Tikriausiai sunku būtų rasti žmogų, kuris nemėgsta picos - juk tai ne tik vienas spalvingiausių bei universaliausių maisto pasirinkimų pagal skonį ar mitybos ypatumus, bet ir populiariausias patiekalas pasaulyje! Picą mėgstame ir mes! Paskutiniu metu restoranuose siūlomų picų kokybe tenka vis dažniau nusivilti, o mintyse prabunda nuostabūs prisiminimai apie kelionę į Neapolį ir nuostabios picos laukimus eilėje prie L‘Antica Pizzeria da Michele durų.

Kaip bebūtų, tikimės, jog tą skonį dar tikrai teks gyvenime mums patirti bei labiau pažinti nuostabų Kampanijos regioną. O dabar, tenka verstis su tuo, ką galime pasigaminti savose virtuvėse. Ir patikėkit, ten galime paruošti puikių dalykų!

Picos, kaip maisto vargšams, istoriją tikriausiai girdėjome ne vieną kartą. Tačiau šis faktas labiau tinka ne pačios picos patiekalui, o tiesiog kepamoms flatbread duonelėms, kurias valstiečiai valgydavo vienas. Vėliau buvo pradėta jas pagardinti aliejumi ir po truputį pridėti kitų priedų.

Kad pirmoji pica buvo iškepta Italijoje yra nenuginčijamas faktas. Tačiau pirmą kartą žodis PICA buvo panaudotas šaltiniuose, parašytuose Gaeta miestelyje, Lazio regione. Tik praėjus šiek tiek laiko, pirma neapolietiška pica buvo išrasta 18 a. pabaigoje - 19 a. pradžioje, Neapolyje. Įdomu tai, jog jos sudėtyje buvo česnakas, aliejus, sūris, taukai ir druska. Kada tiksliai buvo pradėti naudoti pomidorai, kaip patiekalo pagardas, nėra žinoma.

Pica Margarita

Pasak legendos, į Neapolį atvykusi Karalienė Margarita pamatė gatvėje žmones valgančius papločius su pagardais. Vedina smalsumo pati šio patiekalo paragavo ir liko begalo sužavėta. Todėl picų kepėjo Raffaele Esposito ji paprašė sukurti kelias skirtingas picas būtent jai. Margaritą labiausiai iš visų variantų sužavėjo kepinys, kuriame atsispindėjo Italijos vėliavos spalvos: raudona (pomidorai), balta (mocarelos sūris) bei žalia (bazilikai).

To pasekoje, ši pica buvo pavadinta Pizza Margherita, o Italijoje pasklidus kalboms, jog tai karalienės mylimas maistas, patiekalas ne tik išpopuliarėjo visose šalyje, bet ir tapo kulinariniu paveldu.

Tiesa, tikroji neapolietiška pica yra kepama ant plono tešlos pagrindo sudėjus San Marzano pomidorus, kurie auga Vezuvijaus kalno papėdėje, Mozzarella di Bufala Campana sūrio, šviežio baziliko, druskos bei ypač tyro alyvuogių aliejaus. Autentiška pica yra kepama plytų krosnyje, kūrenamoje malkomis. Visas kepimo procesas vyksta žaibiškai - iki 90 sekundžių, nes krosnies viduje esanti temperatūra sieka beveik 500 Celsijaus laipsnius!

Picą visame pasaulyje išgarsino italų emigrantai, išvykę į Jungtines Amerikos Valstijas. Taip ilgainiui susikūrė didieji picos restoranų tinklai, buvo išrastos Čikagos stiliaus picos ir begalė jų variantų. Pats patiekalas ne tik tapo pačiu populiariausiu pasaulyje, bet ir įgavo greitojo maisto etiketę.

Tiesa, kol mokslininkai abejoja picos, siūlomos vakarų parduotuvėse ar restoranuose, nauda, Italijoje buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, jog pasimėgavimas šiuo patiekalu turi daugiau teigiamų sveikatai savybių, nei neigiamų. Iš tiesų, paskutiniu metu mūsų namuose pica yra patiekalas, kurį dažniausiai valgome tuomet kai šaldytuve mėtosi įvairūs likučiai - juos mielai sumetam ant naminės tešlos ir mėgaujames skoniais.

