeikvoja atlikdami savo darbą. Visai kitokį energijos poreikį turi namuose gyvenantys ir ant sofutės dažnai pasnaudžiantys keturkojai.

Subalansuoto pašaro sudėtis ir savybės

Šuo yra mėsėdis gyvūnas, todėl turėtų gauti medžiagų, kurios patenkina mėsėdžio poreikius. Visų pirma, pašare turėtų būti visaverčių baltymų. Labiausiai tinka gyvūninės kilmės, gauti iš mėsos ar žuvies. Šunų organizmas prisitaikęs įsisavinti reikiamas medžiagas iš gyvūninės kilmės baltymų, nes jų virškinamasis traktas trumpesnis lyginant su žolėdžiais. Geriausia šunims kai baltymai yra aukštos biologinės vertės: labiausiai tinka nuriebintos mėsos, kurių įsisavinamumas apie 90 proc., žuvų miltai, kuriuose yra 72 proc. baltymų, o šuo sugeba įsisavinti net 91 proc. jų.

Pašare šunims taip pat turėtų būti riebalų. Žuvų taukai pagal riebiųjų rūgščių kiekį yra patys tinkamiausi, nes juose yra daugiausiai nesočiųjų riebiųjų rūgščių, tokių kaip, omega-3 ir omega-6. Subalansuoto pašaro sudėtyje būtini reikalingi mineralai ir vitaminai. Šuo šiandien visgi ne laukinis padaras, kuris visų vitaminų ir mineralų gaudavo medžiodamas, ėsdamas įvairius augalus ir uogas. Pasirūpinti, kad ėdale būtų šuniui reikalingų vitaminų ir mineralų šių dienų šeimininko pareiga.

Kaip pasirinkti tinkamą pašarą?

Rinkdamasis pašarą savo šuniui, pirmiausia šeimininkas turi atsižvelgti į augintinio veislę, dydį, aktyvumą, pagal pašaro sudedamąsias dalis įvertinti jo energetinę vertę. Pastarąją nulemia sudėtyje esantys baltymai, riebalai, angliavandeniai, taip pat žaliavos, iš kurių šuo gauna šias maistines medžiagas. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kaip apdoroti į pašaro sudėtį įeinantys angliavandeniai.

Kokybiško sauso maisto šunims gamintojai siūlo didelę įvairovę maisto, paruošto pagal kiekvieno šuns poreikius, tad galite rinktis maistą pagal augintinio kailio spalvą, sveikatos reikalavimus, amžių, aktyvumo lygį. Veterinarinis šunų maistas dažnai turi sudėtingesnę receptūrą, kurioje atsižvelgiama į konkretų sveikatos sutrikimą ar ligą. Dažnas, ypač vyresnio amžiaus, augintinis susiduria su kepenų, inkstų, širdies ligomis. Tarp plataus pašarų pasirinkimo rasite Jūsų augintiniui tinkamą.

Sausas ar šlapias pašaras?

Šunelį galite šerti tiek sausu, tiek šlapiu (konservuotu) maistu. Sausas pašaras sudarytas iš mažų granulių, tad jį paprasta normuoti, o konservuotas maistas yra lengvai sukramtomas ir ypač mėgstamas šuniukų.

Alternatyvūs šėrimo būdai

Mano manymu, tokie šeimininkai, kurie taiko „Raw“ (šuns šėrimas žalia mėsa, subproduktais ir kaulais) ar „Barf“ (šuns šėrimas žalia mėsa, praturtinant racioną košėmis, žolėmis ir uogomis) sistemas iš dalies viską daro teisingai, toks šuns šėrimas jam yra naudingas. Tiesa, taikant minėtąsias sistemas, ne visada paprasta užtikrinti, kad mėsa būtų kokybiška. Išvykus į parodą atsiranda papildomų problemų, kur laikyti arba iš kur parodos vietoje gauti kokybiškos mėsos, kur virti košes, kaip užtikrinti, kad pašaras nesugestų. Papildomai visada reikia duoti vitaminų ir mineralų, kurių dozes reikia sekti. Tokį pašarą labai sunku tinkamai subalansuoti, kad šuo gautų visko, ko jam reikia.

Aš pats savo auginamus didžiuosius šveicarų zenenhundus šeriu vienu subalansuotu sausu ėdalu „Quattro Delicatezza“, kuris sudaro 2/3 dienos raciono. Jei šuo gerai jaučiasi, tuomet dėl to galvos sukti nereikėtų.

