Juodoji arbata - tai viena iš populiariausių arbatos rūšių, pasižyminti ryškiu skoniu ir aromatu. Ji gaunama iš Camellia sinensis augalo lapų, kurie po surinkimo pereina per fermentacijos procesą. Skirtingai nei žalioji arbata, juodoji arbata yra visiškai oksiduojama, tad jos lapai įgauna tamsią spalvą ir stiprų skonį.
Juodosios arbatos gamybos procesas
Pagaminti juodajai arbatai reikia kelių etapų: pirmiausia arbatos lapai yra surenkami ir išdžiovinami, kad pašalintų drėgmę. Tada lapai ritinėjami, kad išsilaisvintų jų sultys. Po to jie oksiduojami - lapai yra paliekami džiūti ore, kur jie reaguoja su deguonimi, ir tokiu būdu vyksta fermentacija. Šis procesas suteikia arbatai stiprumo ir aromato.
Juodosios arbatos istorija
Juodosios arbatos istorija siekia tūkstantmečius - ji turi gilias šaknis Azijoje, ypač Kinijoje ir Indijoje. Pirmą kartą juodoji arbata buvo atrasta Kinijoje, kur, pasak legendų, arbatos lapai netyčia buvo palikti ilgiau, tad pradėjo oksiduotis ir įgavo tamsią spalvą. Juodoji arbata pradėjo populiarėti tiek Kinijoje, tiek kitose Azijos šalyse, o vėliau išplito į Europą ir kitas pasaulio dalis.
16 amžiuje arbata tapo prekybos objektu ir Europoje įgavo didelio susidomėjimo. 17 amžiuje olandai ir britai pradėjo importuoti arbatą į Europą, o Britanija netgi sukūrė savo arbatos gėrimo tradicijas. Šiuo metu juodoji arbata yra labai svarbi kasdieninio gyvenimo dalis tiek Azijoje, tiek Vakarų šalyse. Skirtingos šalys turi savo tradicijas, susijusias su arbatos paruošimu ir gėrimo ritualais. Pavyzdžiui, Indijoje labai populiarus masala chai, prieskonių arbata, o Jungtinėje Karalystėje įprasta gerti arbatą su pienu.
Juodosios arbatos nauda sveikatai
Juodoji arbata ne tik skani, bet ir naudinga organizmui. Ji turi daugybę maistinių medžiagų ir antioksidantų, kurie gali padėti išlaikyti gerą sveikatą. Vienas pagrindinių juodosios arbatos privalumų - jos gebėjimas stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą. Be to, juodoji arbata turi antioksidacinių savybių, kurios padeda kovoti su laisvaisiais radikalais ir mažina oksidacinį stresą organizme. Juodoji arbata taip pat teigiamai veikia virškinimo sistemą. Ji gali pagerinti žarnyno veiklą ir padėti kovoti su virškinimo sutrikimais, tokiais kaip vidurių užkietėjimas ar pūtimas.
Antioksidacinės savybės
Juodoji arbata yra puikus antioksidantų šaltinis, kurie daro didelę įtaką tavo sveikatai. Vienas iš pagrindinių antioksidantų, esančių juodojoje arbatoje, yra flavonoidai, kurie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais organizme. Laisvieji radikalai yra molekulės, galinčios pažeisti ląsteles ir prisidėti prie senėjimo bei įvairių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, atsiradimo. Be flavonoidų, juodojoje arbatoje taip pat yra teaflavinų ir tearubiginų, kurie yra specifiniai antioksidantai, susidarantys per arbatos lapų oksidacijos procesą. Dėl šių savybių juodoji arbata gali padėti stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, mažinti kraujospūdį, kontroliuoti cholesterolio lygį ir netgi gerinti kraujotaką.
Juodoji arbata ir žarnyno veikla
Juodojoje arbatoje esantys polifenoliai gali padėti palaikyti sveiką žarnyną, skatindami gerųjų bakterijų augimą bei slopindami blogųjų bakterijų, tokių, kaip salmonelės, augimą. Be to, juodoji arbata turi antimikrobinių savybių, kurios naikina kenksmingas medžiagas bei pagerina žarnyno bakterijas ir stiprina imunitetą, nes padeda atkurti virškinamojo trakto gleivinę. Juodoji arbata savyje turi polifenolių, skatinančių gerųjų bakterijų dauginimąsi ir neleidžiančių plisti blogosioms žarnyno bakterijoms. Dėl šio savo poveikio juoda arbata skrandžiui, žarnynui, nuo viduriavimo gali būti vertinga.
Poveikis kraujospūdžiui
Atlikti tyrimai parodė, jog asmenims, kurie 6 mėnesius kasdien išgerdavo po 3 puodelius juodosios arbatos, žymiai sumažėjo sistolinis bei diastolinis kraujospūdis.
