Petražolė (lot. Petroselinum) - salierinių (lot. Apiaceae) šeimai priklausanti augalų gentis. Graikiškai petros reiškia akmenį, o selinom - vainiką. Iš šių augalų senovėje pinti vainikai, tad tai gana seniai žinomas ir žmogaus naudojamas augalas. Lietuvoje plačiai auginama sėjamoji petražolė (lot. Petroselinum crispum). Augalo aukštis - 30-90 cm (vidutiniškai apie 50-60 cm). Tai dvimetis ir kvapnus augalas, kurio stiebas maždaug nuo vidurio išsišakoja. Lapai - du arba tris kartus plunksniškai suskaldyti. Petražolės žiedynas yra skėčio pavidalo. Jos žydi vasarą (birželio ir liepos) mėnesiais.
Sėjamajai petražolei būdingas gana malonus kvapas ir gana aštrus skonis, todėl tai vienas populiariausių prieskoninių augalų, naudojamų kulinarijoje ir maisto puošyboje. Petražolė yra turbūt dažniausias maisto dekoro elementas, nes ryškiai žali petražolių lapeliai kiekvienam patiekalui suteikia gaivesnę išvaizdą. Vis tik ši žolelė turi kur kas daugiau naudos jeigu naudojama ne kaip papuošimas, o valgoma.
Petražolės jau prieš 2000 metų pradėtos auginti Viduržemio jūros regione. Graikai ypatingai vertino šią žolelę, pindavo iš jos vainikus ir naudodavo ją įvairių ceremonijų metu, o romėnai, iš pradžių atradę petražolės privalumus medicinoje, netruko įtraukti augalą ir į savo gaminamų patiekalų receptūras.
Gamta petražolėms davė daug vitaminų (C, A, E, B1, B2), karotino, cukraus, baltymų, pektinų ir kitų naudingų medžiagų. Citrinos ypač reklamuojamos kaip askorbo rūgšties šaltinis. Vis dėlto petražolių lapai kur kas vertingesni, mat juose šios rūgšties randama beveik 4 kartus daugiau negu citrinose. Visos petražolių dalys (lapai, šaknys, sėklos) turtingos mineralinių druskų: geležies, fosforo, kalio, kalcio, mangano, cinko, kobalto ir kitų. Lapuose žmogui naudingų medžiagų randama šiek tiek daugiau nei šakniavaisiuose.
Petražolių Sudėtis ir Maistinė Vertė
Sėjamosios petražolės išsiskiria gana dideliu vitamino C kiekiu. Jose taip pat yra flavonoidų, pavyzdžiui, apigenino, kurio priešvėžinis poveikis šiandien labai plačiai tiriamas. Petražolėse taip pat yra fitoestrogenų, pavyzdžiui, izoflavono ginesteino, todėl jos itin naudingos moterims, ypatingai menopauzės metu. Petražolėse taip pat randama vitaminų A, E, K ir B grupės vitaminų, pavyzdžiui, riboflavino, tiamino, niacino, pantoteno rūgšties. Taip pat yra kalcio, geležies, magnio, kalio, cinko, vario, fosforo ir mangano. Petražolėse gana daug lakiųjų junginių, pavyzdžiui, randama limoneno ir eugenolio.
Petražolėse yra daug įvairių teigiamai vertinamų maistinių medžiagų: vitaminų A, K, C, E, tiamino, riboflavino, niacino, vitaminų B6 ir B12, pantoteno rūgšties, cholino, folatų, kalcio, geležies, magnio, mangano, fosforo, kalio, cinko ir vario. Prie šio ilgo sąrašo dar verta paminėti ir tai, kad petražolės yra labai geras lakiųjų junginių, tokių kaip myristicinas, limonenas, eugenolis ir alfa-tujenas, šaltinis. Petražolių lapeliuose yra angliavandenių, baltymų ir šiek tiek sveikųjų riebalų.
Petražolėse esanti folio rūgštis yra vienas svarbiausių B grupės vitaminų. Šis junginys, be kitų funkcijų organizme, atlieka ypatingą vaidmenį palaikant širdies ir kraujagyslių sveikatą. Folio rūgštis dalyvauja procese, kurio metu neutralizuojamos potencialiai pavojingos homocisteino molekulės. Didelis homocisteino kiekis žaloja kraujagysles, o jo perteklius yra tiesiogiai siejamas su padidėjusia širdies insulto ar infarkto rizika, ypač žmonėms, sergantiems aterosklerozei ar diabetine širdies liga. Todėl sergantiems šiomis ligomis rekomenduojama valgyti maisto produktus, turinčius folio rūgšties.
Petražolių Arbatos Nauda
Vienas žinomiausių ir naudingiausių petražolių sukeliamų poveikių yra diuretinis poveikis. Petražolių arbata vartojama tuomet, kai reikia pagerinti šlapimo sistemos funkcijas, pavyzdžiui, šlapimo susidarymą ir jo šalinimą. Manoma, kad petražolėse esančios biologiškai aktyvios medžiagos padeda iš organizmo lengviau pašalinti toksinus ir bakterijas, gerinti inkstų veiklą, mažinti edemas. Jos taip pat naudingos sergant mažakraujyste, kenčiant nuo virškinimo sutrikimų, siekiant pagerinti apetitą.
Petražolių arbatą rekomenduojama gerti tuomet, kai reikia gydyti įvairias šlapimo pūslės problemas ir šalinti organizme susikaupusius skysčius. Tokiu atveju per parą reikėtų išgerti bent 4-6 puodelius šviežių petražolių arbatos. Kai petražolių arbata geriama profilaktiškai, pakanka vos 1-2 puodelių per dieną ar kas antrą dieną.
