Atėjus rudeniui, prasideda ne tik vėsesni orai, bet ir peršalimo bei gripo sezonas. Šaltėjantys vakarai, besikeičiantis oras ir sumažėjusi saulės šviesa daro organizmą jautresnį virusams.
U. Jankauskaitė pastebi, kad pastaraisiais metais vis daugiau gyventojų suskumba pasirūpinti namų vaistinėle iš anksto. „Šią tendenciją galėjo lemti ir COVID-19 pandemija - gyventojai nenumoja ranka į pirmuosius peršalimo ligų simptomus, atidžiau vertina savo negalavimus ir nori būti pasiruošę reaguoti greitai“, - teigia specialistė. Anot vaistininkės, iš anksto pasirūpinę būtinomis namų vaistinėlės priemonėmis, galime sustabdyti ligos progresavimą ir greičiau atsistatyti. Be to, tai gali padėti išvengti tolimesnio viruso platinimo šeimos nariams ar aplinkiniams.
Priemonės, padedančios įveikti peršalimą
Termometras
Nors žmogaus kūno temperatūra dienos metu kinta natūraliai, staigus jos padidėjimas gali būti pirmuoju ligos požymiu. „Daugeliu atvejų karščiavimas yra kūno reakcija į virusinę arba bakterinę infekciją. Kūno temperatūros rodmuo termometre gali tapti vienu iš indikatorių, kokios pagalbos prašosi mūsų organizmas. Pavyzdžiui, peršalimo simptomams nėra būdinga aukšta temperatūra, dažnai ji siekia 37-38 laipsnius. Tai gali rodyti, kad kūnas natūraliai kovoja su nepageidaujamais ligos sukėlėjais. Tačiau aukštesnė nei 39 ar 40 laipsnių temperatūra jau gali turėti rimtų šalutinių poveikių, todėl būtina reaguoti nedelsiant“, - sako U. Jankauskaitė.
Priemonės nuo temperatūros, skausmo ir uždegimo
Anot U. Jankauskaitės, jeigu kūno temperatūra nesiekia 38 laipsnių, dažniausiai preparatų jos mažinimui vartoti nerekomenduojama, verčiau leisti organizmui pačiam kovoti su ligos sukėlėju. Jeigu temperatūra aukštesnė už 38 laipsnius, laikosi ilgai ir sukelia nepageidaujamų reiškinių kaip galvos skausmas, kaulų laužymas, raumenų skausmas, pykinimas ar kūno skausmas - tokiu atveju ją galima sumažinti medikamentais. Tam tinkami vaistai su veikliosiomis medžiagomis ibuprofenu ar paracetamoliu. Abu vaistai mažina skausmą, kūno temperatūrą bei veikia priešuždegimiškai. Ibuprofenas skausmą malšina kiek stipriau, tuo tarpu paracetamolis gali efektyviau sumažinti aukštą temperatūrą. Lengvo ir vidutinio skausmo malšinimui taip pat gali būti naudojami preparatai su veikliąja medžiaga deksketoprofenu.
„Tačiau piktnaudžiauti vaistais nuo temperatūros taip pat nerekomenduojama. Jeigu pavartojote vaistą ir po valandos temperatūra nenukrito - neskubėkite griebtis antros tabletės. Rekomenduojama palaukti bent keturias-šešias valandas, kad organizmas spėtų pasisavinti veikliąsias medžiagas ir sureaguoti. Jeigu dvejojate dėl vaistų vartojimo, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju arba vaistininku“, - pataria specialistė.
Preparatai nuo kosulio ir gerklės skausmo
Ilgai trunkantis kosulys gali sukelti krūtinės skausmą, miego sutrikimus ar galvos svaigimą. Tačiau, anot vaistininkės, svarbu atkreipti dėmesį, kad preparatai nuo kosulio - labai skirtingi ir šių nereikėtų painioti. „Pirmiausia būtina nustatyti, koks kosulys jus kamuoja - sausas ar drėgnas. Sausam kosuliui gali padėti preparatai, kurie sumažintų gleivinės dirginimą. Jeigu kamuoja drėgnas kosulys, jo slopinti nereikėtų, atvirkščiai - rinktis priemones, kurios gali palengvinti atsikosėjimą. Jeigu dvejojate, kokie medikamentai jums tiktų labiausiai, galite neišeidami iš namų pasikonsultuoti su vaistininkais nuotoliniu būdu - internetu ar telefonu“, - sako specialistė.