Poveikis cholesterolio kiekiui
Tyrimai parodė, jog juodosios arbatos gėrimas gali sumažinti MTL cholesterolio kiekį. Asmenų, išgėrusių per dieną penkis puodelius arbatos, ir kurių cholesterolio kiekis kraujyje šiek tiek padidėjęs, - cholesterolio kiekis sumažėjo 11 proc.
Kitos naudingos savybės
Sakoma, kad dar juodoji arbata gali padėti susikoncentruoti, būti budresniu - tokiomis savybėmis šį gėrimą, galimai, apdovanoja jame esantys kofeinas ir L-Teaninas. Nors juodoji arbata sveikatai akcentuojama labai dažnai, tačiau nepamirškime grožio sektoriaus. Remiantis įvairiais šaltiniais, sudėtyje esantys vitaminai A, D, E bei kitos vertingos medžiagos padeda atgaivinti odą, ją pamaitinti, juodoji arbata plaukams suteikia sveiko blizgesio. Juoda arbata akims, tiksliau - paakiams - gali padėti mažinti ratilus, patinimą, tamsumą.
Juodosios arbatos rūšys
Yra įvairių juodosios arbatos rūšių, kurios skiriasi ne tik skoniu, bet ir paruošimo būdu, taip pat auginimo regionais. Pavyzdžiui, Assam arbata, kilusi iš Indijos, pasižymi stipriu, intensyviu skoniu ir ryškia spalva. Darjeeling arbata, taip pat kilusi iš Indijos, yra šviesesnė ir subtilaus skonio, su gėlių ir vaisių aromatu. Ši arbata dažnai vadinama „šampanu tarp arbatų“ dėl savo unikalumo ir lengvumo. Ceylon arbata, kilusi iš Šri Lankos, yra gerai žinoma dėl savo gaivaus, šiek tiek citrusinio skonio ir yra dažnai vartojama tiek šilta, tiek šalta. Keemun arbata iš Kinijos pasižymi švelniu, dūminiu skoniu ir kartais net medaus ir šokolado natomis.
Juodosios arbatos paruošimas
Juodosios arbatos paruošimas gali atrodyti paprastas, bet jis reikalauja kelių svarbių detalių, kurios užtikrina geriausią skonį ir aromatą. Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į vandens temperatūrą. Juodoji arbata geriausiai paruošiama su vandeniu, kuris užviręs ir atvėsęs iki 90-100 °C temperatūros. Kitas svarbus aspektas yra arbatos lapelių kiekis. Paprastai rekomenduojama naudoti apie 1 arbatinį šaukštelį (3-4 g) lapelių puodeliui, bet norint stipresnio skonio, galima padidinti šį kiekį.
Arbatos paruošimas prasideda užvirus vandeniui. Po to, į indą ar puodelį dedama arbata, užpilama karštu vandeniu ir leidžiama užplikti nuo 3 iki 5 minučių. Užtrunkant ilgiau, arbata bus stipresnė. Galų gale, jei nori sukurti kitokį skonį, gali pridėti pieno, medaus ar citrinos, taip pat išbandyti įvairius prieskonius, tokius kaip cinamonas, imbieras ar gvazdikėliai. Tokiu būdu galima pasiekti įvairių skonių derinių, priklausomai nuo tavo nuotaikos.
Juodosios arbatos klasifikacija
Gaminant juodąją arbatą, lapeliai specialiai maigomi, gniaužomi, ritinėjami, to tikslas - pažeisti lapo odelę bei ląsteles, kad deguonis vienodai pasiektų visas lapo vietas ir galėtų oksiduoti enzimus. Taip vyksta fermentacija juodoje arbatoje, ji pageidaujama greita ir tolygi.
Kinai savo arbatų beveik neskirsto į klases. „Golden Monkey“, Black Needle“, „Golden Snail“, „Keemun“, tai tradiciniai pavadinimai tuo pačiu nusakantys ir skinamą lapelį, ir jo fermentacijos procesą, ir galutinę pagamintos arbatos išvaizdą, ir net skonio profilį. Kartais šalia šalia klasikinių pavadinimų galima rasti raides „A“, „B“, „C“, jos nusako kokybės lygį.