Turėjo praeiti nemažai laiko, kol pagaliau galutinai išradom sau priimtiniausią picos gamybos namuose būdą. Kad ir kaip norėtume jas kepti kuo autentiškiau, turim suvokti, kad namuose yra tik orkaitė ir iš alkio susitraukę skrandžiai, tad veikti reikia turimomis galimybėmis.

Tačiau ištobulinti varinatai pasiteisino, ir dabar mieliau picas gaminam namuose (na, bent jau tol, kol negalime grįžti į mylimą Italiją), o publikuodami nuotraukas asmeniniuose socialiniuose tinkluose esam sulaukę klausimų iš kokio restorano vakarienei užsisakome picas! Esmė ta, kad tokias picas ir jūs galite užsisakyti… savo namuose! Procesas smagus, įvairus ir kiekvienam pritaikomas pagal skonio poreikius. Nebijokite į gaminimo sūkurį įtraukti vaikų, mylimųjų.

Mūsų siūlomų picų receptai yra tiesiog skanios ingredientų kombinacijos. Taip pat mėgstame kai picos nebūna tobulos formos. Turėdami pomidorų padažo bei pagrindo receptus, visus viršaus priedus laisvai galite rinktis pagal save ir ruošti visiškai Italija kvepiančias picas, arba dėlioti savo variantus, kuriuos pamatę italai pašiuprtų. Mes skonius renkamės pagal nuotaikas, tuomet ir mūsų pilvukai laimingi, ir italai nemato ką mes čia išdarinėjam.

Svarbu atminti picos ingredientų dėliojimo eigą: pagrindas, padažas, sūris… o po to jau tegul reiškiasi vaizduotė.

• Nekepkite žalių žolelių kaip bazilikai ar gražgarstė - juos dėkite tik ant iškepusios picos.
• Iškepusios picos kraštelius iš karto aptepkite alyvuogių aliejumi.
• Kepant orkaitėje taip pat labai svarbi kepimo funkcija su vėjeliu - taip pica ne tik greitai iškeps, bet ir bus traški, sultinga bei gardi. Taip pat nepamirškite užmesti akies į kepimo procesą.

Patiekiam jums net tris picos skonius, kuriuos patys dažniausiai gaminame namuose. Tad laisvai galite pasirinkti - gaminti mūsiškius variantus ar pasiruošti tai, ką patys mėgstate.

Padažo bei picos pagrindo receptą rasite apačioje. Štai ir viskas. Šiai picai naudokite sūrius pagal pomėgius: čederio, fermentinį, parmigiano - reggiano, brie.

Naminis Picos Paplotis / Pomidorų Padažas bei Kepimo Subtilybės

Picos 2 picoms (30 cm skersmens). Pagaminimo laikas: 1 hour 30 minutes

Ingredientai:

Picos tešla:

• 335 gr. miltų (00 tipo)
• 225 gr. vandens
• 7 gr. sausų mielių
• Šaukštas cukraus
• 3 gr. druskos
• Sauja manų kruopų
• 2 šaukštai alyvuogių aliejaus

Pomidorų padažas:

• 100 gr. pomidorų pastos
• 4 gr. alyvuogių aliejaus
• 2 gr. druskos
• 1 gr. džiovinto raudonėlio
• 2 gr. cukraus

Picos patiekimui:

• Alyvuogių aliejaus
• Džiovinto raudonėlio

Gaminimo instrukcijos:

Picos pagrindas:

1. Į šiltą vandenį įdedame šaukštą cukraus ir gerai išmaišome. Sudedame sausas mieles, supilame alyvuogių aliejų. Atidedame į šoną 10-15 minučių kol mielės suaktyvės.
2. Į dubenį pilame miltus ir druską. Išmaišome. Supilame mielių masę ir maišome apie 6 minutes elektriniu maišytuvu su kablio antgaliu.
3. Dubenį su vientisos konsistencijos tešla uždengiame maistine plėvele. Paliekame tešlą pakilti 1- 1,5 val.
4. Iš pakilusios tešlos išleidžiame orą, dedame ją ant miltuoto stalviršio ir daliname į dvi dalis. Kočėlu formuojame 30-35 centimetrų skersmens picos papločius palikdami plonesnį vidurį ir storesnius šonus.
5. Skardą išklojame kepimo popieriumi ir beriame manų kruopų. Ant jų dedame paruoštą picos paplotį.
6. Paplotį, prieš sudedant kitus ingredientus, pakepam 3-5 minutes 200 C įkaitintoje orkaitėje. Kepimo fukcija- iš viršaus ir apačios su vėjeliu.
7. Kol picos pagrindas kepa - dubenėlyje sumaišome visus pomidorų padažo ingredientus.
8. Išimame paplotį, ant jo dedame pomidorų padažą, surį ir kitus jūsų pasirinktus ingredientus. Pašauname į orkaitę ir kepame su vėjelio funkcija apie 10 minučių, arba tol, kol papločio krašteliai tampa auksinės spalvos.
9. Iškepusios picos kraštelius aptepame aliejumi.

Turtinga Italijos istorija bei kraštovaizdžiai gniaužia kvapą, o itališkos virtuvės patiekalais žavisi visas pasaulis. Pagalvojus apie Italiją, pirmiausia vaizduotėje iškyla įspūdingo grožio pakrantės, neaprėpiama makaronų įvairovė bei gardžios picos.

Visgi, šis patiekalas netruko išpopuliarėti ne tik Italijoje, bet ir visame pasaulyje, o Amerikoje vasario 9-ąją netgi švenčiama nacionalinė picos diena.

„Italų virtuvė mėgstama visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva. Pastebime, kad pirkėjai noriai perka, ieško itališkų produktų ir stengiasi į savo namus įnešti Itališkos virtuvės kvapo. Būtent dėl šios priežasties esame paruošę gausų jų asortimentą: nuo įvairiausių rūšių itališkų makaronų iki sūrių, kumpių ar padažų, kurie puikiai tinka ir picų gamybai. Be to, Klaipėdoje pirkėjams siūlome ir „Iki“ parduotuvėje, specialioje krosnyje, kepamos šviežios, autentiškos picos“, - teigia V.

Tuo tarpu Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad pagrindinis itališkų patiekalų bruožas - visada švieži ingredientai. Be to, šios šalies virtuvė remiasi paprastumo principais bei tradicijomis.

„Šiaurinėje dalyje daugelyje patiekalų jaučiama Austrijos bei Vengrijos virtuvių įtaka, o pietinėje dalyje maistas kiek lengvesnis, dažniausiai gaminamas iš jūros gėrybių ar žuvies. Viena ryškiausių ir gražiausių itališkų tradicijų - maisto valgymas kartu su visa šeima. Italams pietūs ar vakarienė nėra tik proga pavalgyti - tai laikas, skirtas praleisti drauge, besidžiaugiant šeimos bei artimųjų draugija.

Pietus ar vakarienę sudaro daugiau nei vienas patiekalas, kuriuose naudojami pabrėžtinai kokybiški ingredientai. Pica nuo seno buvo vienas pagrindinių Italijos patiekalų: ankstyviausia picos forma buvo duona, kepta ant ugnimi įkaitintų akmenų ir pagardinta įvairiausiais priedais.

Įdomu dar ir tai, kad idėja kepti plokščią, picos formos duoną kilo graikams: šis patiekalas buvo paplitęs mažiau pasiturinčiose šeimose, mat iškepti picą nereikėjo nei daug įmantrių produktų, nei laiko, nei pinigų. Vis dėlto, pats žodis „pica“ pirmą kartą užfiksuotas 997 m., Gaetos mieste Italijoje. Vėliau jis paplito ir įvairiose centrinės bei pietų Italijos vietose, o panašiausia į tokią picą, kokią valgome dabar, atsirado picos tėvyne vadinamame Neapolyje.

Pica - itin mėgstama ne tik Italijoje, bet ir Amerikoje. Manoma, kad į Ameriką pica atkeliavo kartu su italais XIX amžiaus pabaigoje. Italai už Atlanto atidarė daug kepyklėlių, kuriose tarp gausybės kepinių buvo prekiaujama ir pica. Pirmoji picerija JAV atidaryta Niujorke 1895 m.