Kvėpavimą lengvinančios priemonės
Vienas iš pagrindinių peršalimo ligų simptomų - sloga ir užgulta nosis. Todėl, anot U. Jankauskaitės, pravartu į namų vaistinėlės sudėtį įtraukti kvėpavimą lengvinančių priemonių. „Kai susergate, nosies gleivinė gali paburkti ir ištinti. Preparatai, vadinami dekongestantais, gali sutraukti nosies kraujagysles, tuo pačiu sumažindami kraujo tekėjimą į patinusį audinį. Paburkimui mažėjant, nosies ertmė atsikemša ir gali būti lengviau kvėpuoti. Susidarius sekretui nosies ertmėje, į pagalbą galite pasitelkti ir nosies gleivinės plovimą jūros vandeniu, kuris taip pat palengvina sekreto išsivalymą ir kvėpavimą“, - teigia vaistininkė.
Arbatos
Sergant ir karščiuojant svarbu vartoti skysčius, su kuriais iš organizmo gali pasišalinti ir ligas sukeliantys mikroorganizmai. Vienas geriausių būdų papildyti organizmą skysčiais - nuolat gurkšnoti šiltą žolelių arbatą. „Galite rinktis iš arbatų mišinių, kurie skirti tokiems negalavimams kaip karščiavimas ar kosulys. Jų sudėtyje rekomenduojama ieškoti tokių žolelių kaip šalavijas, čiobreliai, aviečių lapai, liepų žiedai. Puodelį arbatos paskaninus šaukšteliu medaus atsikosėti gali būti dar lengviau, o įdėjus griežinėlį citrinos - papildysite gėrimą imunitetui būtinu vitaminu C“, - pataria vaistininkė.
Elektrolitai
Dėl aukštos temperatūros kūnas gausiai prakaituoja, todėl organizmas gali netekti ne tik skysčių, bet ir mineralinių medžiagų, kurių balansą rekomenduojama atstatyti elektrolitais. „Prakaituodami netenkame tokių elementų kaip kalis, magnis ar natris. Jų trūkumas organizme gali sąlygoti galvos skausmą, širdies darbo sutrikimus. Tokiais atvejais pravartu vartoti elektrolitus, kurie gali padėti atstatyti šių medžiagų balansą“, - teigia farmacijos specialistė.
Vaistai, skirti vaikams
Auginantiems kūdikius ar mažamečius vaikus, namų vaistinėlėje rekomenduojama turėti specialiai vaikams skirtų vaistų nuo skausmo, temperatūros ar peršalimo simptomų. „Vaikams ir suaugusiems skirti preparatai skiriasi savo vartojimo forma ir veikliųjų medžiagų kiekiu. Pavyzdžiui, suaugusiems dažniausiai skiriami preparatai tablečių ar karštų gėrimų forma, o vaikams, priklausomai nuo amžiaus, rekomenduojamos žvakutės, suspensijos arba karšti gėrimai. Taip pat suaugusiems skirtuose preparatuose veikliųjų medžiagų dozuotės būna didesnės, negu preparatuose, skirtuose vaikams“, - sako U. Jankauskaitė.
Maisto papildai imunitetui
Atsiradus pirmiesiems peršalimo ligos simptomams, rekomenduojama pastiprinti imunitetą C ir D vitaminais, cinku. „Įtraukite į savo mitybą citrusinius vaisius, kuriuose gausu imunitetui svarbių vitaminų. Pasitelkite į pagalbą imbierą, česnaką ar augalinius ekstraktus kaip šeivamedis ar ežiuolė. Taip pat nepamirškite riebios žuvies, kuri gali papildyti organizmą būtinu vitaminu D ir omega-3 riebalų rūgštimis. Jeigu šių produktų jūsų mityboje trūksta, savo vaistinėlėje pravartu turėti ir maisto papildų imunitetui“, - teigia vaistininkė.