Tuo tarpu britai, išvystę arbatos industriją Indijoje bei Šri Lankoje įvedė ir aiškią gradavimo sistemą, paremtą dviem visiškai ne britiškais žodžiais „Orange Pekoe“. Manoma, kad „Pekoe“ yra romanizuotas iš kiniškų dialektų žodžio baak-ho, biak-hou, pak-hau ir reiškia balti pūkeliai. Tai užuomina į dar neišsiskleidusius lapelius, kurie būna padengti baltais pūkeliais, ar plaukeliais. Tuo tarpu viena iš „Orange“ žodžio kilmės versijų sako, kad tai Nyderlandų karališkosios šeimos Orange-Nassau įtaka. Tais laikais jie turėjo prekybos arbata monopolį ir šį žodį vartojo kaip kokybės ženklą.
Taigi, „Orange Pekoe“ (OP), britai ėmė vartoti kaip standartinį apibrėžimą tam tikro skynimo, apdorojimo ir dydžio lapeliams. Jei lapelis gamybos metu sutrupa, atsijojus OP klasę, lieka BOP - Broken Orange Pekoe. Į arbatos maišelius dažnai pakuojami žemiausios klasės lapeliai, žymimi F (Fannings) arba D (Dust).
Klaidingai manoma, kad tai nuotrupos ir dulkės, likusios po aukštesnės kokybės arbatos gamybos.
- Nilgiri FOP - pilno lapo juodoji arbata, kurioje yra jaunų pumpurėlių.
- Darjeeling Thurbo FTGFOP1 - pirmojo derliaus juodoji arbata, lengva, gaivi, žolynų ir vaisių aromato.
Juodoji arbata ir kofeinas
Taip. Juodoji arbata, kaip ir žalioji, ulongo ar puerh arbatos, gaminama iš camellia sinensis augalo, tad kofeino ji turi ir, priklausomai nuo paruošimo būdo, gali stipriau ar švelniau tonizuoti. Pavyzdžiui, jei paruošite arbatos puodelį iš 10 g (3 arbatiniai šaukšteliai) arbatžolių, arbata tonizuos stipriau, o vienas šaukštelis arbatos puodeliui jums didelio tonizuojančio poveikio nesuteiks.
Juodoji arbata ir kitos arbatos
Faktas tas, jog tiek juodoji, tiek žalioji arbata yra pagamintos iš tų pačių arbatmedžio lapų, skiriasi tik lapelių apdirbimo procesas. Juodosios arbatos gamybai pasitelkiama oksidacija (būtent dėl šio proceso juodoji arbata įgauna tamsią spalvą bei sodrų skonį), o žaliosios arbatos lapeliai yra apdorojami taip, kad būtų išvengta oksidacijos proceso - dėl to lapeliai yra daug šviesesnės spalvos.
Žalioji arbata
Žaliojoje arbatoje gausu galingo antioksidanto EFCG (epigalokatechin-3-galato), kuris, nepaisant kitų arbatoje esančių polifenolių, laikomas stipriausiu bei labiausiai atsakingu už žaliosios arbatos teikiamą naudą sveikatai. Tyrimais nustatyta, jog EFCG gali slopinti vėžinių ląstelių dauginimąsi, sumažinti žalingą amiloidinių plokštelių poveikį, besikaupiančių Alzheimerio liga sergančių žmonių organizme, mažina uždegimo riziką, turi raminamojo poveikio. Šis antioksidantas gali pažeisti bakterijų ląstelių sieneles ir sumažinti tam tikrų virusų perdavimą.
Žalioji arbata gali stimuliuoti smegenų veiklą. L-teaninas, esantis žaliojoje arbatoje, padidina slopinančio neurotransmiterio GABA aktyvumą, kuris turi nerimą slopinančio poveikio, be to - padidina dopamino kiekį ir alfa bangų gamybą smegenyse (alfa bangos sklinda tuomet, kai žmogus atsipalaidavęs, nurimęs, paniręs į lengvą meditacijos būseną). Tyrimai rodo, jog kofeino ir L-teanino derinys gali turėti ypač stipraus poveikio smegenų funkcijai gerinti.
Žalioji arbata gali ne tik pagerinti smegenų veiklą, bet ir apsaugoti smegenis senstant. 2019 metais atliktame tyrime nustatyta, jog reguliariai arbatą geriančių asmenų kognityvinės (pažinimo) funkcijos yra geresnės. Paprastai kalbant, smegenys greičiau ir geriau apdoroja gaunamą informaciją. Žaliojoje arbatoje esantys katechino junginiai turi apsauginio poveikio neuronams, dėl to padeda užkirsti kelią Alzheimerio, Parkinsono ligoms ar demencijai.
Tie patys katechino junginiai, prisidedantys prie smegenų gerinimo funkcijos, atlieka dar vieną - bakterijų slopinimo f-ją, mažindami infekcijų riziką. Tyrimai rodo, jog žalioji arbata gali pagerinti jautrumą insulinui ir sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Remiantis 7 atliktų tyrimų, kuriuose dalyvavo beveik 287 tūkst. asmenų) duomenimis, žaliąją arbatą geriančių asmenų rizika susirgti diabetu sumažėjo 18 proc.