Petražolių arbata detoksikuoja organizmą. Joje daug vitamino C, todėl ji dvigubai naudinga: gydo anemiją, nes padeda organizmui įsisavinti geležį, ir gydo dantenas. Petražolių arbatoje yra fermentų, kurie naudingi virškinimo ir šalinimo sistemai. Ji šalina tulžies akmenis, susikaupusias dujas iš žarnyno. Petražolių arbata gydomos įvairios ausų infekcijos. Ji jaunina kraujagysles, gerina jų elastingumą, apskritai valo kraują. Petražolių arbata švelnina ir menstruacijų simptomus - ne tik mažina skausmą, spazmus, bet ir subalansuoja ciklą.
Vaistinės medžiagos naudingos sergant virškinimo trakto, širdies, kraujagyslių ligomis. Virta lapų ar šaknų arbata žadina apetitą, skatina šlapimo išsiskyrimą, prakaitavimą, gerina kepenų, inkstų veiklą, gydo kvėpavimo takų ligas, švelnina kosulį, palengvina atsikosėjimą.
Kaip Pasigaminti Petražolių Arbatą?
Petražolių arbata ruošiama 2 arbatinius šaukštelius šviežių petražolių lapelių užpilant 200 ml verdančio vandens. Puodelis uždengiamas ir paliekamas 10-15 minučių, kad pritrauktų. Vėliau petražolių lapeliai išimami. Arbatą galima pagardinti medumi, citrina ar imbieru, tačiau tai nebūtina. Arbatai patartina naudoti šviežius petražolių lapelius. Nepamirškite prieš naudodami nuplauti.
Apie petražolių arbatą Petražolių arbatai naudojamos šakelės ir šaknys. Kaip gaminti petražolių arbatą Puodeliui arbatos reikia 1 - 2 šaukštelius petražolių lapelių ir / arba šaknų užpilti verdančiu vandeniu. Uždenkite puodelį ir palaukite 7 - 10 min. Paskui lapelius išimkite. Jei norite, pagardinkite arbatą medumi ir citrina.
Galimas Šalutinis Petražolių Arbatos Poveikis
Nepaisant daugybės privalumų, galimas ir šalutinis petražolių arbatos poveikis. Visų pirma petražolių arbatos nepatartina gerti nėščiosioms. Petražolių arbata veikia kaip diuretikas, todėl kyla persileidimo ar žalos vaisiui rizika. Petražolėse daug oksalio rūgšties, todėl jei turite inkstų uždegimą, nepatartina gerti šios arbatos - gali atsirasti inkstų akmenų. Per dieną negerkite daugiau nei 5 - 6 puodelių petražolių arbatos. Jei padauginsite, gali padažnėti širdies plakimas, imti skaudėti galvą, gali prasidėti nemiga, diarėja, netgi vėmimas.
Petražolių reikėtų vengti nėštumo metu. Jos taip pat nerekomenduojamos podagra ir kai kuriomis inkstų ligomis sergantiems asmenims. Dėl augalinių vaistinių žaliavų vartojimo visuomet reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku, nes jos taip pat gali turėti nemažai biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali pasunkinti tam tikrų ligų eigą ar sąveikauti su tam tikrais vaistiniais preparatais.
Arbatos skonis patinka toli gražu ne visiems, tačiau dėl petražolių arbatos naudos tikrai neabejojama. Petražolių arbatos skonis iš pradžių gali atrodyti keistokas, neįprastas, tačiau nepamirškite, kokia ji naudinga sveikatai ir galite pagardinti ją medumi.
Kiti Petražolių Privalumai
Tradicinėje medicinoje, turkai petražoles naudoja kaip vaistą sergantiems diabetu, todėl Stambulo Marmara universiteto mokslininkai nusprendė ištirti šios prielaidos pagrįstumą. Laboratorijos žiurkėms, sergančioms diabetu, buvo duodamos petražolės; jau po mėnesio pastebėtas nukritęs cukraus kiekis gyvūnų kraujyje.
Viduržemio jūros regione petražolės nuo seno buvo naudojamos gydyti mažiems uždegimams, tokiems kaip dantų skausmas, sumušimai, vabzdžių įkandimai. Šiais laikais jau yra žinoma, kad priešuždegimines petražolės savybes nulemia flavonoidas apigeninas.
Petražolėse esantis vitaminas K palaiko kaulų tankį, saugo nuo lūžių ir skilimų. Kartu su kitais petražolėse randamais kaulams naudingais elementais - kalciu, fosforu, vitaminu D ir magniu - poveikis dar sustiprėja. Šiam augalui taip pat priskiriamos sąnarių uždegimą malšinančios savybės: vitaminas C ir beta-karotenas turi priešuždegiminį poveikį.
Vitaminai, mineralai ir antioksidantai, kurių gausu petražolėse, padeda stiprinti imunitetą. Pavyzdžiui, vitaminas C palaiko žarnyno sveikatą, o, kaip žinia, žarnyne yra didžioji dalis mūsų imuninės sistemos. Vitaminas A tiesiogiai veikia baltuosius kraujo kūnelius ir padeda jiems kovoti su antikūniais. Petražolių chlorofilas taip pat turi antibakterinį ir priešgrybelinį poveikį, o augalo antioksidantai kovoja su laisvaisiais radikalais, kurie gali pakenkti sveikoms organizmo ląstelėms. Kiekviena medžiaga turi vis kitokį poveikį imuninei sistemai, todėl galima sakyti, kad petražolės visapusiškai gerina organizmo apsaugines reakcijas.