Greitieji COVID antigeno testai
COVID-19 ligos simptomai yra labai panašūs į kitų peršalimo ligų simptomus. Turėdami COVID-19 antigeno testą po ranka, galėsite pasitikrinti namuose, nerizikuodami virusą perduoti aplinkiniams. Kokį savikontrolės testą išsirinkti, kaip teisingai jį atlikti savarankiškai ir kitais su sveikata susijusiais klausimais galima nemokamai pasikonsultuoti su vaistininkais nuotoliniu būdu - internetu ar telefonu.
Prevencinės priemonės nuo virusų
Jeigu suserga jūsų šeimos narys, svarbu nedelsiant imtis prevencinių priemonių, kad neužsikrėstų kiti namų gyventojai. Vienos iš jų - paviršių ir rankų dezinfekcija bei kaukių dėvėjimas. Rekomenduojama specialiomis priemonės dezinfekuoti dažniausiai liečiamus objektus, pavyzdžiui, durų rankenos, šviesos jungikliai ar net mobilieji telefonai. Kitas būdas, norint apsisaugoti nuo viruso - specialūs purškalai, kurie gali blokuoti viruso patekimą į organizmą.
„Nosies ertmėje jie suformuoja apsauginį sluoksnį, kuris tarsi neleidžia ligų sukėlėjams „prikibti“ prie gleivinės. Šiuos preparatus galima vartoti profilakfiškai. Jie tinka apsaugai nuo daugelio virusų, taip pat ir COVID-19“, - sako vaistininkė.
Komplektuojant savo namų vaistinėlę vaistininkė rekomenduoja konsultuotis su specialistu, kuris padės individualiai išsirinkti tinkamas priemones visai šeimai ir patars, kaip teisingai vartoti, dozuoti ir derinti vaistus.
Vitaminas C ir jo nauda
„Sveikatai palankus“ įkūrėja, dietistė Raminta Bogušienė papasakojo, kaip natūraliais būdais sustiprinti imunitetą ir išvengti peršalimo ligų bei virusinių infekcijų. Anot R. Bogušienės, žmonėms, kurie patiria daugiau streso arba dažnai serga virusinėmis infekcijomis, būtina vartoti daugiau vitamino C (jo perdozuoti praktiškai neįmanoma). Daugiau vitamino C reiktų ir besilaikantiems baltyminės dietos (tokia dieta nerekomenduojama, nebent gydytojas paskyrė tam tikrų ligų gydymui su nuolatine priežiūra), mėgstantiems saldumynus ir saldintus pieno produktus. Mat visais šiais atvejais sutrinka vitamino C įsisavinimas organizme ir silpnėja imunitetas“, - teigia dietistė R.
Vitaminas C organizme skatina audinių regeneraciją, daugelį organizmo gyvybinių procesų. Pavyzdžiui, jis reikalingas tulžies veiklai - trūkstant vitamino C greičiau formuojasi tulžies akmenys. Vitaminas C itin svarbus ir geležies įsisavinimui. Jis turi įtakos blogojo (MTL) cholesterolio didėjimui, ir gerojo (DTL) mažėjimui: esant vitamino C trūkumui formuojasi perteklinis cholesterolis (hipercholesterolemija), o tai turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų formavimuisi. Pakankamas vitamino C kiekis organizme stabdo ir vėžinių ląstelių atsiradimą. Padidintos vitamino C dozės rekomenduojamos sergantiems vėžiu arba dirbantiems labai užterštoje aplinkoje.
