Kiek daugiau nei prieš dešimtmetį Marijampolėje, buvusios „Rimi“ (dabar „Norfos“) automobilių stovėjimo aikštelėje, įsikūręs ūkininkų turgelis tapo miesto gyventojų mėgiamu ir lankomu.
Ūkininkai čia atgabena įvairiausių kaimiškų gėrybių: duonos, medaus, pyragų, sūrių, įvairiausių daržovių ir vaisių. Neseniai dar vienas ūkininkų turgelis ėmė veikti ir kitoje Marijampolės vietoje - „Maxima“ aikštelėje, Bažnyčios gatvėje.
Sultys tiesiai iš ūkio
„Mes turime sulčių spaudyklą, tad iki pat lapkričio spaudžiame sultis visiems, o ir patys iš savo užaugintų vaisių bei daržovių jas gaminame. Patys užsiauginame avietes, moliūgus, pomidorus, o morkas, burokėlius, obuolius perkame iš ūkininkų ir sodininkų. Spaudžiame sultis ir iš egzotiškų vaisių.
Kai orai atšalo, žmonės labai perka apelsinų sultis su imbieru. Daug kas mėgsta obuolių - aviečių, burokėlių sultis. Jos be jokio pridėtinio cukraus - visiškai natūralios. Kai kas nusiperka litrą sulčių, kuris kainuoja 1,5 euro, kai kas - tris ar visus penkis.
Į turgelį atvykstame trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais“, - visą laiką maloniai šypsodama pasakojo daili pardavėja.
Natūralus medus iš Vištyčio regioninio parko
Gausiai medumi nukrauto stalo šeimininkė Angelė Kisieliauskienė pasakoja: „Mūsų šeimos ūkio bitutės yra Vištyčio regioninio parko teritorijoje - nektaras natūralios gamtos, ten surenkame ir žiedadulkes. Turime apie 100 avilių.
Šiemet medučio buvo truputėlį mažiau nei pernai, bet skųstis negalim. Medų baigiam sukti iki rugsėjo pradžios, paskui reikia leisti bitutėms pasiruošti žiemai, jas pamaitinti. Medus ir jo produktai - tai maistas, vaistas bei grožio šaltinis“.
Bitininkė tikina, kad žmonės ypač linkę ieškoti liepų, aviečių medaus, nors iš tiesų gryno jo tiesiog nebūna. „Patikimiau pirkti ne skystą, o jau sustandėjusį medų su “debesėliais“, kuriuos kai kas vadina medaus grietinėle“, - sako bitininkė. Ji medutį pardavinėja už puslitrį prašydama 4 eurų.
Tradicinė duona iš senovinio pečiuko
Prie naminės duonos prekystalio užkalbintas pirkėjas tikino, jog dabar ėmė valgyti tik tikrą ruginę duoną, nes ji sveikesnė, yra natūralaus raugo.
„Perėmiau duonos kepimo paslaptis ir tradicijas iš senelių. Tuo užsiimu jau apie ketverius metus. Viską darau savo rankomis - tai ilgas ir sunkus procesas, bet man patinka.
„Sūduvių kiemo duoną“ kepu tikrame senoviniame malkomis kūrenamame pečiuje, raugą brandinu ąžuoliniame kubile, akmeninėmis girnomis grūdus susimalu - visas procesas vyksta senoviškai, kelias dienas užtrunka vieną kepalą iškepti. Nelengvai gimsta ši tikra ruginė senoviška duona.
Rugius ir kviečius perku iš ūkininkų, visi produktai - tik natūralūs. Kepu ne tik duoną, bet ir baltus, minkštus pyragus - tokius, kaip būdavo kadaise. Pastebėjau, kad marijampoliečiai labiau pyragus mėgsta, nors kitur žmonės labiau duoną perka“, - tikino duonos pardavėjas.
Kilogramas naminės duonos kainuoja nuo 2,50 eur iki 3,90 eur, pyrago - 4 eurai.
Šviežia žuvis iš Kintų
Prie vitrinos pilnos žuvų visada gausu pirkėjų. Ši žuvis - iš Kintų. Šviežia, sūdyta, rūkyta - kokios tik nori.
Jauna pardavėja sparčiai sukasi, nes jei kiek lėčiau - tuoj pat susidarytų ilgoka eilutė. Pasirinkimas tikrai didelis: sviestžuvės, lašišos, skumbrės, šamukai, unguriai, jūrinės lydekos, karšiai, karpiai, seleva, silkės…
„Mano uošviai žuvimi prekiauja jau daugiau kaip 10 metų, aš - apie 7 metus. Marijampoliečiai tiesiog „išprotėję“ dėl upėtakio gabalų. Karšis ypač patinka vyrams prie alaus, o į salotas labiausia tinka jūrinis ešerys, „kapitonas“ ir jūrinė lydeka.
Ypatingas šventinis patiekalas - tai riebus marių ungurys, juos žmonės perka tik išskirtinėmis progomis. Artėjant šventėms, pasipila ir specialūs užsakymai. Prieš šventes visada susidarau pageidavimų sąrašus ir, kad žmonėms nereikėtų eilėje stovėti, jiems suruošiu užsakymų krepšelius.
Rūkytą žuvį žmonės užsisako prieš savaitę, o sūdytą silkę net prieš 3 savaites.
Mėsos gaminiai pagal tradicinius receptus
Jų išties nemaža įvairovė: lašinukai, dešros, naminiai vyniotiniai, karkutės, šaltiena, kepenų paštetas, rūkyti viščiukai…
„Vyresni žmonės ypač perka šaltieną ir paštetą, nes sako, kad jiems primena tą tikrą kaimišką skonį, koks būdavo senovėje. Jaunimas labai perka rūkytus lašinius. Kai šventės, žmonės tiesiog „iššluoja“ mėsos vyniotinius.