Kiaušiniai nuo seno vertinami dėl maistinių medžiagų gausos. Paukščių kiaušiniai - įprastas produktas ir vienas universaliausių ingredientų gaminant maistą. Svarbūs daugelyje šiuolaikinės maisto pramonės šakų. Dažniausiai naudojami vištų, ančių ir žąsų kiaušiniai. Mažesni kiaušiniai, pavyzdžiui, putpelių, mėgstami kaip gurmaniškas ingredientas Vakarų šalyse. Kiaušiniai - kasdienis maistas daugelyje Azijos šalių, ypač Kinijoje ir Tailande. Didžiausi stručių kiaušiniai dažniausiai vartojami tik kaip ypatingas prabangus maistas. Kirų kiaušinėliai Anglijoje, taip pat kai kuriose Skandinavijos šalyse, ypač Norvegijoje, laikomi delikatesu.
Kai kuriose Afrikos šalyse perlinių vištų kiaušiniai dažnai matomi turgavietėse, ypač kiekvienų metų pavasarį. Fazanų ir emu kiaušiniai valgomi, bet mažiau prieinami, kartais jų galima gauti iš retesnių paukščių augintojų arba prabangios bakalėjos parduotuvėse.
Kiaušinio Sudėtis ir Maistinė Vertė
Kiaušinio baltymą sudaro beveik 90 % vandens, likę 10 % yra baltymai, tarp jų albuminas, mukoproteinas ir globulinas. Skirtingai nuo trynio, kuriame yra daug riebalų, baltyme jų beveik nėra, o angliavandenių mažiau nei 1 %. Naujai padėto kiaušinio trynys yra nedidelis ir tvirtas. Kai trynys sensta, sugeria vandenį iš baltymo, todėl padidėja.
Trynio spalva priklauso nuo vištos raciono. Jei lesale yra geltonų arba oranžinių augalinių pigmentų, žinomų kaip ksantofilai, jie nusėda trynyje ir jį nudažo. Liuteinas - labiausiai paplitęs pigmentas kiaušinio trynyje. Jo negavusios vištos gali dėti kiaušinius su beveik bespalviais tryniais.
Kiaušinio lukšto spalvą lemia pigmento nusėdimas formuojantis ir gali skirtis, atsižvelgiant į rūšį ir veislę: nuo dažniausiai baltos ar rudos iki rausvos arba dėmėtos mėlynai žalios. Nors nėra reikšmingo ryšio tarp lukšto spalvos ir maistinės vertės, dažnai kultūrinė pirmenybė teikiama vienai spalvai. Ši tendencija stebima daug metų. Rudi kiaušiniai dažniausiai brangesni. Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje sunku nusipirkti baltų kiaušinių, dauguma prekybos centrų tiekia tik populiaresnius. Priešingai, Egipte keblu gauti rudų kiaušinių, nes paklausūs vien balti.
Perlinių Vištų Kiaušinių Ypatybės
Mini zoologijos sodą netoli Salantų turintis Mindaugas Ivanauskas sakė, kad pasaulyje sutinkama daugiau kaip 20 naminių perlinių vištų, Lietuvoje dar vadinamų patarškomis, rūšių. Kiaušiniai tinkami maistui, nesugenda labai ilgą laiką - net iki pusės metų. Kai kurios perlinių vištų veislės (pavyzdžiui, Zagorsko baltakrūtinės) gali padėti net iki 200 kiaušinių per metus, todėl laikomos dedeklėmis.
Kiaušinių Nauda
- Nedidina cholesterolio kiekio. Viename dideliame kiaušinyje yra apie 186 mg cholesterolio. JAV žemės ūkio departamento atliktas tyrimas rodo, kad apie 70 % žmonių kiaušiniai visai nedidina cholesterolio kiekio kraujyje. Įprastai valgant kiaušinius padidėja gerojo cholesterolio kiekis.
- Gerina regėjimą. Kiaušinių tryniuose yra daug liuteino ir zeaksantino, naudingų antioksidantų, kurie mažina kataraktos ir amžinės geltonosios dėmės degeneracijos riziką.
- Gausu baltymų. Baltymai svarbūs palaikant kūno sveikatą. Kiekviename kiaušinyje yra apie 6 g baltymų, taip pat naudingų aminorūgščių.
- Saugo širdį. Kiaušiniuose gausu širdies sveikatą gerinančių maistinių medžiagų: betaino ir cholino. Kinijoje ištyrus beveik 0,5 mln. žmonių sužinota, kad suvalgant vieną kiaušinį per dieną mąžta širdies ligų ir insulto rizika. Nors ekspertai pabrėžia, kad sykiu svarbi ir sveika gyvensena. Tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad cukriniu diabetu sergantiems žmonėms dėl kiaušinių padidėja širdies ligų tikimybė.
Patarškų Ūkis
Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad senajame Egipte perlinės vištos jau buvo laikomos, nors tuo metu dar nebuvo visiškai prijaukintos. XVI a. jos iš Afrikos buvo atvežtos į Europą, o 1550 m. jau buvo veisiamos daugelyje Europos valstybių ir net Indijoje.
Perlinukės deda ant žemės, aukštoje žolėje, dažniausiai atokiai nuo žmonių, net ir mažose erdvėse stengiasi būti nematomos. Padeda apie15-18 kiaušinių ir tik tada ima perėti. Peri 28-30 dienų.
Patarškos būna įvairių spalvų: baltos, melsvos, juodos, kreminės spalvos, bet dažniausiai laikomos pilkos su baltais taškeliais. Toks plunksnų raštas būdingas ir laukinėms jų giminaitėms, gyvenančioms Afrikoje.
Patarškų racionas nesiskiria nuo kitų naminių paukščių - fazanų ar naminių vištų. Gal kiek labiau mėgsta daržoves. Gali būti lesinamos ir virtuvės atliekomis. Perlinės vištos labai atsparios ligoms.