Dietistė R. Bogušienė pabrėžia, kad nuolatinis nuovargis, sumažėjusi energija ir darbingumas, dažni peršalimai - tai pirmieji vitamino C stokos požymiai. Esant dideliam vitamino C deficitui, anot R. Bogušienės, gali atsirasti kraujosruvos, išretėti kaulai, iškristi dantys, sutrikti žaizdų gijimas.
Kaip gauti vitamino C natūraliai?
Dietistė R. Bogušienė tvirtina, kad vitamino C galime lengvai gauti su maistu, jei laikysimės subalansuotos mitybos principų. Vitamino C gausu augaliniame maiste: daugiausia jo daržovėse, vaisiuose ir uogose. Neveltui nei vienas pasaulio mitybos specialistas neprieštarauja, kad augalinis maistas - mitybos pagrindas. R. Bogušienė akcentuoja, jog vaisių ar daržovių turėtume valgyti kiekvieno valgio metu.
Terminio apdorojimo metu vitaminas C skyla, ir jo lieka mažiau arba visai nelieka maiste. Anot „Sveikatai palankus“ įkūrėjos, termiškai apdorodami maistą vidutiniškai netenkame net apie 40 proc. vitamino C.
Pats sveikiausias maisto ruošimo būdas - virimas vandens garuose, toliau seka troškinimas su nedideliu kiekiu vandens (ant viryklės ar orkaitėje), ir galiausiai virimas vandenyje ar kepimas orkaitėje. „Todėl visada pirmiausia siūlau rinktis virimą garuose arba troškinimą. Paruoštas žalias salotas reikia valgyti iš karto, nes kuo ilgiau pastovi, tuo mažiau vitamino C jose lieka“, - sako, R.
Šaltuoju metų laiku vitamino C gauti vis sunkiau: džiovinant ar termiškai apdorojant vaisius ir daržoves, daug jo prarandama. Todėl nesant galimybei gauti šviežių daržovių, reiktų dažniau rinktis raugintus ir fermentuotus maisto produktus (kopūstus, agurkus).
„Jų galima ir neatšildyti - tiesiog dėti verdant sriubą ar troškinį, arba šaldytas uogas beriant į pyragus, tam kad fermentas skaidantis vitaminą C nespėtų padaryti savo juodo darbo“, - primena R. Bogušienė. Anot jos, nereiktų pamiršti mums įprastų šakninių daržovių bei moliūgų, kopūstų, brokolių. Pavyzdžiui, suvalgius 100 gramų brokolio, gausime visą minimalią paros vitamino C normą - apie 80 mg. Šiuo metu Lietuvoje galima rasti ir sveikatai naudingų šaltalankio uogų produktų.
Dietistė R. Bogušienė ragina rinktis ekologiškus vaisius ir daržoves, jei tik yra tokia galimybė: „kai kurie tyrimai rodo, kad vitamino C kiekis didžiausias, jei vaisiai, uogos ir daržovės užauginami ekologiškai, be cheminių medžiagų. Nepamirškime, jog mėsos ir žuvies produktus bei salotų padažus galime pagardinti citrina. Vienoje citrinoje yra apie 30 mg vitamino C.
Maistas ar papildai?
Dietistė R. Bogušienė tvirtina, kad akivaizdu viena - vitamino C organizmas pats nesintetina ir jį turime gauti su maistu ar maisto papildais. Jei maitinamės subalansuotai ir racione pakankamai antioksidantų (daržovių, vaisių ir uogų), tai vitamino C turėtų pakakti. Jei vis dėlto prireikė papildomo vitamino C, tai sintetinė askorbo rūgštis nėra lengvai pasisavinama organizmo ir tiesiog pasišalina su šlapimu.
„Todėl verta vaistinėse paieškoti natūralios kilmės vitamino C preparatų, jų pasisavinimas kur kas efektyvesnis. Perdozuoti šio vitamino išties sudėtinga, net iki 1000 mg dozė per parą dar vadinama saugia (norint tokius kiekius vartoti būtina pasitarti su gydytoju).