Žaliosios arbatos gėrimas skatina medžiagų apykaitą. Nors mokslininkai dar turi dvejonių, visgi tam tikri tyrimai rodo, jog šios arbatos gėrimas gali padėti reguliuoti svorio augimą. Atsižvelgiant į tai, jog tam tikri žaliosios arbatos junginiai gali padėti apsisaugoti nuo vėžio bei širdies ligų, logiška, jog ji gali lemti ir ilgesnį gyvenimą. Japonijoje atliktas tyrimas rodo, jog asmenys, per dieną išgeriantys maždaug 5 puodelius žaliosios arbatos, ženkliai sumažina mirties dėl širdies ligų tikimybę.
Žaliąją arbatą patartina atsakingai vartoti asmenims, kurių organizme trūksta geležies, kadangi arbatoje esantys katechinai gali paveikti geležies absorbciją.
Juodoji arbata
- Turi antioksidacinių savybių.
- Gali sustiprinti širdį.
- Gali sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.
- Pagerina žarnyno veiklą.
- Gali padėti sumažinti kraujospūdį.
- Gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje.
- Gali sumažinti vėžio riziką.
- Gali padėti susikaupti ir išlaikyti dėmesį.
Juodosios arbatos sudėtyje esantys teaflavinai teikia daug naudos sveikatai - šie polifenoliai gali apsaugoti riebalų ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Tyrimo metu buvo išaiškinta, jog teaflavinai gali sumažinti plokštelių susidarymo kraujagyslėse riziką, kadangi sumažina uždegimą bei padidina azoto oksido, kuris padeda kraujagyslėms išsiplėsti, kiekį. Taigi, juodoji arbata prisideda prie širdies bei kraujagyslių apsaugos.
Kadangi juodoji arbata yra labiausiai oksiduota arbatos rūšis ir joje gausu taninų, kurie turi rauginančių savybių, gausus juodosios arbatos vartojimas gali nulemti sunkesnį virškinimo procesą. Žmonėms, turintiems skrandžio problemų, reikėtų riboti šios arbatos gėrimą arba plikyti arbatžoles kuo trumpiau.
Taip pat juodojoje arbatoje yra daugiau kofeino, todėl šią arbatą atsargiai turėtų vartoti asmenys, jautrūs kofeinui. Nerekomenduojama per dieną išgerti daugiau kaip 4-5 puodelius juodosios arbatos, nes toks kiekis kofeino gali turėti blogos įtakos sveikatai.
Arbatos nauda
- Tiek žaliojoje, tiek ir juodojoje arbatoje gausu apsauginių antioksidantų, saugančių širdį.
- Tyrimai taip pat parodė, jog abiejų rūšių arbata buvo vienodai veiksminga padedant mažinti cholesterolio kiekį organizme.
- Abiejų arbatos rūšys padeda mažinti kraujospūdį.
- Tyrimų metu nustatyta, jog asmenims, gėrusiems 1-3 puodelius žaliosios arbatos per dieną, širdies priepuolio bei insulto rizika sumažėjo 36 proc., tuo metu gėrusiems po vieną puodelį - 19 proc. Juodosios arbatos atveju širdies priepuolio bei infarkto rizika sumažėjo 11 proc.
- Žaliojoje bei juodojoje arbatose yra visiems žinomo stimuliatoriaus kofeino, kuris stimuliuoja nervų sistemą, blokuodamas slopinamąjį neuromediatorių adenoziną, suteikia budrumo, gerina atmintį. Taip pat padeda išsiskirti nuotaiką gerinančius neurotransmiterius, tokius, kaip dopaminas bei serotoninas.
Žalioji ir juodoji arbata turi panašią naudą sveikatai, pavyzdžiui, didina budrumą ir saugo širdies bei smegenų sveikatą. Abiejose daug antioksidantų, tačiau skiriasi jų sudedamosios dalys. Viena iš jų nebūtinai yra „sveikesnė“ už kitą. Tiek žalioji, tiek juodoji arbata gaminama iš Camellia sinensis augalo lapų. Vienas iš skirtumų yra tas, kad juodosios arbatos lapeliai iš pradžių suvyniojami, o paskui oksiduojami (veikiami oro), o žaliosios arbatos - neoksiduojami. Dėl šios reakcijos juodosios arbatos lapeliai tampa tamsiai rudi, o žaliosios arbatos lapeliai išlieka žali. Juodosios ir žaliosios arbatos kofeino ir antioksidantų kiekis gali nežymiai skirtis, tačiau jų nauda sveikatai yra panaši.