Kaip pasakoja V. Juodkazienė, pica, kaip ir kiti itališki patiekalai, gaminama iš aukščiausios rūšies produktų. O svarbiausia yra tinkamas tešlos paruošimas. Pasigaminti picos tešlai reikia vos kelių itin paprastų ingredientų: vandens, aukščiausios rūšies miltų, druskos, cukraus, mielių ir gero alyvuogių aliejaus.

Dar vienas produktas, be kurio neįsivaizduojama pica, - sūris. Dažniausiai kepant autentiškas šios šalies picas naudojama mocarela. Žinoma, pica - patiekalas, kurį kepant galima laisvai improvizuoti, todėl kartais jos pagardinamos ir kitais itališkais sūriais, pavyzdžiui: provolone, pecorino romano, ricotta ar scamorza. Gaminant picą labai lengva ieškoti naujų skonio derinių - telieka pasitekti fantaziją.

Neapolietiškos Picos Receptas

Tinkamai paruoštas picos padas - bene svarbiausias geros picos akcentas. Galima išskirti tris labiausiai paplitusias rūšis: Niujorko stiliaus, sicilietiška ir mūsų mėgstamiausia - neapolietiška pica. Šiame įraše atskleisime tobulos neapolietiškos picos receptą.

Priešingai nusistačiusiam požiūriui, kad gera pica turi pasižymėti dideliu kiekiu ingridientų, neapolietiška pica kai kam gali pasirodyti skurdoka, tačiau šioje picoje puikiai atsiskleidžia atskiri naudojamų ingridientų skoniai. Geriausia naudoti 3-4 ingridientus pasitelkiant fantaziją, kad pica nebūtų perkrauta ir iškeptų tolygiai.

Taip pat labai svarbu pasirinkti tinkamus miltus tešlai, kurie pasižymėtų mažu pelenų kiekiu (farina tipo 00, pavyzdžiui šie). Paruoštą picą reikėtų kepti kuo karštesnėje orkaitėje, o esant poreikiui siūlytumėme investuoti į picos kepimo akmenį (apie picos kepimo akmenis žr. čia), kuris žymiai paspartintų kepimą.

Tradicisiškai, neapolietiška pica kepama malkinėje krosnyje, kurioje temperatūra gali viršyti 550°C ir kepimas užtrunka vos kelias minutes. Paprastai orkaitėje, įkaitintoje iki 260°C pica iškepa per 10-12 minučių, o naudojant picos akmenį vos per 5-6 minutes. Dėl to, picos padas išoriškai tampa traškus, o vidus drėgnas, korėtas ir tąsus. Tai yra tobulos neapolietiškos picos sąvybės.

Skaičiuojant proporciškai tešlai reikės:

• 100% miltų
• 65% šilto vandens
• 2% druskos
• 1,5% sausų mielių

arba keturioms 30 cm dydžio picoms:

• 600g miltų
• 390ml šilto vandens
• 12g druskos
• 9g sausų mielių (naudojant šviežias mieles reikia dvigubai daugiau)

Mėgstamiausios Picos Receptas

• 400 ml konservuotų pomidorų
• 3 burbulai mozarelos sūrio
• 2 svogūnai
• 1 nedidelis čili pipiras
• 100 g kokybiško saliamio
• 50-70 g džiugo ar parmezano sūrio
• šiek tiek cukraus, druskos ir pipirų
• šiek tiek alyvuogių aliejaus

1. Ištirpinkite mieles šiltame vandenyje ir palaikykite apie 5 minutes. Sumaišykite miltus su druska.
2. Į miltus supilkite vandenį su mielėmis ir išminkykite (apie 10min).
3. Po to palikite šiltoje vietoje iškilti maždaug vienai valandai arba kol tešlos kiekis padvigubėja.
4. Tada šią tešlą rekomenduojama kildinti šaltai, paliekant ją šaldytuve nuo 1 iki 3 parų. Per šį laiką tešla fermentuojasi ir nebetenka aitroko mielių kvapo. Vykstant cheminėms reakcijoms tešla įgauna brandų ir saldoką poskonį, o kepdama labai gerai karamelizuojasi. Mes retai išlaukiame tris paras, bet palaukti bent 1-2 tikrai verta.
5. Atėjus kepimo dienai, tešlą reikia ištraukti iš šaldytuvo, susiformuoti 250-270g rutuliukus ir leisti pastovėti kambario temperatūroje porą valandų, kad tešla atšiltų ir dar šiek tiek pakiltų.
6. Formuojant picos padą nerekomenduojama naudotis kočėlu, kadangi spaudimas išleis visą orą ir tešla nebetaps puri ir korėta. Mes naudojame šią techniką.
7. Tuomet, sudėjus ingridientus kepti iki maksimumo įkaitintoje orkaitėje ant vidurinės lentynos apie 5-12 minučių.