Cinkas ir jo svarba
Sergant peršalimo ligomis naudinga pavartoti cinko pastilių. Išskiriamas dvejopas cinko poveikis: jis užkerta kelią baltymų, kurie reikalingi peršalimo viruso plitimui, formavimuisi, bei turi unikalią savybę prisijungti prie viruso, neleisdamas jam pažeisti organizmo ląstelių, ypač tų, kurios priklauso kvėpavimo sistemai (nosies, gerklės, plaučių).
Trumpiau tariant, tai būtina medžiaga normaliai imuninės sistemos veiklai. Svarbu, kad pastilės priklauso natūraliems produktams - joms gaminti nenaudojami dirbtiniai dažikliai, aromatinės medžiagos ar konservantai.
Teigiamas cinko poveikis pastebimas kovojant ne tik su peršalimo ligomis. Šis mikroelementas dalyvauja daugiau kaip 200 fermentinių reakcijų. Jis žinomas kaip būtinas augimo procesų komponentas. Cinkas tiesiogiai dalyvauja jauno žmogaus brendimo procese, skatindamas leukocitų gamybą. Neabejotinas jo imuninės organizmo sistemos stiprintojo vaidmuo - šalia to, cinkas gali padėti apsisaugoti nuo grybelinių infekcijų bei kitų infekcinių ligų.
Vartojimas kartu su vitaminu C ir ežiuole
Siekiant dar geresnio rezultato, specialistai rekomenduoja vartoti cinko pastiles su vitaminu C ir ežiuole. Šie elementai pasižymi operatyviai gripo požymius naikinančiomis bei kitomis naudingomis savybėmis.
Kaip atskirti peršalimą nuo gripo?
Šeimos gydytoja K.Pumputienė, paklausta, kaip atskirti peršalimą nuo, pavyzdžiui, gripo, paaiškina, kad pirmiausia reiktų atsižvelgti į tai, kaip greitai pasireiškia pirmieji ligos simptomai.
„Gripo atveju simptomų pasireiškimo pradžia yra staigi - prasideda karščiavimas, šaltkrėtis, bendras kūno silpnumas, raumenų bei galvos skausmai. Pacientai dažnai sako, kad jiems „laužo kaulus“, vargina sausas kosulys, sloga ir gerklės skausmas“, - vardija medikė.
Tuo tarpu, kalbant apie viršutinių kvėpavimo takų virusines infekcijas, kurias žmonės dažniausiai vadina peršalimo ligomis, jų pradžia yra ne tokia staigi. Infekcijos dažniausiai pasireiškia čiauduliu, sloga, gerklės perštėjimu ar skausmu, balso prikimimu.
„Kūno temperatūra būna normali ar truputį padidėjusi, simptomai daugiau lokalūs, kosulys prasideda po slogos ir gali išlikti kitiems simptomams sumažėjus, žymiai retesni bendrieji negalavimo požymiai“, - paaiškina K.Pumputienė.
Ką daryti peršalus?
Pasak šeimos gydytojos, šildymo sezono metu išsausėjęs oras patalpose sausina mūsų kvėpavimo takų gleivinę, todėl virusams tampa paprasčiau patekti į organizmą. Jei pacientas susirgo viršutinių kvėpavimo takų virusu arba pasigavo viršutinių kvėpavimo takų infekciją, šeimos gydytoja pataria, kad palengvinti simptomus gali kelios efektyvios priemonės.
„Pajutus pirmuosius simptomus, paprasčiausios visiems prieinamos priemonės yra poilsio režimo ir skysčių kiekio užtikrinimas. Tačiau čia reikia imtis papildomų atsargumo priemonių - arbatos neturėtų būti itin karštos, kad dar labiau nepažeistų gleivinės. Populiarūs nosies purškalai, kurie sutraukia nosies gleivinę, rekomenduojami naudoti tik 2-3 paras - po to jie gali net prailginti slogą. Nosies plovimas su mažos koncentracijos druskos tirpalu taip pat gali palengvinti simptomus. Beje, tėvams patariu kuo anksčiau išmokyti vaikus išpūsti nosį - atrodo pats paprasčiausias, bet labai veiksmingas“, - patarimais dalijasi medikė.