Šėrimo rekomendacijos pagal amžių

  • Nuo gimimo iki 2 mėnesių: Jei esate atsakingi už dar labai jauno šuniuko priežiūrą pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais, ko gero, žinote, kad labai svarbu yra sukurti tinkamą mitybos režimą. Nuo gimimo iki 12 mėnesių amžiaus šuniukams reikalinga speciali mityba. Perėjimas iš pieno mitybos į maitinimąsi kietu maistu yra laipsniškas procesas, vadinamas šuniukų nujunkymu. Jis paprastai prasideda šuniukui esant 4 savaičių amžiaus. Tuomet šuniuką po truputį galite pradėti šerti sausu pašaru. Pradžioje rekomenduojama jį užpilti šiltu vandeniu ir leisti išbrinkti. Taip stipriau atsiskleidžia pašaro skonis ir kvapas, o šuniukui lengviau sukramtyti granules.
  • Šuniukai nuo 3 iki 12 mėnesių: Nuo 8-12 savaičių amžiaus šuniukai paprastai pradedami šerti specialiai tokio amžiaus gyvūnams skirtu sausu pašaru. Renkantis pašarą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pasirinktas pašaras sudėtyje turėtų didesnį baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį, kurios augančiam šuniukui suteikia dar daugiau energijos ir stiprina organizmą. Svarbu paminėti, kad toks specializuotas pašaras gali padėti priaugti svorio, kas yra labai svarbu augantiems jaunikliams.
  • Suaugę šunys: Pašarų įvairovė suaugusiems šunims yra viena didžiausių. Renkantis pašarą reikėtų atkreipti dėmesį į šuniuko veislę, turimas alergijas ir augintinio fizinį aktyvumą. Siekiantiems puoselėti augintinio kailį reikėtų rinktis specializuotą pašarą pritaikytą baltakailių, juodakailių ar rudakailių šunų veislėms.

Pašaro normos

Vienas svarbiausių sprendimų, kurį turi priimti šeimininkas - nuspręsti, kiek gramų maisto duoti šuniui kiekvieną dieną. Kiekvienas šuo - individualus, todėl ir jo mitybos poreikiai turi būti nustatyti remiantis konkrečiomis jo savybėmis. Įprastai suaugusio šuns maisto norma atitinka 2-3 % jo kūno svorio, kuri dalijama į dvi dienos porcijas. Suaugusio gyvūno ėdalo norma neišvengiamai priklauso nuo Jūsų išrinkto pašaro kokybės. Kai kurie jų yra kaloringesni nei kiti ir gali paskatinti mažiau aktyvų augintinį tukti. Visada svarbu sekti gyvūno sveikatos būklę.

Tad tiksli pašaro norma priklauso nuo keleto veiksnių: veislės, svorio, amžiaus, sveikatos būklės bei aktyvumo lygio. Išsamią šėrimo lentelę visada galite matyti ant pasirinkto ėdalo pakuotės - ten rasite tikslias porcijas pagal skirtingą svorį ir recepto kaloringumą.

Pirmosiomis keturiomis gyvenimo savaitėmis jaunikliai turi būti maitinami mamos pienu arba pieno pakaitalu šuniukams. Pradėjus nujunkymo procesą, pamažu duokite sauso pašaro, išmirkytu piene ar vandenyje. Greitesnė jauniklių medžiagų apykaita ir didesnis augimo greitis reikalauja daugiau kalorijų, todėl, pradėjus šerti tik sausu pašaru, porcija turėtų atitikti 5-10 % kūno svorio. Gyvūnui augant, ji turėtų būti nuosekliai mažinama iki vidutinės suaugusio augintinio 2-3 % normos.

Padidėjusį kalytės energijos poreikį reikėtų patenkinti didinant pašaro kiekį po 10 % kas septynias dienas nuo penktosios nėštumo savaitės. Kalės nėštumas taip pat yra vienas iš sveikatos rodiklių, lemiančių mitybos pokyčius. Daugiau energijos reikia ir laktacijos periodu.

Šėrimo dažnumas

Pasirinkus tinkamą ėdalą bei apskaičiavus jo porcijas, reikia nuspręsti, kiek kartų per dieną šersite savo augintinį. Jei šuo yra sveikas, nuolat palikti maisto gyvūno indelyje nereikia - jį sausu pašaru užtenka maitinti du kartus per dieną. Jei gyvūnas turi sveikatos sutrikimų, kiekvienu atveju svarbu vadovautis veterinarijos gydytojo nurodytomis rekomendacijomis.

Svarbu atsiminti

  • Visavertė ir subalansuota mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių kokybišką keturkojo gyvenimą.
  • Dėl prastos mitybos gali nusilpti imunitetas, sumažėti aktyvumas, jis gali tapti mažiau judrus, tingus, jautrus įvairioms ligoms.
  • Kiekvieno jų mitybos poreikiai yra skirtingi, tad tik atidžiai įvertinus keturkojo sveikatos būklę, atsižvelgus į amžių, veislę ir aktyvumą, pavyks pritaikyti labiausiai tinkantį pašarą.

Prieš priimant sprendimą dėl pašaro ir mitybos įpročių, kuriuos formuosite, rekomenduojama apsilankyti pas veterinarijos gydytoją, kuris įvertins Jūsų augintinio savijautą. Pastebėjus sveikatos sutrikimų, specialistas gali skirti veterinarinę dietą, kuri palengvins ligos simptomus ar gydymo eigą. Suaugusiam, antsvorio turinčiam keturkojui gali tekti išbandyti dietinį maistą šunims, kuris turi mažiau riebalų.

Tikriausiai kiekvienas sutiks, kad subalansuota mityba - raktas į sveiką gyvenimą. Kokybiški produktai, naudingų maistinių medžiagų gausa ir reguliarus valgymas prisideda prie geros nuotaikos, produktyvumo ir fizinės formos palaikymo.