Janina Petkevičienė (g. 1955 m. sausio 13 d. Irkutske) - Lietuvos gydytoja. Ji yra biomedicinos mokslų daktarė (medicinos mokslų kandidatė nuo 1983 m.).
Išsilavinimas ir karjera
1978 m. J. Petkevičienė baigė Kauno medicinos institutą. 1978-1982 m. dirbo Kauno medicinos instituto Kardiologijos instituto Epidemiologinių tyrimų laboratorijoje. Nuo 1982 m. ji dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete (iki 1989 m. Kauno medicinos institute, 1989-1998 m. Kauno medicinos akademijoje, 1998-2010 m. Kauno medicinos universitete) Biomedicininių tyrimų instituto Profilaktinės medicinos laboratorijoje. Nuo 1994 m. dėsto Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir 2006 m. tapo profesore. Nuo 2011 m. ji taip pat eina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos pareigas. J. Petkevičienė yra Šiaurės ir Baltijos valstybių visuomenės sveikatos ir mitybos specialistų tinklo narė (nuo 2002 m.).
Mokslinė veikla
Svarbiausia J. Petkevičienės mokslinio darbo sritis - lėtinių ligų epidemiologija ir profilaktika, gyventojų mitybos epidemiologiniai tyrimai ir gyvensenos stebėsena.
Mitybos svarba organizmui
Organizmų mityba yra vienas svarbiausių fiziologinių procesų. Mityba - tai procesai, kurie vyksta organizme, kai maistas virškinamas, įsisavinamas ir panaudojamas. Į virškinimo sistemą patenka maistas, kuris daugelio organų mechaniškai ir sudėtingų biocheminių procesų yra skaidomas iki maistinių medžiagų. Maisto cheminės maistinės medžiagos reikalingos kūnui augti, ląstelėms atkurti, energijai teikti ir organizmo gyvybinėms funkcijoms užtikrinti. Iš maistinių medžiagų susidaro fermentai, hormonai ir kiti medžiagų apykaitos reguliatoriai.
Virškinimas ir maistinių medžiagų įsisavinimas
Virškinimas - tai procesas, kurio metu maistas yra skaidomas mechaniškai ir chemiškai, kad jį būtų galima įsisavinti į kraują ir aprūpinti ląsteles reikiamomis maistinėmis medžiagomis. Maistas virškinti pradedamas burnoje, toliau virškinamas skrandyje ir žarnose. Pagrindinis maistinių medžiagų įsisavinimas vyksta plonojoje žarnoje. Storoji žarna įsiurbia vandenį ir formuoja išmatas. Sergant žarnų ligomis, sutrinka žarnų susitraukimai ir sekrecija, maistinių medžiagų įsisavinimas. Esant blogam virškinimui ir maistinių medžiagų įsisavinimui, atsiranda įvairių maistinių medžiagų - baltymų, vitaminų, mineralų - stokos simptomų, sutrinka riebalų ir angliavandenių apykaita, mažėja kūno svoris, yra rizika atsirasti mitybos nepakankamumui.
Tinkamas maitinimasis ir imuninė sistema
Teisinga gyvensena, įskaitant tinkamą maitinimąsi ir fizinį aktyvumą, yra svarbi strategija palaikyti gerą sveikatą ir gyvenimo kokybę, stiprinant imuninę sistemą, kad organizmo funkcijos būtų nesutrikusios. Imuninė sistema yra natūrali organizmo dalis, kuri kovoja su mikrobais, bakterijomis ir kitais ligas sukeliančiais organizmais, su kuriais kontaktuojama kasdien.
Odos būklė ir mityba
Normali odos būklė priklauso nuo gaunamų maistinių medžiagų iš poodinio audinio kraujagyslių. Odą veikia aplinka, kontaktas su dirginančiomis medžiagomis (detergentais ar chemikalais). Oda yra jautri saulės spinduliams. Įtakos odos būsenai turi tinkamas maitinimasis. Normaliai odos būsenai palaikyti didelės reikšmės turi įvairios maistinės medžiagos. Odos pakitimai atsiranda dėl vitaminų ar mineralų stokos. Odos ligų vietiniam gydymui vartojami įvairūs kremai ar tepalai. Jų poveikis neabejotinai yra teigiamas.
LSMU projektas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas vykdo projektą "Visuomenės sveikatos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo sistemos plėtra, įgyvendinant inovatyvius mokymosi modelius", projekto kodas Nr. VP1-2.2-ŠMM-04-V-06-009. Šio projekto tikslas - didinti studijų sistemos tarptautiškumą ir prieinamumą, rengiant ir įgyvendinant specialistų perkvalifikavimo programas (modulius). Visuomenės sveikatos specialistai, siekiantys tobulinti įgytą kvalifikaciją ar įgyti papildomų kompensacijų, daro tai fragmentiškai, o tokios iniciatyvos priklauso nuo individualios visuomenės sveikatos specialisto veiklos. Tai įvertinę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojai parengė kvalifikacijos tobulinimo programą (288 val.), pritaikė inovatyvius mokymosi modelius ir išleido pagal šią programą parengtus metodinius leidinius. Mokymo priemonėje pateikiama informacija apie mitybos ypatumus skirtingais žmogaus gyvenimo laikotarpiais, mitybos ir sveikatos ryšius, mitybos tyrimus ir Lietuvos gyventojų mitybą, sveikos mitybos rekomendacijas ir jų rengimo principus, valstybės maisto ir mitybos politiką bei visuomenės sveikatos specialisto vaidmenį, rengiant ir įgyvendinant sveikos mitybos skatinimo programas.
Mitybos pokyčiai
Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai vykstantys industrializacijos, urbanizacijos ir globalizacijos procesai labai paveikė žmonių mitybą. Keitėsi žemės ūkio plėtros strategijos, maisto produktų gamyba, paskirstymas, rinkodara, kainos. Nors maisto produktų prieinamumas ir jų įvairovė didėjo, tačiau atsirado daug menkaverčių produktų, kurių vartojimą skatino agresyvi reklama. Išaugo didelės energinės ir mažos maistinės vertės produktų, turinčių daug riebalų ir cukraus, vartojimas. Užkandžiaujama greitojo maisto produktais, vietoj vandens vis dažniau geriami saldinti gėrimai, o daržovių, vaisių ir mažai perdirbtų grūdinių produktų vartojama nepakankamai.
Janinos Petkevičienės leidiniai
- Infekuotųjų ŽIV ir sergančiųjų AIDS maitinimasis.
- Sergančiųjų hipertonine liga maitinimasis.
- Sergančiųjų žarnų ligomis maitinimasis.
- Aiškinamasis dietologijos terminų žodynėlis.
- Sergančiųjų skrandžio ligomis maitinimasis.
- Sergančiųjų odos ligomis maitinimasis.