Kaip teigia pašnekovė, vaistų nereikėtų griebtis ir pakilus temperatūrai, nes tai yra normali organizmo reakcija į virusą. Paracetamolį ar ibuprofeną K.Pumputienė rekomenduoja gerti tik esant 38-38,5 ir aukštesnei kūno temperatūrai: „Žinoma, jei skauda galvą, nereiktų kankintis ir laukti kol „pakankamai“ sukarščiuosite. Tokiu atveju, išgerkite vaistų ir kuo daugiau ilsėkitės.“
Vis dėlto, peršalimui užsitęsus ilgiau ar jaučiantis itin prastai, gydytojos teigimu, į specialistus kreiptis reiktų nedelsiant.
Ką valgyti ir kaip ilsėtis susirgus?
Medikams nuolat pabrėžiant sveikos mitybos prevencinę naudą, jos nereiktų pamiršti ir peršalus. Visgi, pilnavertiškai besimaitinantis žmogus su maistu gauna visų reikalingų medžiagų ir vitaminų, išskyrus vitaminą D, kurį K.Pumputienė pataria papildomai vartoti visus metus.
Mokslininkai yra atlikę daug tyrimų su vaistažolėmis, pvz., ežiuole, vitaminu C, cinku, selenu ir kitais populiariais produktais, kurie galėtų palengvinti peršalimo ligų simptomus ir juos sutrumpinti. Vis dėlto, tokių preparatų gydomasis poveikis nėra iki galo nėra įrodytas.
„Tačiau šiandien mūsų imunitetui bene didžiausią neigiamą įtaką daro stresas. Tikriausiai esate pastebėję, kad peršalimo ligos puola, kai būnate įsitempę ir nepailsėję. Pajutę pirmus ligos simptomus, raskite laiko pasirūpinti savimi - kokybiškai pavalgykite, pailsėkite ir išsimiegokite. Rekomenduoju, užuot naršius internete ar žiūrėjus serialus, stabtelti ir tą laiką panaudoti pabuvimui su savimi, tikram kokybiškam poilsiui“, - mėgėjus sirgti prie televizoriaus ar telefono ekranų perspėja medikė.
Maisto produktai, padedantys atsigauti po peršalimo
- Citrusiniai vaisiai: stimuliuoja baltųjų kraujo kūnelių gamybą.
- Vištienos sriuba: mažina uždegiminius žymenis, stiprina neutrofilų migraciją, suteikia drėkinimo ir pagrindinių maistinių medžiagų.
- Česnakas ir imbieras: pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis.
- Daug probiotikų turintys maisto produktai (jogurtas, kefyras, kimči, rauginti kopūstai, kombuča): stiprina žarnyno sveikatą ir moduliuoja imunines reakcijas.
- Žaliosios daržovės (lapiniai kopūstai, špinatai, brokoliai): suteikia koncentruotų mikroelementų, gerina medžiagų apykaitą ligos metu.
- Cinko turtingi maisto produktai (liesa mėsa, paukštiena, jūros gėrybės ir ankštiniai augalai): padeda organizmui gaminti ir aktyvinti imunines ląsteles.
- Ciberžolė: mažina uždegimo žymenis.
Kaip stiprinti imuninę sistemą?
Norint išvengti peršalimo ligų ir virusinių infekcijų, svarbu rūpintis savo imunine sistema. Tai galima padaryti laikantis šių rekomendacijų:
- Subalansuota mityba: į racioną įtraukti pakankamai šviežių vaisių ir daržovių.
- Vitaminas D: vartoti papildomai nuo rugsėjo iki pat gegužės.
- Fizinis aktyvumas: kiekvieną dieną rasti laiko pasivaikščiojimui ar lengvai mankštai lauke.
- Emocinė sveikata: skirti pakankamai laiko kokybiškam poilsiui, miegui, atrasti pomėgių, kurie padėtų patiriant stresą.
- Vengti streso, alkoholio ir nikotino.