Ant mažos ugnies pakepiname svogūnus, pjaustytus pusžiedžiais, dedame druskos, pipirų, cukraus ir alyvuogių aliejaus. Paliekame 10 minučių, kol karamelizuosis.Ant picos pado tepame sutrintus (su trupučiu druskos, pipirų ir alyvuogių aliejaus) konservuotus pomidorus, ant viršaus tarkuojame džiugo ar permezano sūrį. Dedame saliamį, paruoštus svogūnus, čili pipirus ir mozarelą.Po to užtarkuojame dar šiek tiek kietojo sūrio ir pašlakstome alyvuogių aliejumi. Šauname į orkaitę.

Naminės picos yra itin gardžios, ypač jei picos padą irgi gaminate namuose. Daugelis prisibijo tuo užsiimti, nes įsivaizduoja, kad reikia specialių krosnių ar įrankių, bet iš tikrųjų iškepti skanų ir minkštą picos padą galima ir paprasčiausioje orkaitėje.

1. Cukrų ir sausas mieles suberkite į šiltą vandenį ir maišykite, kol ištirps.
2. Dubenyje sumaišykite abiejų rūšių miltus, druską, supilkite alyvuogių aliejų, vandenį su cukrumi bei mielėmis ir minkykite tešlą rankomis kokias 15 minučių.
3. Uždenkite ją medžiaginiu rankšluostėliu ir leiskite mielėms atlikti savo darbą.
4. Kai tešla iškils maždaug dvigubai, ją dar kartą paminkykite, padalinkite į 4 lygias dalis, kiekvieną jų suformuokite į kamuoliukus, vėl uždenkite ir palikite dar 15-20 minučių.
5. Kai tešla dar truputį pakils, iš kiekvieno kamuoliuko rankomis suformuokite apvalius picų padus ir išdėliokite juos ant kepimo popieriumi išklotos skardos.
6. Įkaitinkite orkaitę iki 250 °C.
7. Į švarų dubenėlį supilkite pomidorų tyrę, įmaišykite česnakų granules, druską, raudonėlius ir ištepkite padažu kiekvieną picos padą.
8. Ant viršaus išdėliokite supjaustytus vyšninius pomidorus, berkite mocarelos, parmezano (maždaug šaukštą šio sūrio pasilikite pabaigai) ir pašaukite picas į orkaitę.
9. Šitos picos net ir namuose iškepa labai greitai - vos per 10 minučių.
10. Kai gražuolės iškeps, apibarstykite jas likusiu sūriu ir papuoškite baziliko lapeliais. Štai ir viskas.

Pagal ankščiau aprašytą picos tešlos receptą ją pasigaminkite. Paruoštą ir iškočiotą picos tešlą ištepkite pomidorų padažu. Tuomet viską apibarstykite džiovintu baziliku arba raudonėliu. Vėliau sutarkuokite parmezano sūrį ir supjaustykite mocarelą, kumpį ir grybus. Tuomet tarkuotų sūriu apibarstykite picą, sudėkite mocarelą, kumpį, grybus ir dėkite į įkaitintą orkaitę.

Tobulos picos paslaptis - geras tešlos receptas, švieži ingredientai ir… profesionali picų krosnis. Kitaip nei įprasta orkaitė, picos krosnis greičiau įkaista, pasiekia aukštesnę temperatūra. Pica idealiai iškepa, jos plutelė tampa traški, tolygiai išsilydo sūris, todėl galima mėgautis dar kvapnesniu, gardesniu ir autentiškesniu maistu.

Tradicisiškai krosnis buvo kūrenama malkomis, tačiau šiandien yra saugesnė ir efektyvesnė alternatyva. Tai dujinė „Forneza“ picos krosnis, kurią naudoti gerokai patogiau. Unikali konstrukcija gerai paskirsto karštį, leidžia patogiai reguliuoti temperatūrą. Įrenginys yra kompaktiškas ir praktiškas, nes picos krosneles galima pastatyti ten, kur patogu: kieme bei terasoje arba pasiimti į kelionę.

Forneza misija - perkelti autentišką neapolietiškos picos patirtį į Jūsų namus, sodybas, terasas. Siekiame, kad kiekvienas rastų sau tinkamiausią picos krosnį ir visus reikalingus aksesuarus vienoje vietoje.

Forneza šiuo metu turi 3 dujinių krosnių modelius: Maestro 12, Maestro 16, Forno 13. Visi jie skiriasi savo dydžiu, tad reikėtų pasirinkti pagal tai kiek turite numatę vietos krosnelei, bei kokio dydžio picas ketinate dažniausiai gaminti Viena pica iškepa vos per minutę, tad net ir labai didelę kompaniją galima greitai pavaišinti, kad ir su mažiausia krosnimi.

Maestro 12 - modelis, skirtas kepti picoms iki 30 cm. Krosnis yra modernaus dizaino, kompaktiška, todėl puikiai tiks mažai terasai ar kitai lauko erdvei, kurioje vietos yra ribotai.

Maestro 16 - tai didžiausias Fornezos modelis, modernaus dizaino, skirtas patogiai kepti picoms iki 40 cm. L formos degiklio dėka picos keps tolygiau ir jas reikės rečiau sukinėti kepimo metu.

Forno 13 - klasikinis dizaino modelis, skirtas patogiai kepti picas iki 30 cm. Ši krosnis palaikys stabilesnę temperatūrą vėjuotą dieną, nes turi dureles. Esamų durelių dėka kepimo paviršius įkais tolygiau ir greičiau. Šis modelis turi integruotą termometrą, kuris leis stebėti vidinę krosnies temperatūrą. Tai patogu, kepant kitus patiekalus.

Forneza picų krosnys, skirtos naudoti lauke. Valymo procese svarbiausias yra kepimo paviršius, todėl valomas būtent jis. Tai darykite naudodami vielinį šepetį su gremžtuku (linkas). Kepimo paviršius gali būti valomas atvėsęs arba karštas kepimo metu (naudokite apsaugines pirštines), kai reikia pašalinti susikaupusius miltų likučius. Kepimo akmuo valomas tik sausuoju būdu, be valiklių ar vandens. Picą rekomenduojame pradėti kepti tada, kaip kepimo pagrindo temperatūra pasiekia apie 320 ir daugiau laipsnių. Kepimo pado paviršius matuojamas infraraudonųjų spindulių termometru (linkas)

Tačiau įsidėmėkite, kad picos kepimo laiką lemia ir picos tešlos sudėtis ir ingredientai ant jos. Krosnelei pajungti reikės standartinio reduktoriaus (30 mbar) ir 9mm (3/8″) skersmens apie 1 m ilgio žarnos skirtos dujoms.

Galimos problemos ir jų sprendimai

Staigus dujų srauto sumažėjimas arba maža, pulsuojanti liepsna

• Galimos priežastys:
  1. Trūksta dujų
  2. Oro sąlygoms netinkamos dujos
• Rekomenduojami veiksmai:
  1. Patikrinkite, ar propano bake yra dujų
  2. Išjunkite dujų valdymo rankenėlę, palaukite 30 sekundžių ir įjunkite krosnį. Jei liepsna vis dar maža, užsukite dujų reguliavimo rankenėlę ir propano baliono vožtuvą. Atjunkite reguliatorių. Vėl prijunkite reguliatorių ir patikrinkite sandarumą. Įjunkite propano baliono vožtuvą, palaukite 30 sekundžių ir įjunkite krosnį.
  3. Pasitikslinkite, ar turimos dujos yra tinkamos jas naudoti minusinėje temperatūroje.

Liepsnos užgęsta

• Galimos priežastys:
  1. Stiprus arba gūsingas vėjas
  2. Mažai propano dujų
• Rekomenduojami veiksmai:
  1. Nusukite krosnelės priekį nuo vėjo
  2. Pripildykite propano balioną

---